- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2VP-2422-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33064-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, N. D. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Agnei Babravičiūtei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje – N. D. K. (skolininkė), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui N. D. K. baudą dėl teismo 2019-09-09 nutarties nevykdymo. Pareiškime nurodė, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. eS2-30875-1094/2019, išduotas pagal skubaus vykdymo 2019-09-09 papildomą nutartį, kuria N. D. K. buvo įpareigota perduoti nepilnamečius vaikus O. N., O. N. ir A. N. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba). 2019-10-02 buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis skolininkę vykdyti 2019-09-09 teismo nutartį Nr. eS2-30875-1094/2019 nedelsiant. Patvarkymas išsiųstas skolininkei registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta), el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir su įteikimu per skolininkės darbovietę (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai pasirašytinai įteikti per darbovietę 2019-10-16. Vykdant Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-09-24 vykdomąjį raštą Nr. eS2-30875-1094/2019 dėl įpareigojimo perduoti nepilnamečius vaikus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, 2019-10-30 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Teismo įpareigojimo N. D. K. neįvykdė ir nevykdo, taip ignoruodama priimto teismo sprendimo privalomumą ir savo pareigas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė atsiliepimą dėl pateikto prašymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-30875-1094/2019 tenkino Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų globėjos išdavimo. Tarnybos vyriausieji specialistai su policijos pareigūnais, vykdydami teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, 2019 m. rugpjūčio 22 d., 23 d., 25 d., 28 d., 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. vyko į vaikų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įleisti į pastatą arba įėjus į pastatą nebuvo atidaromos buto durys, nors buvo girdima, jog namuose kažkas yra. Esant tokiai situacijai, Tarnyba neturėjo realių galimybių įgyvendinti aukščiau minėtos teismo nutarties ir paimti vaikus iš jų globėjos. Įvertinus esamą situaciją, Tarnyba 2019 m. rugsėjo 5 d. vėl kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti globėją N. D. K. perduoti Tarnybai nepilnamečius vaikus O. N., O. N. ir A. N.. Teismas tenkino Tarnybos prašymą ir 2019 m. rugsėjo 9 d. papildoma skubaus vykdymo nutartimi įpareigojo globėją N. D. K. perduoti Tarnybai nepilnamečius O. N., O. N. ir A. N.. Vyriausieji specialistai 2019 m. rugsėjo 17 d. 13:00 val. nuvyko į teismo nutartyje nurodytą vaikų gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), tačiau Tarnybos darbuotojams nepavyko įeiti į vaikų gyvenamąją vietą. Vyriausieji specialistai su policijos pareigūnais 2019 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai vyko į vaikų gyvenamąją vietą, tačiau į patalpas nepavyko įeiti, vaikai liko pas buvusią globėją. Tarnyba pažymėjo, kad, priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartį, N. D. K. nėra teisėta O. N., O. N. ir A. N. įstatyminė atstovė, taip pat vaikams panaikinta laikinoji globa, todėl O., O. ir A. neteisėtai laikomi asmenų, kurie nėra įstatyminiai jų atstovai. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 3 d., o nuo 2019-11-14 šis ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 156 (vaiko pagrobimas) str. 1 d. ir 245 str. (teismo sprendimo nevykdymas). Tarnybos vertinimu, N. D. K. piktybiškai neperduoda vaikų Tarnybai, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdama vaikų teisę į fizinį, protinį, dorovinį vystymąsi ir saugumą bei savo veiksmais neužtikrina geriausių vaikų interesų, neatsižvelgia bei neįgyvendina jų poreikių, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas.
Suinteresuotam asmeniui N. D. K. procesiniai dokumentai siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat darbovietės adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteikti (b. l. 11, 12, 38). Nusiuntus suinteresuotam asmeniui užklausą dėl galimybės įteikti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, atsakymas negautas (b. l. 8, 34, 35, 37). Kadangi suinteresuotas asmuo civilinėje byloje dėl teismo leidimo paimti vaikus iš įstatyminio atstovo apeliacinėje instancijoje buvo atstovaujama advokato, teismas procesinius dokumentus siuntė advokatui, tačiau advokatas informavo, jog atstovavimo sutartis pasibaigusi (b. l. 30-33). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens buvimo vieta nežinoma, teismas procesinius dokumentus įteikė ir apie teismo posėdį informavo viešo paskelbimo būdu (b. l. 28). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo N. D. K. yra prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, todėl procesiniai dokumentai, taip pat šaukimas į teismo posėdį siųstas per Epp sistemą (b. l. 4-5, 39-40, 41-42). Kaip matyti iš Liteko informacinės sistemos 2020-01-14 duomenų, suinteresuotas asmuo paskutinį kartą buvo prisijungusi 2020-01-13 17.49 val. (b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo N. D. K. yra tinkamai informuota apie vykstantį procesą, tačiau atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu antstolė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, prašė skolininkei už nutarties nevykdymą skirti 300 Eur per dieną baudą. Paaiškino, kad iki šios dienos teismo nutartis neįvykdyta, N. D. K. piktybiškai neatiduoda vaikų Tarnybai, nebendradarbiauja, su antstole nesusisiekė, neatvyko į kontorą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė su pareiškimu sutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad po įsiteisėjusios teismo nutarties leisti paimti vaikus iš globėjos, N. D. K. nėra laikinoji vaikų globėja. Tarnybos atstovai ne kartą vyko paimti vaikų, taip pat ir su policija, tačiau globėja vaikų neperdavė. N. D. K. nebendradarbiauja su Tarnyba, piktybiškai neperduoda vaikų.
Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo N. D. K. neatvyko, jokių prašymų negauta. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas, o dalyvaujantys byloje asmenys prašė bylą nagrinėti iš esmės, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės suinteresuotam asmeniui N. D. K. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Tai, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2S-30875-1094/2019 dėl leidimo paimti nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų globėjos N. D. K., taip pat dėl globėjos N. D. K. įpareigojimo perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepilnamečius O. N., O. N. ir A. N.. Antstolė 2019-10-02, 2019-10-15 parengė ir išsiuntė skolininkei įpareigojimą nedelsiant vykdyti teismo nutartį, kuris buvo įteiktas 2019-10-16. 2019-10-30 antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog globėja N. D. K. neperdavė Tarnybai nepilnamečių vaikų O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl N. D. K. nubaudimo už teismo 2019-09-09 nutarties nevykdymą.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečiams Oskarui, Orestui ir A. N. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa N. D. K. šeimoje. Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pranešimą, kad globėja N. D. K. netinkamai rūpinasi savo globotiniais (galimai naudojamos fizinės bausmės) (b. l. 20). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-30875-1094/2019, įvertinęs duomenis, kad globėja nebendradarbiauja su Tarnyba, VšĮ „Socialinės tarnystės savanoriams“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centrais bei policijos pareigūnais (praėjus keliems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepavyko apklausti mažamečio O. N., Tarnyba ne kartą buvo įpareigota pristatyti mažametį į apklausas, tačiau to padaryti nepavykdavo net ir pasitelkus policijos pareigūnus), neleidžia apsilankyti šeimoje ir pabendrauti su vaikais ir galimai vaikams taiko fizines bausmes, todėl kilo realus pavojus nepilnamečių vaikų fiziniam saugumui, sveikatai, nebuvo tinkamai užtikrinti būtiniausi vaikų, pirmiausiai sveikatos poreikiai, tenkino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaikus O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų globėjos N. D. K.. Nutartis vykdytina skubiai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė patenkinti Tarnybos prašymą ir įpareigoti globėją N. D. K. perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1645-643/2019 Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo vaikų globėja N. D. K. nebendradarbiauja su institucijomis, sistemiškai vengia sudaryti galimybę įvertinti vaikų tiek fizinę, tiek psichinę būklę, nevykdo teismų priimtų sprendimų, institucijų rekomendacijų, todėl savo veiksmais neužtikrina geriausių vaikų interesų, neatsižvelgia bei neįgyvendina jų poreikių. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) panaikinta laikinoji globa (b. l. 16-19, 23-24).
Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, teismas gali tenkinti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytas sankcijas. Sprendžiant dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad 2019-09-24 vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, skolininko prievolė, nustatyta teismo nutartimi, yra asmeninė. Todėl spręstinas klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkei (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo N. D. K. nepateikė atsiliepimo į prašymą, neteikė įrodymų, galinčių pateisinti teismo nutarties nevykdymą, neatvyko į teismo posėdį. Bylos duomenimis, N. D. K. nebendradarbiauja su antstole, Tarnyba.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.
Akivaizdu, kad ilgą laiką nevykdoma teismo nutartis leisti paimti vaikus iš globėjos ir įpareigoti globėją perduoti vaikus Tarnybai daro žalą nepilnamečių vaikų interesams, nes nutartis leisti paimti vaikus iš globėjos priimta konstatavus, kad kilo realus pavojus nepilnamečių vaikų fiziniam saugumui, sveikatai, kad nebuvo tinkamai užtikrinti būtiniausi vaikų, pirmiausiai, sveikatos poreikiai, vaikai šiuo metu yra ne pas įstatyminį atstovą (laikinoji globa panaikinta). Be to, suinteresuotas asmuo piktybiškai nebendradarbiauja su Tarnyba, ikiteisminio tyrimo pareigūnais, dėl ko ikiteisminiame tyrime, pradėtame beveik prieš metus, nepilnametis vaikas nėra apklaustas iki šiol.
Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad N. D. K., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2019-09-24 vykdomajame rašte numatyto įpareigojimo perduoti Tarnybai nepilnamečius vaikus O. N., O. N. ir A. N., todėl teismas tenkina antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą ir skiria N. D. K. 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną valstybės naudai.
Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Įvertinus tai, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, bauda skirtina nuo minėto akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skiria N. D. K. 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartį ir 2019-09-09 papildomą nutartį, kurių pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 vykdomasis raštas, vykdomas antstolės Virginijos Meškauskienės, valstybės naudai nuo 2019-10-31 iki įpareigojimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
N. D. K. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą tenkinti.
Skirti N. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartį ir 2019-09-09 papildomą nutartį, kurių pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 vykdomasis raštas Nr. eS2-30875-1094/2019, vykdomas antstolės Virginijos Meškauskienės, valstybės naudai nuo 2019-10-31 iki įpareigojimo įvykdymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.