Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos 383-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Sudervėlė“ pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą teismo nuožiūra ir jai nedalyvaujant.

2020 m. spalio 28 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 383-oji DNSB „Sudervėlė“ yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų administratorė, kuri teikė namo bendro naudojimo objektų priežiūros, eksploatavimo, remonto ir kitas paslaugas. (duomenys neskelbtini) mirė šio daugiabučio gyventoja A. U., kuriai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio asmens palikimą priėmė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ (tai patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. liepos 14 d. turto priėmimo-perdavimo aktas Nr. TP1-2239). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 6 d. už pareiškėjos minėtam Butui suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas susidarė 448,21 Eur skola. 2019 m vasario 12 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą, prašydama nustatyti A. U. buvimo vietą, kuris 2019 m. vasario 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja gavo VĮ „Turto bankas“ pranešimą, kad jai patikėjimo teise priklauso minėtas butas. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ su kreditoriniu reikalavimu, tačiau VĮ „Turto bankas“ 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo pareiškėją, jog iki buvusios savininkės mirties susidariusi skola gali būti atgauta CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. spalio 14 d.

Pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuojamoje teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas ir jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriui prašant, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (LAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikia įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (LAT 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, teismai privalo taikyti proceso taisykles, tačiau kartu vengti perdėto formalizmo ir perdėto lankstumo, dėl kurių procedūriniai reikalavimai, numatyti įstatyme, taptų nereikšmingais (Dumitru Gheorghe v. Romania, no. 33833/06, 12 April 2016, § 27-28).Aiškindamas CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatytas trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo data laikoma palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo data – (duomenys neskelbtini), kuomet mirė skolininkė A. U., todėl kreditorinis reikalavimas mirusiosios įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2019 m. sausio 6 d. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, pareiškėja į VĮ „Turto bankas“ kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 18 d., o į teismą – tik 2020 m. spalio 14 d., tokiu būdu iš esmės praleisdama trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Nustatyta, jog skolininkės skola už pareiškėjos suteiktas paslaugas ėmė kauptis jau nuo 2016 m. sausio 1 d., tačiau pareiškėja ieškoti skolininkės ir domėtis per daugiau nei dvejus metus (iki 2018 m. spalio 6 d.) susikaupusios skolos išieškojimu pradėjo tik 2019 m. vasario 12 d., kuomet kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariatą, prašydama nustatyti skolininkės A. U. buvimo vietą. Pareiškėja teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad žinodama skolininkės nestabilią psichinę būklę, bylinėtis su ja nenorėjo, nes tai būtų nesąžininga jos, kaip ilgametės bendrijos narės, atžvilgiu ir tikėjosi, kad skolininkė susidariusią skolą padengs geruoju. Atkreiptinas dėmesys, kad iš minėto 2019 m. vasario 25 d. policijos rašto pareiškėja sužinojo, kad skolininkė mirė (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. spalio 13 d., t. y. daugiau nei po dviejų metų po palikėjos mirties.

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas ilgą laiką yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, tačiau pareiškėja tokio tikrinimo neatliko. Teismas pažymi, kad svarbu įvertinti ir pareiškėjos veiklos specifiką (jis administruoja didelį kiekį skolininkų), todėl pareiškėja objektyviai neturi galimybės laiku sužinoti apie kiekvieno skolininko mirties faktą. Pripažintina, kad periodinis Gyventojų registro tarnybos duomenų tikrinimas tokiems juridiniams subjektams yra neekonomiškas ir reikalauja pernelyg daug finansinių bei žmogiškųjų išteklių (2016 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-117-431/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 str.) ir kiti principai sukuria civilinių teisinių santykių dalyviams pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių, ir kad nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-l87/2008). Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėja teigė, jog ji iki turto perėjimo valstybei 2020 m. liepos 14 d., t. y. daugiau negu pusantrų metų, neturėjo žinių apie skolininkės palikimą priėmusius asmenis, taip pat tai, kad pareiškėja anksčiau nebuvo susidūrusi su situacija, kad įpėdiniai atsisakytų mokėti jai įsiskolinimą. Pareiškėja savo pasyviam elgesiui pateisinti taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nesidomėjo, ar palikėja turėjo įsiskolinimų, į pareiškėją su prašymu išduoti pažymą apie susidariusią skolą nesikreipė. Nurodyti pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pati pareiškėja privalėjo būti aktyvi ir, sužinojusi apie skolininkės turto perėjimą valstybei, iš karto imtis veiksmų savo teisei realizuoti. Tokios nuostatos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-117-431/2016 ir 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1322-590/2016).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus skolininkės situaciją (jos psichinę būseną ir tai, jog ji gulėdavo psichiatrinėje ligoninėje), teismas pažymi, kad pareiškėjos keliais mėnesiais vėliau teismui pateiktas pareiškimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo galėtų būti pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, tačiau kaip jau buvo nustatyta, šiuo atveju pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. spalio 14 d., tai yra daugiau nei po pusantrų metų, kai sužinojo apie skolininkės mirtį (2019 m. vasario 25 d.). Pripažintina, kad tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditorės pasyvumą, delsimą ir nerūpestingumą, terminas praleistas dėl jos neveikimo, ir toks elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus. Atsižvelgiat į šias aplinkybes, darytina išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas ženkliai, pareiškėja elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai bei nenurodė termino praleidimą pagrindžiančių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino kreditoriams reikalavimams pareikšti atnaujinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 177-197, 290-292, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos 383-osios DNSB „Sudervėlė“ pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.