Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės (duomenys neskelbtini) pareiškimą skolininkams I. M. ir M. M. dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4046-835/2024, kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu, nepaskirstant bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo. CPK 439 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 439 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami.

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš skolininkų I. M. ir M. M. 883,25 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminį mokestį, 300 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 2 Eur pašto išlaidas.

17. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi ištaisė Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. teismo įsakyme esantį rašymo apsirikimą, teismo įsakymo įžanginėje dalyje papildomai nurodant skolininkę – I. M. bei teismo įsakymo rezoliucinės dalies pirmą pastraipą išdėstant taip: „Išieškoti solidariai iš skolininkų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), 883,25 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 22 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminį mokestį, 300,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas ir 2,00 Eur pašto išlaidų kreditorei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos priteistoms sumoms gauti Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas.“

18. Skolininkė I. M. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4046-835/2024. Kreditorės (duomenys neskelbtini) siunčiamuose mokėjimo pranešimuose už kiekvieną mėnesį tarifas už vieną kvadratinį metrą yra bent tris kartus didesnis nei analogiškuose daugiabučiuose, kuriuos administruoja UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Taip pat kiekvieną mėnesį mokėjimo pranešimuose yra įrašoma į grupę „Komunalinės paslaugos“ priskaitymas „Teisinės paslaugos“, todėl neaišku kam tada papildomai mokėti 300 Eur už išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas, todėl skolininkai nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-4046-835/2024 priteistais 300 Eur už išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas.

19. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. rezoliucija skolininkės I. M. prieštaravimus priėmė, kreditorei nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

20. 2024 m. gegužės 27 d. teisme gautas kreditorės (duomenys neskelbtini) prašymas bylinėjimosi išlaidų (11 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 2 Eur pašto išlaidų) klausimą išspręsti nutartimi, kadangi skolininkės prieštaravimai yra pareikšti tik dėl kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl pagrindinės skolos skolininkė prieštaravimo nepareiškė ir 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo visą teismo įsakyme nurodytą skolos sumą ir papildomai sumokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas už kovo mėnesį.

21. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4046-835/2024. Teismas kreditorės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad nesutinka su kreditorės pozicija, jog skolininkė visiškai pripažino savo prievolę ir ją įvykdė, liko neišspręstas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teismas pažymėjo, kad prieštaravimuose skolininkė aiškiai nurodė nesutinkanti ne tik su bylinėjimosi išlaidomis, bet ir su ieškovės taikomu mokesčių tarifu. Be to, šiuo atveju dalį reikalaujamo priteisti įsiskolinimo sudaro mokestis už teisines paslaugas, dėl kurio skolininkė taip pat pasisakė. Teismas sprendė, kad skolininkė pateikė prieštaravimus dėl visų kreditorės pareiškimo reikalavimų, o kreditorė per nustatytą terminą ieškinio nepareiškė, todėl teismo įsakymas naikintinas ir kreditorės pareiškimas laikomas nepaduotu.

22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė (duomenys neskelbtini) pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes (nevertino to, kad skolininkai pirma įvykdė reikalavimą, o tik tada pareiškė prieštaravimus ir prieštaravimai iš esmės buvo pareikšti tik dėl bylinėjimosi išlaidų), todėl nepagrįstai netaikė CPK 439 straipsnio. Teismo įsakymas buvo išduotas 2024 m. balandžio 22 d., skolininkai visą skolą (taip pat ir naujai priskaičiuotas mokėtinas sumas už einamąjį mėnesį) kreditorei sumokėjo 2024 m. balandžio 24 d., o prieštaravimus dėl teismo įsakymo pareiškė tik 2024 m. gegužės 13 d. Akivaizdu, kad skolininkų prieštaravimai yra pareikšti tik dėl kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi skolininkų prieštaravimų pareiškimo metu visa skola kreditorei skolininkų jau buvo sumokėta. Nors skolininkai prieštaravimuose reiškė nepasitenkinimą kreditorės kaip namo administratorės taikomais įkainiais už paslaugas, tačiau prieštaravimai buvo reiškiami tik dėl advokato padėjėjui sumokėtos bylinėjimosi išlaidų sumos.

23. Byloje nėra ginčo, kad kreditorė ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles nepareiškė ieškinio, atitinkančio CPK 135 straipsnio reikalavimus ir neprimokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies. Apeliantė šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarties neskundžia. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai taikė CPK 439 straipsnio 6 dalies nuostatas ir kreditorės pareiškimą laikė nepaduotu ir panaikino teismo įsakymą.

24. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su kreditorės pozicija, kad skolininkė visiškai pripažino savo prievolę ir ją įvykdė, todėl liko neišspręstas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2024 m. balandžio 24 d. skolininkei I. M. įvykdžius reikalavimą dėl 883,25 Eur skolos, taip pat ir sumokėjus naujai priskaičiuotas mokėtinas sumas už einamąjį mėnesį, iš viso 915,04 Eur pagal kreditorės išrašytą mokėjimo pranešimą už 2024 m. kovo mėnesį, sutiktina su apeliante, kad liko neišspręstas tik bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas. Nors 2024 m. gegužės 14 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose skolininkė I. M. reiškė nepasitenkinimą kreditorės kaip namo administratorės taikomais įkainiais už paslaugas, tačiau skolininkės prieštaravimų pareiškimo metu visa skola kreditorei skolininkės jau buvo sumokėta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės pozicija, kad prieštaravimai buvo reiškiami tik dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

28. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, skolininkei įvykdžius reikalavimą dėl skolos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą paskirstyti tarp šalių susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė, reikšdama prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, žinojo, kad pareiškimo pateikimo metu jos skola kreditorei buvo pagrįsta, taip pat žinojo, kad prieštaravimų pateikimo metu ji apmokėjo skolą kreditorei, tačiau neinformavo teismo, kad teismo įsakymu priteista skola yra sumokėta. Kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo, bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl savalaikio skolininkės (-ų) skolos nesumokėjimo, skolininkė skolą sumokėjo tik po teismo įsakymo išdavimo, todėl kreditorės patirtos 313 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos iš skolininkų kreditorei.

29. Kreditorė prašė solidariai priteisti iš skolininkų 313 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 11 Eur žyminis mokestis, 300 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 2 Eur pašto išlaidos. CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012, Nr. 3K-3-420/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorės prašymas solidariai priteisti iš skolininkų bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, todėl 313 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš skolininkų kreditorei lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti, tačiau spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, apeliacinės instancijos teismas papildo pirmosios instancijos teismo nutartį paskirstydamas tarp ginčo šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisia lygiomis dalimis iš skolininkų kreditorei 313 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

32. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas nors ir remdamasis kitais argumentais, tačiau iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo įsakymą, todėl apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų, tačiau nenustačius, kad skolininkų procesinis elgesys šiame procese gali būti vertinamas kaip netinkamas, todėl konstatuotina, kad kreditoriaus inicijuotas apeliacinis procesas neturėtų sukelti skolininkams papildomas turtines pasekmes sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nutaria apeliacinės instancijos teisme kreditoriaus turėtų ir jo prašomų atlyginti advokato atstovavimo išlaidų nepriteisti iš skolininkų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Papildyti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir priteisti lygiomis dalimis iš skolininkų I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditorei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 313 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra iš kiekvieno skolininko po 156,50 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.