- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2S-653-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13620-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama – credit“
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ ir suinteresuoto asmens antstolio D. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23924-987/2025 pagal skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. (A. B.), antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Aujama – credit“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-178-9765, 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-9784, 2025 m. balandžio 29 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S25-5922 ir 2025 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DSD Nr. 0009426.
2. Skundo faktiniu pagrindu pareiškėja nurodė tai, kad antstolis D. Š. (toliau – ir antstolis) neatliko visų būtinų veiksmų, kad įsitikintų, jog skolininkas šiuo metu tikrai negauna jokių pajamų, neįvertino, kad skolininkas yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę bet kada pradėti dirbti ar kitu būdu gauti pajamų. Duomenų, kad skolininkas dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali dirbti, vykdomojoje byloje nėra. Atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus neatidėliotinus vykdymo veiksmus, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Kadangi antstolis nurodė, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė, pareiškėja darė prielaidą, jog antstolis vykdomąjį dokumentą grąžino ir tuo pagrindu, kad skolininkas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjos manymu, nežinant tikslaus skolininko gyvenamosios vietos adreso Jungtinėje Karalystėje, turėtų būti laikoma, kad skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, kas tokiu atveju reiškia, kad skolininko gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Antstolis savo sprendimu gali užbaigti vykdomąją bylą tik tuo atveju, kai iš skolininko išieškotojui išieškotos visos jo antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos. Išieškotojas šioje vykdomojoje byloje jau yra apmokėjęs 53,76 Eur vykdymo išlaidas, kurios iš skolininko nėra išieškotos.
3. Antstolis D. Š. 2025 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S25-6293 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
4. Antstolis patvarkyme nurodė, kad jis turi teisę nuspręsti, ar tęsti vykdomąją bylą, ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Skolininkas turto, kurį būtų galima pagal įstatymus areštuoti, neturi, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, skolininkas nedirba, banko sąskaitose piniginių lėšų neturi ir neturėjo; sutuoktinės neturi; skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė; vykdomoji byla buvo užvesta 2020 m. kovo 3 d. ir per daugiau nei 5 metų vykdymo laikotarpį antstolis nuolat tikrino VSDFV duomenis apie skolininką, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, nekilnojamojo turto registrą, tačiau per visą šį laikotarpį skolininkas nebuvo įsidarbinęs, turto neįgijo, laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo, šeiminė padėtis nepakito, naujų sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikoje neatidarė. Antstolis laiko, kad ėmėsi visų priemonių, atiko visus būtinus veiksmus vykdomajam dokumentui įvykdyti. Antstolio manymu, jis galėjo užbaigti vykdomąją bylą neišieškojus iš skolininko vykdymo išlaidų, kurias sudaro išieškotojos apmokėtos administravimo išlaidos, antstolio patirtos vykdymo išlaidos. Be to, antstoliui pareikalavus, išieškotoja privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Vykdomoji byla buvo aktyviai vykdoma daugiau kaip 5 metus, todėl išieškotojai atsirado pareiga apmokėti papildomas išlaidas už vykdomosios bylos vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies – panaikino antstolio D. Š. 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-9784, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.
6. Dėl išieškojimo negalimumo akto teisėtumo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis 2025 m. balandžio 29 d. priėmė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-178-9765, kuriame, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai. Antstolis nustatė, kad skolininko banko sąskaitose piniginių lėšų nebuvo ir nėra, skolininkas nedirba, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, sutuoktinio neturi, skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė, turto, kurį būtų galima pagal įstatymus areštuoti, neturi, VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba.
7. Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/20/00475 medžiagos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. lapkričio 21 d., 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. kovo 8 d., 2021 m. gegužės 9 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. spalio 27 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. rugsėjo 8 d., 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. balandžio 11 d., 2024 m. birželio 4 d., 2024 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. gruodžio 10 d., 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. vasario 13 d., 2025 m. balandžio 29 d. antstolis tikrino VSDFV duomenis apie skolininką ir nustatė, kad skolininkas nedirba. Antstolis taip pat 2020 m. kovo 19 d. tikrino Antstolių informacinės sistemos duomenis apie skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tikrino Nekilnojamojo turto registrą, iš kurio duomenų nustatė, kad skolininkas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Antstolis 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2021 m. spalio 27 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2025 m. balandžio 29 d. tikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis apie skolininką ir nustatė, kad skolininkas bausmės įkalinimo įstaigose neatlieka. 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2025 m. balandžio 29 d. antstolis tikrino Valstybinio ginklų fondo duomenis ir nustatė, kad skolininko vardu registruotų ginklų nėra. Antstolis taip pat tikrino Gyventojų registro duomenis, iš kurių nustatė, kad skolininkas yra išsiskyręs ir skolininko deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje. 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2021 m. spalio 27 d., 2025 m. balandžio 29 d. antstolis tikrino Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas transporto priemonių, kurias būtų galima pagal įstatymus areštuoti, neturi.
8. Teismas, įvertinęs antstolio vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus, sprendė, kad antstolis sistemingai ir aktyviai vykdė daugiau nei 5 metus turto paiešką, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau jokio turto per visą laiką nebuvo rasta, be to, net ir pats skolininkas nebuvo rastas, jo buvimo vieta nežinoma.
9. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad antstolis protingą laiko tarpą ėmėsi visų racionalių ir ekonomiškai pagrįstų vykdymo veiksmų, siekiant išieškoti išieškotojos naudai skolą iš skolininko turto, tačiau šiai dienai jokių realių perspektyvų bent iš dalies įvykdyti vykdomąjį dokumentą nėra. Tokiu atveju teismas sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai surašė išieškojimo negalimumo aktą, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad antstolis (priešingai nei skunde nurodo išieškotoja) vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai tik CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti. Tuo tarpu CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu – nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikoje negyvena, nedirba, neturi turto ar pajamų, antstolis nesivadovavo. Dėl šios priežasties teismas nevertina išieškotojos argumentų apie pastarojo pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą egzistavimą / negalimumą, kaip neaktualių ir neįtakojančių skundžiamo antstolio veiksmo (išieškojimo negalimumo akto) teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo už vykdymo išlaidas išieškotojui teisėtumo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis 2025 m. balandžio 29 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S25-5922 paskaičiavo 140,88 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų. Ginčo dėl to, kad dalį – 53,76 Eur – vykdomosios bylos išlaidų išieškotoja jau yra sumokėjusi antstoliui ir ši dalis neišieškota iš skolininko, byloje nėra. Antstolis 2025 m. balandžio 29 d. išrašė išieškotojui PVM sąskaitą faktūrą serija DSD Nr. 0009426 dėl likusios dalies – 87,12 Eur – vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šios vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/00475 neišieškotos CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl surašęs išieškojimo negalimumo aktą antstolis pagrįstai, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktu, pareikalavo šias vykdymo išlaidas apmokėti iš išieškotojos.
12. Teismas pažymėjo, kad išieškotoja skunde nenurodė jokių argumentų, kad papildomai paskaičiuotos ir pareikalautos apmokėti išlaidos neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatų ar yra paskaičiuotos neteisingai.
13. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad antstolis neatliko neteisėtų veiksmų, surašydamas skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir, atitinkamai, išrašydamas išieškotojui sąskaitą. Antstolis vadovavosi įstatymo leidėjo jam suteikta prerogatyva reikalauti apmokėti likusias antstolio patirtas būtinąsias ir papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis).
14. Dėl patvarkymo, kuriuo užbaigta vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, teisėtumo teismas nurodė, kad įvertinęs CPK 611 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų turinį, darė dvi išvadas. Pirma, (priešingai nei patvarkyme netenkinti pareiškėjos skundo teigia antstolis) įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs prerogatyvos antstoliui baigti vykdomąją bylą, jei vykdomosios išlaidos yra apmokėtos išieškotojos, tačiau neišieškotos iš skolininko. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę antstoliui baigti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jei išieškotoja nėra apmokėjusi antstoliui vykdymo išlaidų, kurios nėra išieškotos iš skolininko. Antra, (priešingai nei patvarkyme netenkinti pareiškėjos skundo teigia antstolis) įstatymo leidėjas nurodo, kad nėra galimybės užbaigti vykdomąją bylą, jei nėra išieškotos iš skolininko (išieškotojos jau antstoliui apmokėtos) bet kurios rūšies vykdymo išlaidos, o ne tik susijusios su vykdomosios bylos administravimu.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl fakto, kad išieškotoja yra apmokėjusi antstoliui 53,76 Eur vykdymo išlaidų, kurios šiai dienai nėra išieškotos. Be to, antstolis pareikalavo išieškotojos apmokėti dar papildomai patirtas antstolio vykdymo išlaidas.
16. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad antstolis neturėjo teisėto pagrindo užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti išieškotojai vykdomąjį dokumentą, kuomet vykdomojoje byloje yra susidariusios, išieškotojos apmokėtos, tačiau iš skolininko neišieškotos vykdymo išlaidos. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentais grąžintas išieškotojai, yra neteisėtas ir naikintinas (CPK 611 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S25-5922 ir 2025 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą DSD Nr. 0009426, ir šioje pareiškėjos skundo dalyje priimti naują sprendimą – šią pareiškėjos skundo dalį patenkinti.
18. Pareiškėja nurodo, kad aptariama teismo nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei neteisingai aiškino ir taikė CPK 611 straipsnio ir CPK 631 straipsnio 2 dalies normas, konstatavęs, jog antstolis, surašęs išieškojimo negalimumo aktą, CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iš skolininko neišieškotas vykdymo išlaidas, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktu, pagrįstai pareikalavo apmokėti išieškotoją. Mano, kad CPK 611 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog po išieškojimo negalimumo akto surašymo antstolis apskritai negali reikalauti išieškotojos apmokėti vykdymo išlaidas, bet turi teisę iki išieškojimo negalimumo akto surašymo išieškotojos neapmokėtas vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko arba turi teisę atsisakyti tokias vykdymo išlaidas iš skolininko išieškoti ir vykdomąją bylą užbaigti, jeigu iš skolininko yra išieškotos vykdymo išlaidos, kurias antstoliui apmokėjo išieškotoja.
19. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti pilna apimtimi.
20. Antstolis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, antstoliui grąžinant vykdomąjį dokumentą. Iš CPK 611 straipsnio 4 dalies formuluotės matyti, kad antstolis tik tam tikrais atvejais ir tvarka, kurie yra nustatyti specialiame teisės akte, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, grąžindamas išieškotojai vykdomąjį dokumentą, neužbaigia vykdomosios bylos ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcija numato tik du atvejus, kuomet antstolis, grąžindamas iš dalies ar visiškai neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktas ir 172 punktas. Antstolio manymu, šie Sprendimų vykdymo instrukcijos punktai yra specialiosios teisės normos CPK 611 straipsnio atžvilgiu ir šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų
21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ ir suinteresuoto asmens antstolio D. Š. atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
22. Apeliacijos dalyką pagal atskirųjų skundų argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, kuriomis atmesta pareiškėjos skundo dalis panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S25-5922 ir 2025 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą DSD Nr. 0009426 ir tenkinta pareiškėjos skundo dalis panaikinti antstolio D. Š. 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-9784, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų
23. Pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ nesutikimas su skundžiamos teismo nutarties dalimi grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei neteisingai aiškino ir taikė CPK 611 straipsnio ir CPK 631 straipsnio 2 dalies normas, konstatavęs, jog antstolis, surašęs išieškojimo negalimumo aktą, CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iš skolininko neišieškotas vykdymo išlaidas, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktu, pagrįstai pareikalavo apmokėti išieškotoją. Pareiškėjos įsitikinimu, CPK 611 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog po išieškojimo negalimumo akto surašymo antstolis apskritai negali reikalauti išieškotojos apmokėti vykdymo išlaidas, bet turi teisę iki išieškojimo negalimumo akto surašymo išieškotojos neapmokėtas vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko arba turi teisę atsisakyti tokias vykdymo išlaidas iš skolininko išieškoti ir vykdomąją bylą užbaigti, jeigu iš skolininko yra išieškotos vykdymo išlaidos, kurias antstoliui apmokėjo išieškotoja. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.
24. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 610 straipsnio nuostatas ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog surašęs išieškojimo negalimumo aktą, CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iš skolininko neišieškotas vykdymo išlaidas antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktu, pagrįstai pareikalavo apmokėti išieškotoją. Antstolis vadovavosi įstatymo leidėjo jam suteikta prerogatyva reikalauti apmokėti likusias antstolio patirtas būtinąsias ir papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų išieškojimą, kai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui surašius išieškojimo negalimumo aktą ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad išieškojimo negalimumo aktas surašomas, kai antstolis nustato, kad skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl nėra jokių realių prielaidų įvykdyti teismo sprendimą. Tai reiškia, kad ir vykdymo išlaidų išieškojimas negalimas. Esant surašytam išieškojimo negalimumo aktui, vykdomosios bylos tęsimas siekiant išieškoti tik vykdymo išlaidas būtų netikslingas ir neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kadangi antstolis būtų įpareigotas vykdomojoje byloje atlikti formalius veiksmus, kurie praktiškai nesuponuotų jokio teisinio rezultato, tačiau didintų vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2025).
27. Taigi, kasacinio teismo išaiškinta, kad kai išieškojimo negalimumo aktas surašomas, tai reiškia, kad negalimas vykdymo išlaidų išieškojimas iš skolininko. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad po išieškojimo negalimumo akto surašymo antstolis nebegali reikalauti išieškotojos apmokėti vykdymo išlaidas. Be to, atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis išimtinai CPK 611 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kadangi CPK 611 straipsnyje reglamentuojama vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka. Šiuo atveju aktualus būtent CPK 610 straipsnis, kuriame reglamentuojamas vykdymo išlaidų apmokėjimas, kuriuo ir rėmėsi antstolis, surašydamas skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir, atitinkamai, išrašydamas išieškotojai sąskaitą.
Dėl antstolio atskirojo skundo argumentų
28. Antstolio D. Š. nesutikimas su skundžiamos teismo nutarties dalimi grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, antstoliui grąžinant vykdomąjį dokumentą. Antstolis teigia, kad iš CPK 611 straipsnio 4 dalies formuluotės matyti, kad antstolis tik tam tikrais atvejais ir tvarka, kurie yra nustatyti specialiame teisės akte, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, grąžindamas išieškotojai vykdomąjį dokumentą, neužbaigia vykdomosios bylos ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcija numato tik du atvejus, kuomet antstolis, grąžindamas iš dalies ar visiškai neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktas ir 172 punktas. Antstolio manymu, šie Sprendimų vykdymo instrukcijos punktai yra specialiosios teisės normos CPK 611 straipsnio atžvilgiu ir šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų išieškojimą, kai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui surašius išieškojimo negalimumo aktą ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, aiškinimo ir taikymo, yra pateikęs išaiškinimą, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nustatyta, kad kai išieškotojui grąžinamas vykdomasis dokumentas dėl to, jog skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, vykdomoji byla turi būti tęsiama, todėl tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, vykdomoji byla yra užbaigiama ir vykdymo išlaidų išieškojimas toliau nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2025).
30. Nagrinėjamoje byloje antstolis, nustatęs, kad skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, surašė išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai ir užbaigė vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą surašyti išieškojimo negalimumo aktą, tačiau nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojai, kuomet vykdomojoje byloje yra susidariusios, išieškotojos apmokėtos, tačiau iš skolininko neišieškotos vykdymo išlaidos.
31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 611 straipsnio 4 dalį ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog, grąžinus išieškotojai vykdomąjį dokumentą dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, vykdomoji byla turi būti tęsiama iš skolininko išieškant vykdymo išlaidas. Netinkamas CPK 611 straipsnio 4 dalies aiškinimas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį, panaikinant jos dalį, kuria antstolio D. Š. 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-9784 panaikintas.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apmokėjimą, tačiau netinkamai taikė ir aiškino vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas antstolio D. Š. atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti skundžiamą nutartį, panaikinant jos dalį, kuria antstolio D. Š. 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-9784 panaikintas, o pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
33. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria antstolio D. Š. 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-9784 panaikintas.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.