- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- e2-280-647/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02189-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- R. K. Č.
- Advokatai
- Kristina Udrienė
viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei R. K. Č. dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) nustatyti tokią naudojimosi 143,53 kv. m. bendro ploto butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: D. Č. paskiriama naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: 15 (koridoriussandėlis, plotas 3,44 kv. m.)? 18 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.)? 112 (kambarys, plotas 15,10 kv. m.) ir 113 (kambarys, plotas 16,81 kv. m.)? t. y. iš viso 39,84 kv. m.? R. K. Č. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 12 (kambarys, plotas 10,90 kv. m.)? 19 (vonios kambarys, plotas 7,18 kv. m.)? 110 (kambarys, plotas 16,51 kv. m.) ir 111 (drabužinė, plotas 4,41 kv. m.)? t. y. iš viso 39 kv. m.; bendram D. Č. ir R. K. Č. naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais: 11 (tambūras, plotas 3,06 kv. m.)? 13 (kambarysvirtuvė, plotas 45,76 kv. m.)? 14 (sanitarinis mazgas, plotas 2,47 kv. m.)? 16 (katilinė, plotas 7,18 kv. m.)? 17 (koridorius, plotas 6,22 kv. m.); 2) nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, jog patalpa, pažymėta indeksu 112 (plotas 15,10 kv. m.) paskiriama naudotis D. Č., ši patalpa skiriama gyventi D. Č. bei R. K. Č. nepilnamečiams vaikams D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) todėl kiekvienas iš tėvų turi teisę į šią patalpą užeiti bet kuriuo metu; 3) leisti atsakovei R. K. Č. naudotis patalpa, pažymėta plane indeksu 18 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.) 4 (keturis) mėnesius (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) tokiu būdu siekiant tinkamai įsirengti patalpą, pažymėtą plane indeksu 19 (plotas 7,18 kv. m.); 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4912 bei patvirtinta 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytas turtas padalintas tokiu būdu: D. Č. ir R. K. Č. atiteko po ½ dalį 143,53 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį 502/1003 dalių 0,1003 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Po santuokos nutraukimo naudojimosi butu tvarkos nustatymo klausimas tapo ypač aktualus, nes atsakovė siekia naudotis visomis bute esančiomis patalpomis, tokiu būdu pažeisdama ieškovo nuosavybės teisę turimu turtu naudotis. Atsakovei iki ieškinio pateikimo buvo nusiųstas pasiūlymas taikiai susitarti dėl konkrečios (pasiūlyme nurodytos) naudojimosi patalpomis tvarkos. Nurodytu terminu joks atsakymas nebuvo pateiktas. Ieškovo siūloma naudojimosi butu tvarka yra aiški, suprantama ir šalims skirtos patalpos praktiškai atitinka jų turimas nuosavybės dalis (po ½). Kiekvienai iš šalių paskiriamos izoliuotos (kiek tai yra įmanoma įvertinus buto išplanavimą) gyvenamosios patalpos-kambariai, kurias šalys galėtų naudoti nesudarydamos trukdžių vienas kitam. Izoliuotų patalpų priskyrimas yra būtinas, nes ieškovas be dviejų nepilnamečių sūnų, kurių susilaukė su atsakove, turi ir dukrą R., kuri iki šiol negali atvykti pas ieškovą į namus būtent dėl tos priežasties, kad atsakovė bando užimti visus buto kambarius, ignoruoja ieškovo ir jo dukters teises bei interesus pabūti kartu. Savo gi dukrai atsakovė yra sudariusi idealias sąlygas, vienašališkai nutarusi paskirti bene didžiausią izoliuotą kambarį bute. Tokia situacija negali būti toleruojama.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti tokią naudojimosi 143,53 kv. m. bendro ploto butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką: D. Č. paskiriama naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: 1-2 (kambarys, plotas 10,90 kv. m.); 1-5 (koridorius-sandėlis, plotas 3,44 kv. m.); 1-8 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.); 1-11 (drabužinė, plotas 4,41 kv. m.); 1-12 (kambarys, plotas 15,10 kv. m.), iš viso 38.34 kv. m. R. K. Č. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: 1-13 (kambarys, plotas 16,81 kv. m.); 1-9 (vonios kambarys, plotas 7,18 kv. m.); 1-10 (kambarys, plotas 16,51 kv. m.), iš viso 40.50 kv. m. Bendram R. K. Č. ir D. Č. naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (tambūras, plotas 3,06 kv. m.); 1-3 (kambarys-virtuvė, plotas 45,76 kv. m.); 1-4 (sanitarinis mazgas, plotas 2,47 kv. m.); 1-6 (katilinė, plotas 7,18 kv. m.); 1-7 (koridorius, plotas 6,22 kv. m.), iš viso: 64.22 kv. m.; 2) leisti R. K. Č. naudotis patalpa, pažymėta plane indeksu 1-8 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.) iki 12 (dvylika) mėnesių (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) sudarant galimybę atsakovei per nustatytą terminą įsirengti patalpą, pažymėtą plane indeksu 1-9 (plotas 7,18 kv. m.); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovė su vaikais į butą įsikėlė nuo 2019 m., tuo metu buvo įrengtos tik dvi patalpos pirmame aukšte. Ieškovas periodiškai apsilankydavo bute, bet jame negyveno, ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą – Ukmergės r. namą, kuriame daugiausiai gyvendavo. 2022 m. kovą šalys susitarė, kad ieškovas naudosis 1-2 patalpa ir 1-12, o atsakovė 1-10 ir 1-13. Toks susitarimas atrodė abiem pusėms priimtinas ir logiškas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė augina tris vaikus ir buvo įrengusi kambarius (patalpose 1-10 ir 1-13). Nuo 2022 m. vasaros ieškovas įsikūrė 1-2 patalpoje ir taip pat apsigyveno bute. Iš pradžių tarp šalių ginčo dėl tokio naudojimosi patalpomis nebuvo, tačiau praėjus kiek laiko, tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė iškvietė policiją ieškovui dėl smurto prieš ją. Ieškovas persigalvojo ir pradėjo reikalauti patalpų, kuriose buvo įsikūrusi atsakovė su vaikais. Ieškovas priekaištavo, kad atsakovės dukra gyvena per dideliame kambaryje. Atsakovė mėgino rasti taikų tarpusavio susitarimą dėl naudojimosi butu, siūlydama įvairius variantus, tačiau ieškovas nuolat keisdavo savo nuomonę. Vieną dieną sutardavo, kitą dieną sakydavo, kad užsirakins kambarius, kuriuos jis panorės ir kad kambarys, kuriame įsikūrę vaikai, bus jo. Pradėjo nuolat gąsdinti, kad atims viską, kad atsakovės dukrai pirktus baldus išmes. Atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi butu tvarką, yra patogi naudotis abiem šalims, labiau atliepia abiejų šalių teises ir interesus, o ne tik ieškovo interesus. Ieškovas dirba iš namų, yra įsirengęs pirmame aukšte 1-2 patalpoje darbo kambarį. Atsakovė savo lėšomis yra įrengusi vaikų kambarius antrame aukšte, atitinkamai pagal patalpų išplanavimą pritaikiusi baldus, todėl juos sudėtinga būtų pritaikyti naujoms patalpoms, reikėtų papildomų išlaidų. Atsakovė augina du mažamečius vaikus, kurie naktį dažnai prabunda, reikia juos prižiūrėti, sergant slaugyti ir pan. Todėl yra racionaliau atsakovei įsikurti su vaikais antrame aukšte, nei naudoti vieną kambarį pirmame ir vieną antrame aukšte. Pagal atsakovės siūlomą tvarką, abiem iš šalių tenka po du kambarius ir vonios patalpas. Atsakovas jam tenkančias patalpas, pažymėtas Nr. 1-11 ir 1-12 nesudėtingai gali sujungti į bendrą patalpą, padidinant kambario plotą. Priešieškiniu siūloma naudojimosi tvarka praktiškai atitinka ir šalių nuosavybės idealiąsias dalis, nes atsakovei tenkantis didesnis plotas skiriasi labai nežymiai, t. y. 2.16 kv. m. Toks nežymus nukrypimas pagal teismų praktiką nėra laikomas netinkama naudojimosi tvarka, kadangi praktikoje ne visada įmanoma, kad realiosios dalys visiškai atitiktų dalis bendrosios nuosavybės teisėje.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Ina Navickienė nurodė, kad ginčo dėl bendro naudojimo patalpų bei kambario 1-12 nėra, didžiausias nesutarimas dėl patalpos pirmame aukšte 1-2 ir kambario antrame aukšte 1-13 bei 1-11 drabužinės. Pažymėjo, kad į drabužinę 1-11 patekimas yra tik iš patalpos 1-10, todėl atsakovės pasiūlymas neracionalus. Atsakovės teigimu, ji įsirengė patalpas 1-10 ir 1-11, todėl jos turi jai ir atitekti. Dėl vonios įsirengimo 1-9, tai ieškovas sutinka paimti neįrengtą vonią, perduodant atsakovei įrengtą 1-8, t. y. jei atsakovė sutiktų su veidrodiniu ieškinio variantu. Atsakovė turėjo mažiausiai pusę metų įsirengti vonią, nes pasiūlymas jai buvo nusiųstas seniai, todėl ji piktnaudžiauja. 1-13 patalpoje gyvena atsakovės dukra iš pirmos santuokos, jai sudarytos geriausios sąlygos, tačiau ginčas yra tarp ieškovo ir atsakovės, o ne su vaikais. Atsakovė nesutinka, kad ieškovo vienas kambarys būtų skirtas vaikams, todėl akivaizdu, kad jai nelabai rūpi vaikų interesai. 1-2 patalpoje galėtų gyventi atsakovės dukra, nes jis 11 kv. m., normalus kambarys.
6. Ieškovas D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad naudojimosi tvarka namų patalpomis nėra nusistovėjusi, dar vyksta buto remontas, įrenginėjamos patalpos. Jos tikslas paimti visą namą sau. Tikrai svarstytų atvirkštinį ieškinio variantą. Paaiškino, kad pats savo rankomis namą įsirenginėjo, todėl įsikėlė anksčiau. Antrą aukštą taip pat pats įrenginėjo – dažė sienas, dėjo grindis. Už viską mokėjo pats, nes atsakovė niekada nedirbo, lėšų neturėjo, tačiau nupirko baldus į antrą aukštą parodyti, kad ji čia gyvena (tai buvo prieš nepilnus metus, kai prasidėjo byla teisme). Iš kur atsirado baldai, nežino. Namo statybai lėšas surinko pardavus savo nuosavą turtą. Dabar negali su savo dukra iš pirmos santuokos pabūti namie, nes atsakovė jo dukros nemėgsta, todėl susitikimų metu turi važinėti po miestą ar kitur leisti laiką. Visas antras aukštas užimtas atsakovės, kviečia pastoviai policiją be jokio pagrindo. Kartą iškvietė policiją pats, kad nuramintų atsakovę, kuri psichologiškai smurtauja. Antro aukšto baldus be problemų galima išnešti į kitus kambarius. Mano, kad durų padaryti iš 1-10 į 1-11 patalpas nėra galimybės, nes reikėtų remontą daryti iš naujo, namas statytas iš dujų silikato blokelių.
Atsiliepimas
7. Atsakovė R. K. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek prieš skyrybas, tiek po skyrybų ieškovas gyveno Ukmergės r., namie rodėsi retai, vaikai nerūpėjo, sakė, kad vaikai jį erzina. Namą sakė taip pat neremontuos, todėl pati ėmėsi kambarius apstatyti. Abu sutarė, kad pirmame aukšte bus vienas kambarys ieškovo, kurį jis įsirengė ir galės naudotis 1-12 kambariu, kuriame dabar sudėti vaikų žaislai. Vėliau apsigalvojo, ėmė grasinti, kad išmes daiktus iš 1-13 kambario, kuriame gyvena dukra iš pirmos santuokos ir vienas iš jų sūnų, mažesnis vaikas miega su atsakove. Vasarą įvyko smurto atvejis (griebė už plaukų ir trenkė į sieną), ištisai filmuoja, provokuoja. Ieškovas su vaikais nebūna, su jais nemiega. Norėtų, kad 1-12 ir 1-13 kambariai būtų jai, nes taip patogiau vaikams, kartais reikia ir naktį nueiti. Ieškovas naudoja psichologinį smurtą. Nurodė, kad didžioji dalis baldų yra iš Ikea, iš pirmos santuokos likę, kuriuos laikė sandėliuke. Kiti baldai pirkti su mamos pagalba ir sutaupytų lėšų uždarius individualią veiklą (susijusią su pensijų fondais). Su vaikais nuomojosi butą, turėjo per mėnesį išsikelti, todėl įsikraustė į dar neįrengtą namą, buvo sutvarkytas pirmas aukštas. Vėliau įsirengė miegamąjį su drabužine, nupirko grindis, samdė meistrą sienoms sutvarkyti. Ieškovas nieko netvarkė, net kaimynai sakė, kodėl jis net rozečių nesutvarko, jam nerūpėjo. Su D. Č. dukra niekada nesipyko, pamaitindavo, bendraudavo, ieškovas moka nuteikti vaikus prieš ją. Atvirkštinis variantas tiktų, jei nenustatytų, kuriame kambaryje gyvens vaikai.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Kristina Udrienė nurodė, kad ieškovas nuolat provokuoja konfliktus. Ieškovas siekia kuo labiau apsunkinti atsakovei naudojimąsi patalpomis, visus alternatyvius variantus atmeta. 1-12 patalpą nustatant kaip bendro naudojimo, neatitiktų proporcingumo principui, atsakovės siūlomi variantai labiau atitiktų bendraturčių interesus. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti konkretų kambarį vaikams netinkamas, nes ji sprendžia, kur apgyvendinti vaikus. Vėliau abu berniukai galėtų gyventi kartu, atsakovės dukra su atsakove. Teiginiai, kad atsakovė galėjo įsirengti vonios patalpą nepagrįsti, nes kol tarp šalių neišspręstas ginčas, nenustatyta naudojimosi tvarka, neracionalu buvo ją įrenginėti. Jei būtų nuspręsta 1-9 ir 1-10 patalpas skirti atsakovei, tai leisti įsirengti per 12 mėn. laikotarpį. Prašo įvertinti ieškovo veiksmus sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č. ir R. K.–Č. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6121-1115/2021, nutraukta 2021 m. spalio 5 d. bendru sutikimu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5 punkte nustatyta, kad po santuokos nutraukimo šalims atitenka po ½ dalį 143,53 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį 502/1003 dalių 0,1003 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Turto padalijimo faktas viešajame registre įregistruotas 2021 m. lapkričio 8 d. D. Č. 2022 m. liepos 4 d. pranešimu nusiuntė pasiūlymą R. K. Č. dėl naudojimosi butu tvarkos. Gimimo liudijimas patvirtina, kad D. Č. turi dukrą R. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovė advokatė Ina Navickienė el. paštu 2022 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovei R. K. Č. pasiūlymą dėl taikos sutarties. R. K. Č. 2022 m. spalio 27 d. atsisakė priimti pasiūlymą, nebent taikos sutartis bus pakoreguota pagal jos nurodytas sąlygas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. KA-P21E-11887 nurodyta, kad R. K. Č. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius 2022 m. spalio 17 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą D. Č. atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo R. K. Č., kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
11. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
12. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).
13. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise – po 1/2 dalį valdo butą bei po ½ dalį 502/1003 dalių žemės sklypo. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo nustatyti buto naudojimosi tvarką, nes šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovė užėmusi didžiąją dalį kambarių ir ieškovui neleidžia lankytis antrame aukšte, dažnai kviečiama policija. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo nustatyti buto naudojimosi tvarką, kad būtų patogu gyventi jai ir trims vaikams.
14. Iš šalių pozicijos, išreikštos procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu aišku, jog yra būtina nustatyti naudojimosi butu tvarką dėl šalių konfliktiškų tarpusavio santykių ir nustatyti, kokiomis konkrečiai patalpomis kiekvienas jų naudosis. Ginčo dėl bendram naudojimui skirtų patalpų nėra, nes abi šalys sutinka, kad bendrai naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais 11 (tambūras, plotas 3,06 kv. m.)? 13 (kambarysvirtuvė, plotas 45,76 kv. m.)? 14 (sanitarinis mazgas, plotas 2,47 kv. m.)? 16 (katilinė, plotas 7,18 kv. m.)? 17 (koridorius, plotas 6,22 kv. m.). Taip pat tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje atitiko šalių pozicija dėl patalpų 15 (koridoriussandėlis, plotas 3,44 kv. m.)? 18 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.)? 112 (kambarys, plotas 15,10 kv. m.), 19 (vonios kambarys, plotas 7,18 kv. m.)? 110 (kambarys, plotas 16,51 kv. m.). Todėl ieškovui D. Č. atitenka patalpos 15 (koridoriussandėlis, plotas 3,44 kv. m.)? 18 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.)? 112 (kambarys, plotas 15,10 kv. m.), atsakovei R. K. Č. atitenka patalpos 19 (vonios kambarys, plotas 7,18 kv. m.)? 110 (kambarys, plotas 16,51 kv. m.). Patalpa 112 (plotas 15,10 kv. m.) skiriama gyventi D. Č. bei R. K. Č. nepilnamečiams vaikams D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) todėl kiekvienas iš tėvų turi teisę į šią patalpą užeiti bet kuriuo metu. Pažymėtina, kad turi būti užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės į tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas bei jų teisė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais pagal šalių nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. Kaip nurodė atsakovė, vyresnis berniukas šiuo metu gyvena patalpoje 1-13 kartu su atsakovės dukra iš pirmos santuokos, tačiau vaikai auga, keičiasi jų poreikiai, berniukams skirta gyventi 1-12 patalpa.
15. Atsakovei skirta naudotis 1-9 patalpa (vonios kambarys, plotas 7,18 kv. m.), tačiau šalys nurodo, kad ši patalpa dar nėra įrengta, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes leidžiama atsakovei R. K. Č. naudotis patalpa, pažymėta plane indeksu 18 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.) 4 (keturis) mėnesius (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos).
16. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad didžiausias ginčas kyla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patalpomis 1-2 ir 1-13, kadangi šiuo metu patalpoje 1-2 darbo kambarį įsirengęs ieškovas, o didelis 1-13 kambarys skirtas gyventi atsakovės dukrai iš pirmosios santuokos. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas dar nėra pilnai įrengtas ir sutvarkytas, atsakovė baldais apstatė kelis kambarius, kuriuose gyvena vaikai. Iš pateikto buto plano matyti, kad į 1-11 patalpą (drabužinė, plotas 4,41 kv. m.) patenkama tik iš patalpos 1-10, kadangi šalys sutarė, kad 1-10 patalpa naudosis atsakovė, todėl ir 1-11 patalpa skiriama naudotis atsakovei. Atsakovės priešieškiniu pateiktas pasiūlymas dėl naudojimosi butu tvarkos yra neracionalus, nes norint patekti, pavyzdžiui, į 1-11 patalpą, ieškovas turėtų arba keisti buto išplanavimą įrengiant kitur duris, jungiant kambarius, arba eiti per atsakovei priklausančią 1-10 patalpą. Įvertinus tai, kad butas dar nėra pilnai įrengtas, ne visi kambariai apstatyti baldais, esančius baldus bet kada galima perkelti iš vieno kambario į kitą, nes nėra daryti pagal užsakymą ar pritaikyti konkrečiai patalpai, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas turi pareigą bendrauti su savo dukra iš pirmos santuokos, bei tai, kad ieškovo pateikta naudojimosi butu tvarka labiausiai atitinka protingumo, teisingumo, racionalumo principams, labiausiai atitinka šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (ieškovui tenkanti dalis 39,84 kv. m., atsakovei – 39 kv. m.), patalpa 1-13 skiriama naudotis ieškovui, patalpa 1-2 skiriama naudotis atsakovei.
17. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2 434,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 94,00 Eur žyminis mokestis, 2 340,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas įpareigoja atsakovę sumokėti 55,00 Eur žyminio mokesčio dalį, kuri nebuvo sumokėta pateikus priešieškinį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Nustatyti tokią naudojimosi 143,53 kv. m bendro ploto butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
- D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: 1-5 (koridorius-sandėlis, plotas 3,44 kv. m.)? 1-8 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.)? 1-12 (kambarys, plotas 15,10 kv. m.) ir 1-13 (kambarys, plotas 16,81 kv. m.), iš viso 39,84 kv. m.?
- R. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-2 (kambarys, plotas 10,90 kv. m.)? 1-9 (vonios kambarys, plotas 7,18 kv. m.)? 1-10 (kambarys, plotas 16,51 kv. m.) ir 1-11 (drabužinė, plotas 4,41 kv. m.), iš viso 39 kv. m.
- bendram D. Č. ir R. K. Č. naudojimui paskiriamos patalpos, pažymėtos indeksais: 1-1 (tambūras, plotas 3,06 kv. m.)? 1-3 (kambarys-virtuvė, plotas 45,76 kv. m.)? 1-4 (sanitarinis mazgas, plotas 2,47 kv. m.)? 1-6 (katilinė, plotas 7,18 kv. m.)? 1-7 (koridorius, plotas 6,22 kv. m.).
Nustatyti, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-12 (plotas 15,10 kv. m.) skiriama gyventi D. Č. bei R. K. Č. nepilnamečiams vaikams D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) todėl kiekvienas iš tėvų turi teisę į šią patalpą užeiti bet kuriuo metu.
Leisti atsakovei R. K. Č. naudotis patalpa, pažymėta plane indeksu 1-8 (vonios kambarys, plotas 4,49 kv. m.) 4 (keturis) mėnesius (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), per kuriuos atsakovė įsirengs patalpą, pažymėtą plane indeksu 1-9 (plotas 7,18 kv. m.). Iki šio termino pabaigos R. K. Č. gali naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-8 (plotas 4,49 kv. m.).
Priteisti iš atsakovės R. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 434,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti atsakovę R. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) primokėti 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis) eurus žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.