Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei R. P., dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. nurodė, kad nuo išvados šioje byloje pateikimo ieškovo šeimoje padėtis nėra pasikeitusi, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, šeimai taikoma atvejo vadyba, dėl to, kad šeimos materialinė padėtis yra sunki ir šeimai teikiama parama. Atstovas nurodė, kad dabar iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis yra per mažas pagal padidėjusius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo

6. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3893-810/2011 nutraukta Ž. P. ir R. P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 3 punktą šalys susitarė, kad R. P. teiks išlaikymą P. P. ir V. P. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 43,44 Eur (150,00 Lt) kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo momento iki vaikų pilnametystės. Ieškovas prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, motyvuodamas padidėjusiais vaikų poreikiais.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

8. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Todėl aplinkybes, kad vaikų poreikiai padidėjo jiems paaugus, turi įrodyti ieškovas.

10. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3893-810/2011 iš atsakovės priteista nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 43,44 Eur (150,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kai vaikams atitinkamai buvo ketveri metai ir treji metai. Ieškovas nuo minėto teismo sprendimo padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydamas, jog jų poreikiams patenkinti reikalinga apie 360,00 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį: maistui – 150,00 Eur, aprangai – 50,00 Eur, būstui – 50,00 Eur, sveikatai – 30,00 Eur, mokslui – 40,00 Eur, poilsiui – 20,00 Eur, laisvalaikiui –20,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad iš tokios sumos galima tenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius.

11. Nustatyta, kad vaikams atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių (vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), V. P. lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes), sveikatos sutrikimų, kuriems gydyti išleidžiamos papildomos lėšos (V. P. nustatyti regėjimo sutrikimai ir jai reikalingi akiniai), taip pat dėl per beveik devynerius metus pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ir kitos vaikų išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos tapo nepakankamos net ir būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovo nepilnamečių vaikų poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, kurios turėtų būti skiriamos (buvo skiriamos) nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pagrįstos, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė dėl ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo nuomonės nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė iš esmės pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, todėl egzistuoja pagrindas pakeisti minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

12. Toliau sprendžiant dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise turi transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), o jo gaunamas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. buvo apie 366,00 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat gauna netekto darbingumo pensiją ir našlaičio pensiją. Ieškovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, atsakovė taip pat neturi. Ieškovo žiniomis, atsakovė dirba atsitiktinius darbus ir turi sugyventinį, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, jos tikrosios turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovė tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti motinos pareigą – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

14. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

15. Atsakovė nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų, Todėl sutiktina su ieškovu, kad pati atsakovė turi dėti pastangas geriau apmokamam darbui susirasti. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų, kurios apsunkintų jos galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas negu gauna dabar. Todėl teismas, vertindamas abejones dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties ir jos gaunamų pajamų bei atsakovės dedamas pastangas gauti didesnes pajamas nepilnamečių vaikų interesų naudai, sprendžia, kad atsakovė gali teikti ieškovo prašomą padidintą 180,00 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teismo nustatytą sumą minimaliems vaikų poreikiams tenkinti bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nustatytos svarbios aplinkybės, patvirtinančios esminį vaikų poreikių pasikeitimą, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimai tenkintini ir Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3893-810/2011 priteistas išlaikymas pakeistinas, padidinant iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. P. ir V. P. iki 180,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktus ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamu atveju pagal ieškinio reikalavimą sudarė 74,00 Eur, sumokėjimo. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 74,00 Eur žyminis mokestis.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-130-1210 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2019 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. 2.19NTP-7-6568, pagal kurią išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 338,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteisina 338,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, jos iš atsakovės priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

20. Sprendimas vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

21. Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3893-810/2011 iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 74,00 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 338,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Specialiame interneto tinklapyje paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. sausio 13 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-172-776/2020 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04730-2019-8) pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei R. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.