- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- 1-1157-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20723-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- N. S.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. S., 2021 m. birželio 24 d., apie 20:00 val., Ukmergės r., kelio Ukmergė - Raguva - Nevėžis, 5-ajame kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kuomet alkoholio kiekio matuokliu 20:02 val. jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, o 20:22 val. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas, kas yra daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamoji N. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad per Jonines išgėrė kartu su draugu degtinės. Niekur neplanavo važiuoti. 15 metų vairuoja, nebuvo jokių įvykių. Gerdami smarkiai susipyko, apsistumdė, ji (kaltinamoji) važiavo pas mamą ir sustabdė policija. Kai paleido iš policijos, paskambino mamai, pasakė, kas atsitiko, grįžo naktį namo. Labai gailisi dėl šito dalyko. Paaiškino, kad ji gyvena pas mamą. Tada buvo pas draugą, ir pas jį būdavo, bet gyvena pas mamą su vaiku. Automobilis yra jos (kaltinamosios). Pirko prieš 3 metus. Tada išgėrė degtinės, gal 4 stikliukus išgėrė, jautėsi tikrai labai gerai. Nurodė, kad gauna 700-800 Eur į rankas. Į prokuroro klausimą paaiškino, kad sėdo prie vairo, nes susipyko stipriai, apsistumdė, kad nebūtų didesnio konflikto, išvažiavo pas mamą. To tikrai neplanavo, tiesiog taip gavosi. Paaiškino, kad mama blogai vertino poelgį, daug kalbėjosi. Į gynėjo klausimą paaiškino, kad mama jai (kaltinamajai) autoritetas, tik ją (mamą) turi, jei kas atsitinka, tik mamai skambina. Neturi kitų kandidatų į laiduotojus. Paaiškino, kad transporto priemonė viena jų šeimoje. Ateityje mama darys jai įtaką. Į teisėjo klausimą paaiškino, kad mama nežinojo, kur ji (kaltinamoji) išvažiavusi, niekada nevairavo išgėrusi. Tik kai atsitiko blogai, tik tada paskambino mamai. Prašė pagailėti, patikėti, 15 metų vairuoja, niekada nedarė pažeidimų. Dėl sveiko gyvenimo būdo, ji tiesiog suklydo, nėra, kad dažnai gertų, tiesiog taip išėjo. Turi dvi vartojamąsias paskolas ir pirko būstą. Pirko pusę namo, ten remontas dabar, namas randasi (duomenys neskelbtini).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
4. Kaltinamoji N. S., duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino. Be kaltinamosios N. S. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. birželio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (toliau ir - Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gavus tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 20:00 val., kelyje Ukmergė - Raguva - Nemėžis, 5 - ame kilometre, N. S., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio. N. S., 20:22 val., pakartotinio tikrinimo metu nustatyta iškvėptame ore 1:96 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-2).
6. Iš byloje esančio 2021 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad Ukmergės r., kelyje Ukmergė - Rgauva - Nevėžis, 5-ajame kilometre, dešiniajame kelio kelkraštyje, stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktadėžėje rastas šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei N. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis su minėtais dokumentais iš įvykio vietos paimtas, priverstinai nuvežtas į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK vidinį kiemą (b. l. 13-19).
7. Byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas bei VĮ „Regitra“ informacija patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas N. S. vardu (b. l. 21-22).
8. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 4 720 Eur (su PVM) (b. l. 23).
9. Į bylą pateiktas 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio V. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 24 d., 19:40 val., iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja N. S. neblaivi, vyksta į Ukmergės miestą. 20 val., kelyje Ukmergė Raguva - Nevėžis, 5-ajame kilometre, automobilis sustabdytas, jo vairuotoja N. S. akivaizdžiai matomai buvo neblaivi. Jos akys paraudusios, sklido kvapas, panašus į alkoholio, judesių koordinacija buvo sutrikusi. N. S. parodė, kad prieš valandą yra išgėrusi 4 stikliukus degtinės. 20:02 val. jai alkotesteriu buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, o 20:22 val. jai buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (b. l. 24-25).
10. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2021 m. birželio 24 d., 20:02 val. N. S. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, o 20:22 val. jai buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (b. l. 26-27).
11. Iš byloje esančio 2021 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų dėvėtų asmeninių vaizdo ir garso fiksavimo kamerų (registratorių) vaizdo ir garso įrašai. Nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu, programa „VLC Media Player“ apžiūrėti ikiteisminiam tyrimui pateikti 2021 m. birželio 24 d. Ukmergės r., kelyje Ukmergė - Raguva - Nevėžis, 5-ajame kilometre, policijos pareigūnų fiksuoti šeši įrašai (6 vnt.), išsaugoti DVD-R kompaktinėje laikmenoje. Pirmojo vaizdo įrašo pradžioje, ekrano kairiajame apatiniame kampe matyti data ir laikas 2021-06-24, 19:57:28 val. Prietema, matyti asfaltuota kelio danga, kurios šalikelėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos. Šalia matyti policijos pareigūnai. Už vairo sėdi, po to išlipusi iš automobilio vaikšto moteris, tyrimo metu žinoma įtariamoji N. S.. Policijos pareigūno paklausta N. S. parodė, kad alkoholį yra vartojusi prieš valandą, išgėrusi gal 4-5 stikliukus (kokio gėrimo neįvardija). Policijos pareigūnai pildo dokumentus, daro įrašus alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale. Pirmu pūtimu, 20:02 val., policijos pareigūnas alkotesteriu N. S. nustatė 2,08 promilių neblaivumą, o 20:22 val. policijos pareigūnas nustatė 1,96 promilės neblaivumą. Policijos pareigūnai įvykio vietoje atliko pirminius procesinius veiksmus, pildė dokumentus, laukė į įvykio vietą atvykstančio vilkiko. N. S. iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susirinko jai reikalingus asmeninius daiktus, policijos pareigūnams pateikė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (b. l. 59-61).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad N. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę (automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė prisipažįstanti ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama N. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes N. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
13. Kaltinamoji prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Į bylą taip pat pateiktas R. D. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 120-121).
14. Teisiamojo posėdžio metu R. D. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). R. D. apklausos metu parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, gyvena kartu. Paaiškino, kad dukra jos (liudytojos) klauso. Nurodė, kad kaltinamoji morališkai prižiūrima ir mylima, ir daugiau tokių dalykų nepadarys. Tiek laiko vairuoja, taip nebuvo niekada. Paaiškino, kad jai (liudytojai) buvo didžiausias šokas. Nurodė, kad nežinojo, kur kaltinamoji išvažiavusi, kai tokių dalykų niekada nebuvo, nebuvo net ir minties, kad taip gali atsitikti. Liudytoja nurodė, kad kartu su kaltinamąja nevažinėja į darbą, ar pas draugą. Paaiškino, kad kaltinamoji alkoholio nevartoja. Pirmas toks atvejis, kad dukra išgėrė ir dar vairavo. Šiaip ji nevartoja alkoholio. Niekada nebuvo nei bausta, nei greičio viršijo. Nurodė, kad jos (liudytojos) pajamos 163 Eur per mėnesį ir turguje uždarbiauja kai turi sveikatos, gauna po 20 Eur už 6 val. Į turgų nurodė, kad važiuoja su taksi, pas advokatą paprašė kaimynų, kad atvežtų.
15. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).
16. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamosios ir R. D. parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamoji neteista (b. l. 85-86). Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad kaltinamoji bausta administracine tvarka 2019 m. balandžio 22 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdama neblaivi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei įžeidė policijos pareigūnės garbę ir orumą, paskirta 115 Eur bauda sumokėta (b. l. 89-90). Kaltinamoji yra dirbanti (b. l. 87). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamoji nėra linkusi nusikalsti, todėl teismas daro išvadą, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
18. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???
19. Nagrinėjamu atveju laiduotoju pageidauja būti kaltinamosios motina R. D., kuri nurodė, kad su kaltinamąja artimai bendrauja, gyvena kartu su kaltinamąja. Byloje esantys dokumentai R. D. charakterizuoja teigiamai – ji nėra teista, nebausta administracine tvarka (b. l. 153-156). Duodama parodymus teismo posėdžio metu, R. D. nurodė, kad jai „buvo šokas“ kai sužinojo, kas nutiko. Patikino, kad ji (liudytoja) niekada negalvojo, kad kaltinamoji galėtų taip pasielgti. Patikino, kad prižiūrės kaltinamąją.
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, N. S., padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos R. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (nors kaltinamoji buvo sustabdyta policijos pareigūnų užmiestyje, vėlų vakarą, tačiau minėtą dieną (2021 m. birželio 24 d.) vyko Joninių šventė, todėl buvo padidėjęs transporto priemonių srautas), kaltinamosios asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamosios elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
21. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
22. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 1,96 promilės girtumas, kad tokie kaltinamosios veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviai, atlikti važiuojant keliu iš vienos gyvenamosios teritorijos į kitą, Joninių šventės metu (kaip jau minėta, tuo metu yra padidėjęs transporto priemonių srautas), kai pati kaltinamoji prisipažino, kad prieš sėsdama už vairo vartojo alkoholį, kėlė pavojų pačiai kaltinamajai ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau ji buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jos padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamoji važiavo viena. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. birželio 24 d. (b. l. 80-82).
23. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuota transporto priemonė – traktorius, nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuota transporto priemonė – traktorius, pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „ <...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).
23. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (LAT 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias N. S. asmenybę (ji visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi šią veiką, neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirta bauda sumokėta), ir tai, kad N. S. įvykio dieną, prieš vairavimą, vartojo alkoholį ir sėdo už vairo neblaivi dėl to, kad susipyko su draugu; jai nustatytas neblaivumas 1,96 promilės etilo alkoholio, t. y. beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė; ji vairavo automobilį, būdama vidutinio girtumo laipsnio, vairavo transporto priemonę padidinto transporto priemonių srauto metu (Jonių šventės metu), teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, derėtų su kitomis N. S., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamoji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jai neskiriama bausmė, taip pat kaltinamajai taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 metų laikotarpiui, kurios metu ji neturės teisės vairuoti transporto priemonių, todėl atsižvelgiant į tai, kad minėta priemonė turi ekonominę vertę, ji nuosavybės teise priklauso kaltinamajai (teismo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, kad transporto priemonę pirko sau), ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, ir siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
24. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paskirtos kaltinamajai 2021 m. birželio 24 d. (b. l. 80-83), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
25. Ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į N. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. liepos 1 d. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą perduotas saugoti kaltinamajai N. S. – paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos (b. l. 33-36).
26. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 24 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 80-83).
27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelis su pulteliu, 1 vnt., transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (b. l. 43), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2006 m. spalio 6 d., saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas institucijai, išdavusiai pažymėjimą VĮ „Regitra“.
29. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
30. Vadovaujantis 2021 m. birželio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 30), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo priverstinai transportuotas į saugojimo aikštelę Vytauto g. 109, Ukmergė, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 108,90 Eur nuvežimo išlaidas (b. l. 25-31). Kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė, kad proceso išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu apmokėjo, tačiau į bylą nepateikė to patvirtinančių įrodymų. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamoji N. S. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios N. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
31. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti N. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti N. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. birželio 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti N. S. priklausančią transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, paskirtas 2021 m. birželio 24 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į N. S. priklausančią transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelį su pulteliu, 1 vnt., transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. spalio 6 d., saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti institucijai, išdavusiai pažymėjimą VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 108,90 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 90 centų) išlaidas už priverstinį automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš N. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Išaiškinti nuteistajai, kad šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Išaiškinti N. S. ir R. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti N. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.