- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-2291-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00565-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- L. T., J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, „Aktiva Finance group OU“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“, „Plius Plius Baltic“
- Advokatai
- Sigita Stukaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3335-904/2025 pagal bankrutuojančių asmenų bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. T. ir J. T. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai Lina Pužienė, Brigita Tamkevičienė, Aleksandras Selezniovas, Reda Vizgaudienė, Zenas Zenkevičius, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, „Aktiva Finance group OU“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“, „Plius Plius Baltic“ OU Lietuvos filialas, „EOS Credit Funding DAC“, T. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjams L. T. ir J. T. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta Eglė Gabrėnienė. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 27 d.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinti L. T. ir J. T. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d.
3. 2025 m. birželio 10 d. teismui pateiktas bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės prašymas dėl pareiškėjų L. T. ir J. T. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriuo prašoma patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. gegužės 27 d. projektą. Prašyme nurodė, kad teikiamas tvirtinti plano projektas atitinka visų kreditorių interesus, hipotekos kreditorius abiejų susirinkimų metu pritarė pateiktiems mokumo atkūrimo plano projektams, o kitos grupės kreditoriai yra kategoriškai nusiteikę prieš turto išsaugojimą, jų pateiktuose balsavimo biuleteniuose nurodytos identiškos pastabos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė netvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų L. T. ir J. T. 2025 m. gegužės 27 d. mokumo atkūrimo plano, iškeltą fizinių asmenų L. T. ir J. T. bankroto bylą Nr. e2FB-3335-904/2025 nutraukė.
5. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pakankamų pastangų taisyti planą ir nesidomi bylos eiga.
6. Teismas nustatė, kad L. T. ir J. T. turi hipotekos kreditorę T. S., kurios finansinio reikalavimo suma – 17 799,8 Eur, ir dešimt kitos grupės kreditorių: UAB „Julianus Inkaso“, kurios reikalavimas – 1 235,99 Eur, UAB „B2 Impact“, kurios reikalavimas – 497,00 Eur, UAB „GelvoraSergel“, kurios reikalavimas – 9 229,78 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kurios reikalavimas – 186,23 Eur, AB „Klaipėdos energija“, kurios reikalavimas – 979,46 Eur, UAB „Civinity namai Klaipėda“, kurios reikalavimas – 1 110,07 Eur, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, kurios reikalavimas – 23 413,21 Eur, „EOS Credit Funding DAC“ (atstovas UAB „Legal Balance“), kurios reikalavimas – 2 941,04 Eur, Aktiva Finance group OU (atstovas UAB „Julianus Inkaso“), kurios reikalavimas – 1 564,55 Eur, antstolę Redą Vizgaudienę, kurios reikalavimas – 112,37 Eur.
7. Teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 19 d. vykusio bankrutuojančių asmenų L. T. ir J. T. kreditorių susirinkimo metu, buvo nepritarta susirinkimui pateiktam bankrutuojančių L. T. ir J. T. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. balandžio 28 d. projektui. Šiame bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta, kad bankrutuojančių fizinių asmenų būtinosios mėnesinės išlaidos sieks 1 230,00 Eur, administravimo išlaidos sudarys 150,00 Eur, kreditoriams per mėnesį bus skiriama 120,00 Eur, o susitarimas su hipotekos kreditoriumi buvo sudarytas, dar prieš iškeliant bankroto bylą, ir 250,00 Eur įmoka hipotekos kreditoriui įtraukta į būtinąsias išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 7 d. vyko antrasis bankrutuojančių asmenų L. T. ir J. T. kreditorių susirinkimas, kurio metu vienintelė hipotekos kreditorė T. S., turinti šio reikalavimo 100 procentų balsų, pritarė bankrutuojančių asmenų patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, o visi dalyvavę kitos grupės kreditoriai: UAB „Julianus Inkaso“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Civinity namai Klaipėda“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, „EOS Credit Funding DAC“ atstovė UAB „Legal Balance“, Aktiva Finance group OU atstovė UAB „Julianus Inkaso“ nepritarė bankrutuojančių asmenų patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Bankroto administratorė prašyme nurodė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte buvo sumažintos bankrutuojančių fizinių asmenų būtinosios mėnesinės išlaidos iki 1 130,00 Eur, administravimo išlaidos liko tos pačios, o įmoka kreditoriams padidinta iki 220,00 Eur per mėnesį, mokumo atkūrimo plane įtrauktas J. T. priklausančio automobilio pardavimas.
9. Kreditorius PlusPlus Baltic Lietuvos filialas 2025 m. birželio 3 d. pastabose nepritarė, jog bankroto proceso metu būtų išsaugomas bankrutuojantiems asmenims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis sudaro 53 300 Eur. Pateikė viešus duomenis (pridėjo www.aruodas.lt išrašus) apie neremontuotų 2 kambarių butų Klaipėdos (duomenys neskelbtini) rajone pardavimo kainą, kurios užtektų visų kreditorių reikalavimų padengimui, ir liktų lėšų bankrutuojantiems asmenims (74 000 Eur nerenovuotame name, 84 000 Eur renovuotame name). Realizavus turtą net pagal VĮ Registrų centras numatytą vertę, šios sumos užtektų pilnai patenkinti ir hipotekos kreditoriaus, ir didžiąja dalimi visus kitus bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimus, kurie bankroto byloje sudaro (be hipotekos kreditoriaus) 41 269,70 Eur sumą. Taip pat nesutiko su bankrutuojančių asmenų teiginiu, jog Klaipėdos mieste nėra įmanoma išsinuomoti dviejų kambarių buto už 250 Eur/mėn., pateikė populiariausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenis (www.aruodas.lt išrašus), patvirtinančius, jog bankrutuojantys asmenys turi galimybę už 250 Eur sumą, kurią numatyta skirti hipotekos kreditoriui bankroto proceso metu, arba neženkliai didesnę sumą Klaipėdos mieste išsinuomoti būstą.
10. Kreditorė UAB „Julianus Inkaso“, taip pat atstovaujanti ir Aktiva Finance Group OU, 2025 m. birželio 7 d, balsavimo raštu biuletenyje nurodė pastabas, analogiškas kitų kreditorių „EOS Credit Funding DAC“ atstovo UAB „Legal Balance“ ir UAB „GelvoraSergel“ pastaboms balsavimo raštu biuleteniuose: a) kreditorius nepritaria, kad bankrutuojantys asmenys išsaugotų butą (duomenys neskelbtini). Būsto išsaugojimas galimas tik jeigu tai nepažeidžia kreditorių interesų. Nurodė portale aruodas.lt panašių butų kainas Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), prasidedančias nuo 73 000 Eur ir galinčias siekti virš 100 000 Eur (priklausomai nuo įrengimo ir būklės), ir kad tokių lėšų užtektų iš esmės visų kreditorių reikalavimų pilnam patenkinimui, o dalis lėšų net būtų grąžinta bankrutuojantiems asmenims. Pagal mokumo atkūrimo planą kreditorių reikalavimai, išskyrus hipotekos kreditorių, būtų tenkinami tik menka dalimi, net ir padidinus kreditoriams mokėtiną sumą 100 Eur, lyginant su pradiniu plano variantu. Mokumo planu negali būti apginami tik bankrutuojančių asmenų ir hipotekos kreditoriaus interesai. Hipotekos kreditorius labai daug metų nesikreipė dėl skolos išieškojimo, neleido kitiems kreditoriams nukreipti išieškojimo į įkeistą turtą, nors jo vertė, paaiškėjus bankroto metu, kelis kartus viršijo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui dydį, kas akivaizdžiai rodo nesąžiningą hipotekos kreditoriaus elgesį kitų kreditorių atžvilgiu, leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu sąmoningai buvo ir yra siekiama iš kitų kreditorių atimti galimybę realiai atgauti skolą; b) portale aruodas.lt yra įdėta eilė nuomos skelbimų, iš kurių akivaizdu, kad Klaipėdoje įmanoma išsinuomoti butą už 250–300 Eur, taigi, įsipareigojimų vykdymas hipotekos kreditoriui ir turto išsaugojimas neduos jokios realios naudos.
11. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių pastabų dėl nenumatomo realizuoti nekilnojamojo turto, nurodė, jog nagrinėjamu atveju savo mokumą siekiantys atkurti pareiškėjai, užbaigus bankroto procedūrą, nori išsaugoti turimą turtą. Taip gali atsitikti, jei pareiškėjai tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus kreditoriui (įkaito turėtojui) jau po užbaigto fizinio asmens mokumo atkūrimo proceso, tačiau fizinių asmenų mokumo atkūrimo procese dalyvavę kreditoriai nebeturėtų teisinių priemonių savo likusiems kreditoriaus reikalavimams patenkinti užbaigus bankroto bylą, nes pastarieji būtų nurašyti (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti. Tokia situacija nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi, t. y. kad mokumas būtų atkurtas siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.
12. Teismas nustatė, kad L. T. ir J. T. 2024 m. gruodžio 27 d. pasirašė susitarimą dėl sutartine hipoteka (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeisto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimo fizinių asmenų bankroto proceso metu, susitardami, kad T. S. neprieštarauja, kad būtų išsaugotas hipotekos lakštu įkeistas butas su rūsiu, su sąlyga, kad L. T. ir J. T. tinkamai ir laiku vykdys šio susitarimo sąlygas pagal įmokų mokėjimo grafiką, t. y. mokės po 250 Eur įmokas per mėnesį už įkeistą butą iki bus išmokėta visa skola pagal paskolos sutartį iki 2031 m. vasario mėnesio.
13. Teismo vertinimu, nors butas, adresu (duomenys neskelbtini), fiziniams asmenims L. T. ir J. T. yra vienintelis būstas, dėl kurio įkaito davėjas T. S. ir įkaito gavėjai L. T. ir J. T. yra sudarę susitarimą dėl jo išsaugojimo, kuriame numatytas 250 Eur dydžio per mėnesį kreditorei skolos mokėjimas, jo dydis yra artimas kiekvieną mėnesį fiziniams asmenims gyvenamojo būsto nuomai reikalingoms lėšoms (250 Eur), ir pritaria kreditorių teiginiams, jog įsipareigojimų vykdymas hipotekos kreditoriui ir turto išsaugojimas neduos jokios realios naudos, ir vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 9 dalimi, laiko, kad šis susitarimas visgi pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Be to, kreditoriai PlusPlus Baltic Lietuvos filialas, UAB „Legal Balance“, atstovaujanti „EOS Credit Funding DAC“, UAB „GelvoraSergel“ taip pat teikė pastebėjimus dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekte nurodytų administravimo išlaidų dydžio ir pagrįstumo, nurodę, jog 150 Eur administravimo išlaidos per mėnesį yra nepagrįstai didelės ir pažeidžia bankroto proceso šalių pusiausvyrą, kai kreditorių reikalavimams pateiktame plane numatoma skirti tik 120 Eur per mėnesį. Pažymėjo, jog toks proporcijų neatitikimas prieštarauja FABĮ tikslui – kreditorių interesų tenkinimui, ši bankroto byla nėra sudėtinga, bankrutuojantys asmenys nedalyvauja jokiuose teisiniuose ginčuose, neturi skolininkų, iš kurių reiktų atgauti skolas, nėra ginčijami kreditoriniai reikalavimai ir pan. Teismo vertinimu, šios kreditorių nurodytos pastabos pareiškėjų taip pat buvo ignoruojamos, tikslinant jų mokumo atkūrimo plano projektą, pareiškėjai neatsižvelgė į šias kreditorių pastabas, pateiktas 2025 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkime.
14. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjai nedėjo maksimalių pastangų ieškoti priemonių savo mokumui atkurti, rengti ar tikslinti savo mokumo atkūrimo planą, siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
15. Nepatvirtinus patikslinto mokumo atkūrimo plano, vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas fizinių asmenų bankroto bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėjai L. T. ir J. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti J. ir L. T. mokumo atkūrimo planą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. 2025 m. liepos 2 d. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo 2025 m. liepos 16 d. pareiškėjams nebuvo išsiųstas, todėl apie posėdį pareiškėjai neturėjo informacijos ir negalėjo ginti savo teisių, ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, L. T. 2025 m. kovo 3 d. atlikta kelio operacija dėl sunkios degeneracinės sąnario ligos, kuri sąlygojo iki pat šios dienos trunkantį nedarbingumą. Teismas visiškai neužtikrino pareiškėjų teisės į teisingą procesą ir visapusišką klausimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo nagrinėjimą.
16.2. 2025 m. gegužės 27 d. mokumo atkūrimo plano projekte numatyta tenkinti mažiausiai 26 proc. pirmu etapu tenkintinų kitos grupės kreditorių reikalavimų (iš 30 633,88 Eur numatoma patenkinti 7 920,00 Eur), ir pagal esamą praktiką dažniausiai kreditoriniai reikalavimai patenkinami dar ženkliai didesne dalimi, kadangi didėja atlyginimas, auga išmokos, o pareiškėjai visą plano vykdymo laikotarpį gyvens už lėšų sumą, kuri buvo nustatyta nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos nedidins.
16.3. Kitos grupės kreditoriai buvo kategoriškai nusiteikę prieš turto išsaugojimą ir veikė vieningai, nes pateiktuose balsavimo biuleteniuose nurodytos identiškos pastabos, o hipotekos kreditorius abiejų susirinkimo metu pritarė pateiktiems mokumo atkūrimo plano projektams. Pareiškėjų siekiamas išsaugoti butas yra sename, nerenovuotame name, bute nėra atliktas remontas, todėl būsto pardavimo kaina galėtų siekti apie 50 000–60 000 Eur. Netgi aplinkybė, kad nekilnojamojo turto portaluose yra skelbiamos ir aukštesnės turto pardavimo kainos, nėra jokių įrodymų, kad už tokias kainas turtas yra realiai perkamas, ir tikėtina, kad galiausiai kaina pirkimo metu nukrenta.
16.4. Pareiškėjai nesutinka, kad šiuo metu yra galimybė Klaipėdos mieste išsinuomoti kelių kambarių butą už 250,00 Eur kainą, suma yra visiškai nerealistiška, kadangi J. T. yra būtinas atskiras kambarys, dėl itin neramaus miego, miego sutrikimų, kartu viename kambaryje pareiškėjai nepailsi, ir būtinas butas būtent pirmame aukšte, dėl to, kad L. T. sunkiai juda, šios aplinkybės nuomojantis nėra lengva pasirinkti. Pareiškėjai yra vyresnio amžiaus, šiuo metu dirba tik L. T., o J. T. yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, todėl šiuo metu J. T. nedirba. L. T. 2025 m. kovo 3 d. atlikta kelio operacija dėl sunkios degeneracinės sąnario ligos, kuri sąlygojo iki pat šios dienos trunkantį nedarbingumą. Poreikis išsikraustyti, keisti gyvenamąją vietą ir nuomotis būstą labai neigiamai įtakotų pareiškėjų sveikatą, patekimo į būstą galimybes, J. T. gali labai paūmėti ir taip ilgą laiką besitęsianti depresija ir kraujospūdžio sutrikimai. Pareiškėjai siekia išsaugoti butą pirmame aukšte, ir tai yra labai patogu L. T. dėl sunkios kelio ligos ir galėjimo tik minimaliai lipti laiptais.
16.5. Įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bankroto bylą, vėl prasidėtų antstolių išieškojimai, kas ženkliai padidintų bendrą skolų sumą dėl visiškai neracionalių antstolių vykdymo išlaidų, taip pat visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos (o tai sudaro ne mažiau kaip pusę metų, nutrūktų susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo, su visomis neigiamomis ir išaugusių mokesčių pasekmėmis) ir skolos dar ženkliai išaugtų. Parduodant nekilnojamąjį turtą iš varžytinių (labai tikėtina, net ne iš pirmų ar antrų), buto kaina nukristų, reikėtų mokėti antstoliui atlyginimą ir pareiškėjai liktų su skolų likučiais, be buto ir toliau būtų nemokūs ir vėl turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia situacija prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sukuria teisinio netikrumo situaciją, kadangi pareiškėjai patirtų papildomas išlaidas ir sugaištų daug laiko vėl keldami bankroto bylą, taip pat bereikalingai apkrautų teismus nereikalingu darbu.
16.6. 2025 m. birželio 7 d. vykusiam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame buvo numatyta mėnesinė įmoka kreditoriams 220,00 Eur, o ne 150,00 Eur, kaip klaidingai konstatuoja teismas, taip pat numatytas ir J. T. automobilio pardavimas, kas dar labiau atitinka kreditorių interesus. Pareiškėjai neabejotinai stengiasi kiek įmanoma didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus.
16.7. Pateikto tvirtinti plano neatitiktis FABĮ 7 straipsnio reikalavimams galėtų būti susijusi su tam tikrais formaliais trūkumais, kurie galėtų būti patikslinti, blogiausiu atveju net numatant turto pardavimą, tačiau bankroto byloje, o ne iš varžytinių, nutraukus bankroto bylą ir vėl paliekant pareiškėjus nemokiais. Todėl šie trūkumai nelaikytini nepašalinamais trūkumais, dėl kurių fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti nutrauktas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir fizinių asmenų bankroto byla nutraukta netaikant trūkumų šalinimo procedūros, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
16.8. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas, atsižvelgiant į jo sukeliamas teisines pasekmes, yra kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas būtų nesuderinamas su FABĮ tikslais.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Plius Plius Baltic“ OU Lietuvos filialas prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
17.1. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas iš esmės pažeidžia bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių, kurių reikalavimai nėra apsaugoti hipoteka, interesų pusiausvyrą. Susitarimas su hipotekos kreditoriumi yra žalingas kitų kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti ir kurie sudaro didžiąją dalį visų reikalavimų, interesams. Jokių argumentų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, atskirajame skunde nėra pateikiama. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės Registrų centro duomenimis sudaro 53 300 Eur), kurį pagal prašytą patvirtinti mokumo atkūrimo planą pareiškėjai, visiškai ignoruodami absoliučios daugumo kreditorių pastabas, siekia išsaugoti.
17.2. Apeliantai, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius apie jiems priklausančio nekilnojamojo turto vertę, nors būtent bankrutuojantiems asmenims tenka pareiga visapusiškai atskleisti savo turtinę padėtį. Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė eilę nekilnojamojo turto skelbimų, kuriuose pardavinėjami iš esmės panašūs butai, iš kurių matyti, kad reali bankrutuojančių asmenų turto vertė yra ženkliai didesnė nei VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė turto rinkos vertė. Nesant jokių kitų įrodymų minėti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą tikėtina, jog būtų padengti visi kreditorių reikalavimai pilna apimtimi ir dalis lėšų net liktų patiems bankrutuojantiems asmenims.
17.3. Bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 59 068,98 Eur, taigi net hipotetiškai sutinkant su pačių bankrutuojančių asmenų vertinimu, kad jiems priklausantis turtas galėtų būti realizuotas už kainą, siekiančią „apie 50 000 – 60 000 Eur?“, akivaizdu, kad vien šio turto vertės užtektų padengti iš esmės visas ar bent absoliučiai didžiąją dalį bankrutuojančių asmenų skolų, kai tęsiant bankroto bylą ir pareiškėjams vykdant pateiktą mokumo atkūrimo planą, kreditoriams, kurių reikalavimai neapsaugoti hipoteka, būtų sumokėta viso 7 920 Eur (220 Eur x 36 mėn.), kas sudarytų vos 19 proc. nuo tokių kreditorių turimų reikalavimų sumos (kai yra akivaizdi galimybė visiškai padengti turimas skolas).
17.4. Kreditas bankrutuojantiems asmenims buvo suteiktas dar 2011 m. rugpjūčio 12 d. bei turėjo būti grąžintas 2011 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo išdavimo. Paskolos sutartyje ir susitarime dėl turto išsaugojimo bankroto procese numatyta grąžinti ta pati skolos suma, kas patvirtina, kad net 14 metų bankrutuojantys asmenys visiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o hipotekos kreditorius buvo pasyvus ir priverstine tvarka nereikalavo skolos padengimo. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą hipotekos kreditoriaus raštą antstoliui, kuriame nepaisant to, kad skola nėra visiškai mokama eilę metų, o įkeisto turto vertė ženkliai viršija bankrutuojančių asmenų hipoteka užtikrintų įsipareigojimų sumą, hipotekos kreditorė nesutiko, kad būtų nukreiptas išieškojimas į įkeistą turtą. Taigi, hipotekos institutu akivaizdžiai naudotasi nesąžiningai, kaip priemone apsaugoti bankrutuojančių asmenų turtą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad panašių tikslų siekiama ir bankrutuojantys asmenys bei hipotekos kreditorius nėra sąžiningi sudarydami susitarimą dėl turto išsaugojimo bankroto procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą ir nutraukta bankroto byla.
Dėl informavimo apie teismo posėdį
20. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, jog jiems apie 2025 m. liepos 16 d. teismo posėdį nebuvo pranešta, todėl pareiškėjai negalėjo ginti savo teisių, ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-3335-904/2025 2025 m. birželio 10 d. nemokumo administratorė Eglė Gabrėnienė pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų L. T. ir J. T. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2025 m. gegužės 27 d. projektą. Teisėjo 2025 m. birželio 13 d. rezoliucija prašymas paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka 2025 m. liepos 4 d. 2025 m. birželio 13 d. teismo šaukimai apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjams nebuvo išsiųsti. 2025 m. birželio 26 d. nemokumo administratorė Eglė Gabrėnienė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjo 2025 m. birželio 25 d. rezoliucija teismo posėdis perskirtas į 2025 m. liepos 23 d. Kreditoriui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui 2025 m. birželio 27 d. pateikus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2025 m. liepos 2 d. teisėjo rezoliucija teismo posėdis perskirtas į 2025 m. liepos 16 d. 11 val. 2025 m. liepos 2 d. teismo pranešimai apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjams taip pat nebuvo išsiųsti.
22. Pagal FABĮ 2 straipsnio 3 dalį, bankroto administratorius – nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus teisinio statuso, yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriaus paskirtis fizinio asmens bankroto procese – užtikrinti sklandų, operatyvų, sąžiningą, veiksmingą procesą. Fizinio asmens bankroto administratorius vykdo FABĮ nustatytas bankrutuojančio asmens turto administravimo funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją fizinio asmens bankroto procese; jis turi pareigą užtikrinti ne savo, o bankrutuojančio asmens, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus, siekdamas šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019, 14 punktas). Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų daugiausia priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Bankroto administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo.
23. Nors 2025 m. liepos 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo informacinėje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjų atstovai yra administratorė Eglė Gabrėnienė ir Sigita Stukaitė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal FABĮ suteiktų įgaliojimų ribas kreipdamasis į teismą, kad apgintų bankrutuojančio fizinio asmens ar jo kreditorių interesus, bankroto administratorius neveikia kaip šių asmenų atstovas procesinio atstovavimo instituto pagrindu, o įgyvendina jam įstatymu suteiktą savarankišką kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-823/2025; 22 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog advokatė Sigita Stukaitė pareiškėjus atstovavo iki 2025 m. kovo 19 d. (pateiktas prašymas dėl prieigos panaikinimo).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjams neturint atstovo apie paskirtą teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2025 m. liepos 16 d. turėjo būti pranešta išsiunčiant teismo šaukimus/pranešimus.
Dėl mokumo atkūrimo plano netvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pakankamų pastangų taisyti planą ir nesidomi bylos eiga. Pareiškėjų įsipareigojimų vykdymas hipotekos kreditoriui ir turto išsaugojimas neduos jokios realios naudos, ir vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 9 dalimi, teismas laikė, kad šis susitarimas visgi pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus.
26. Galimybę bankrutuojančiam fiziniam asmeniui bankroto proceso metu išsaugoti įkeistą turtą, kuris yra vienintelis šio asmens gyvenamasis būstas, įtvirtina FABĮ 8 straipsnio 9 dalis. Vadovaujantis šia teisės norma, jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 9 dalį išskirtinos trys sąlygos, kurias nustačius galima konstatuoti, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę išsaugoti gyvenamąjį būstą bankroto proceso metu: pareiškėjas ir hipotekos kreditorius yra sudarę susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo; įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti; kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-421/2019, 27 punktas). Taip pat pažymėta, kad FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos teisės normos lingvistinė formuluotė „gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu“ suponuoja jos dispozityvumą, todėl negalima teigti, jog, nustačius FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nurodytas sąlygas, susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo visais be išimties atvejais nepažeis kitų kreditorių teisių bei interesų. Kiekvienu konkrečiu atveju, net ir nustačius visas FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nurodytas sąlygas, susitarimas turi būti vertinamas visų aktualių bylos aplinkybių kontekste. Teismas, atlikdamas tokio susitarimo vertinimą, turi atsižvelgti į tai, kad būtų tinkamai suderinti bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditorių interesai, išlaikoma skirtingų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-421/2019, 29 punktas).
28. Taigi, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas, ar susitarimas dėl įkeisto skolininko turto išsaugojimo yra teisėtas, visų pirma, turi įvertinti, ar jis atitinka FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus. Nustatęs, kad FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos sąlygos yra tenkinamos, teismas turi įvertinti, ar susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros vertinimas yra individualus, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai L. T. ir J. T. 2024 m. gruodžio 27 d. pasirašė susitarimą dėl sutartine hipoteka (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeisto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimo fizinių asmenų bankroto proceso metu. Šis pareiškėjų butas yra vienintelis būstas. Pareiškėjai su hipotekos kreditore sutarė, kad mokės po 250 Eur įmokas per mėnesį už įkeistą butą iki bus išmokėta visa skola pagal paskolos sutartį iki 2031 m. vasario mėnesio.
30. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog įsipareigojimų vykdymas hipotekos kreditoriui ir turto išsaugojimas neduos jokios realios naudos, todėl šis susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Įsipareigojimas hipotekos kreditorei sudaro 17 799,8 Eur, o kitiems kreditoriams – 41 269,70 Eur. Mokant po 220 Eur kitiems kreditoriams, po 36 mėn. būtų išmokėta tik 7920 Eur, t. y. kitiems kreditoriams būtų padengta tik 19,19 proc. skolos. Taigi, po mokumo atkūrimo procedūros skolininkai išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti. Tokia situacija nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi, t. y. kad mokumas būtų atkurtas siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Jokių argumentų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, atskirajame skunde apeliantai nenurodė.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes: pareiškėjų finansines galimybes, būsto nuomos kainas, buto vertę. Apeliantai, nurodydami, jog už 250 Eur nėra galimybės išsinuomoti būsto, šių savo argumentų nepagrindė, taip pat nenurodė kokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė.
32. Apeliantai nurodo, jog bankroto bylos nutraukimas labai pablogintų jų finansinę padėtį. Pateikto tvirtinti plano neatitiktis FABĮ 7 straipsnio reikalavimams galėtų būti susijusi su tam tikrais formaliais trūkumais, kurie galėtų būti patikslinti, blogiausiu atveju net numatant turto pardavimą, tačiau bankroto byloje, o ne iš varžytinių, nutraukus bankroto bylą ir vėl paliekant pareiškėjus nemokiais. Todėl šie trūkumai nelaikytini nepašalinamais trūkumais, dėl kurių fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti nutrauktas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir fizinių asmenų bankroto byla nutraukta netaikant trūkumų šalinimo procedūros, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
33. Kaip matyti, apeliantai nesutinka, kad būtų nutraukta bankroto byla, jau sutiktų ir su turto pardavimu bankroto byloje, bet ne iš varžytynių. Tokiu atveju turėtų būti tikslinamas mokumo atkūrimo planas.
34. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų – užtikrinti fizinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas įvairiais būdais – išdėstant skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. FABĮ tikslas – užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, atkuriant fizinio asmens mokumą ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio tikslo siekiama tvirtinant ir vykdant patvirtintą skolininko mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad FABĮ nepateikia išsamaus mokumo atkūrimo plano turinio. Dėl konkretaus mokumo atkūrimo plano turinio skolininkas pirmiausia turi susitarti su kreditoriais, o, kilus ginčui, dėl konkretaus plano ir jame numatytų priemonių atitikties FABĮ tikslams sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam suteikiama teisė patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir tais atvejais, kai tai atsisako padaryti kreditorių susirinkimas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjams apie paskirtą teismo posėdį nebuvo pranešta, kad pareiškėjai sutiktų ir su turto pardavimu bankroto byloje, dėl ko turėtų būti tikslinamas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, sprendžia, kad yra pagrindas nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų L. T. ir J. T. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.