Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas O. L. ir P. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2019 m. birželio 18 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2019-06-18 nutraukta 2020 m. rugsėjo 5 d. dėl atsakovo V. T. kaltės ir priteisti iš atsakovo 2 465,90 Eur negrąžinto užstato (avanso), 34,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2019 m. birželio 18 d. atsakovas V. T., kaip nuomotojas, bei ieškovai O. L. ir P. Z., kaip nuomininkai, sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2019-06-18, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovams prestižiniame Vilniaus Naujamiesčio rajone esantį 4 kambarių naujesnės statybos butą (gyvenamąsias patalpas), adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai, vykdydami Sutarties 4.3. punkto sąlygą, 2019 m. birželio 19 d. pervedė atsakovui 2 nuomos mėnesių dydžio užstatą – 3 000 Eur. 2019 m. liepos 26 d. šalys pasirašė buto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė butą ieškovams.

1.2. Ieškovams naudojantis butu 2020 m. balandžio mėn. 15 d. į ieškovus kreipėsi sporto klubo, kuris yra įsikūręs po išsinuomotu butu, savininkas, kuris nurodė, kad iš buto skverbiasi vanduo ir per buto grindis yra užliejamos po butu esančio sporto klubo patalpos. Sporto klubo atstovai patvirtino, kad klubo patalpos yra užliejamos jau seniai, t. y. daug anksčiau, negu ieškovai įsiskėlė į šį butą.

1.3. Nuo 2020 m. balandžio 15 d. į ieškovų išsinuomotą butą keliasdešimt kartų buvo atvykę po butu veikiančio sporto klubo atstovai, santechnikai, draudimo bendrovės atstovai, namo bendrijos atstovas, vykdė įvairius statybos kapitalinio remonto darbus, apžiūrinėjo, fotografavo, derino įvairius klausimus, dėl to ieškovai visą šį laiką buvo priversti būti bute ir sudaryti sąlygas visiškai svetimiems asmenims lankytis šiame bute ir netgi leisti atlikti statybos remonto darbus.

1.4. Nuo 2020 m. birželio 11 d. atsakovo pasamdyti statybininkai pradėjo statybos remonto darbus - daužė buto buitinėje patalpoje esančią plytelių dangą, betono grindis, ardė ten esančius vandens vamzdžius, siekdami surasti nežinia kur esančią vandens nuotėkio vietą. Atsakovas statybos remonto darbų atlikimo metu ieškovams nesudarė sąlygų laikinai apsigyventi kitose gyvenamosiose patalpose, iš anksto neįspėjo apie numatomus atlikti statybos remonto darbus, jų apimtis, trukmę, sukeliamus nepatogumus. Ieškovams tiesiog buvo nurodytas faktas, kad bus atliekami statybos remonto darbai. Visi toje patalpoje buvę ieškovų asmeniniai daiktai, rūbai, patalynė, lyginimo lenta, baldai ir skalbinių džiovinimo mašina buvo išnešti iš jos ir „laikinai“ pastatyti ir sudėti į tam visiškai nepritaikytą buto koridorių, taip apsunkinant praėjimą koridoriuje ir į buto svetainę. Ieškovai buvo priversti kentėti vibraciją, triukšmą, dulkes, purvą visame bute, leisti bute vaikščioti ir dirbti svetimiems žmonėms.

1.5. Atsakovo darbininkams, išdaužius buitinėje patalpoje esančias grindis ir apžiūrėjus vamzdžius, ir nepavykus nustatyti vandens nuotėkio tikslios vietos, ir po butu veikiančio sporto klubo patalpą užliejant toliau, atsakovo pasamdyti darbuotojai 2020 m. birželio 16 d. vėl atvyko į butą ir, siekdami nustatyti vandens nuotėkio vietą, tęsė darbus dar ir kitoje patalpoje – vonios ir tualeto patalpoje, į kurią yra patenkama tik per miegamojo patalpą. Darbuotojai išmontavo ir atjungė vonią, o ieškovai turėjo išnešti visus asmeninius daiktus iš miegamojo į buto svetainę ir neteko galimybės naudotis ne tik tualeto bei vonios patalpa, bet ir miegamojo patalpa dėl dulkių, atsirandančių daužant atskėlimo plaktuku bei perforatoriumi betono grindis, plyteles bei darbų atlikimo metu vaikštant atsakovo meistrams per miegamojo patalpą ir nešiojant statybines šiukšles bei įvairius įrankius.

1.6. Nors buto buitinėje patalpoje vandens nuotėkio vieta nebuvo nustatyta, tačiau visi toje patalpoje buvę ieškovų asmeniniai daiktai ir toliau liko sudėti į tam visiškai nepritaikytą buto koridorių, taip apsunkinant praėjimą į butą ir į buto svetainę, nes atsakovo meistrai buitinės patalpos išgriautų grindų taip ir neužtaisė iki pat nuomos sutarties nutraukimo, kadangi turėjo būti iškviesti draudimo bendrovės specialistai, kurie turėjo įvertinti ir paskaičiuoti nuostolius, išmokėti draudimo išmoką, ir tik po to turėjo būti tęsiami statybos remonto darbai, užbetonuotas išdaužytas betono grindų sluoksnis, paklotos plytelės ir pajungta vonios įranga.

1.7. Po butu veikiantis sporto klubas toliau buvo užliejamas vandeniu. Ieškovai nuolatos teiravosi ir paties atsakovo dėl tikslaus statybos remonto darbų užbaigimo plano ar grafiko, tačiau paties atsakovo Lietuvoje nebuvo, o vykdomų statybos darbų apimtys vis plėtėsi, daužomų ir ardomų grindų plotas didėjo, darbų pabaigos nebuvo matyti, o atsakovas vis atidėliojo galutinį darbų užbaigimo terminą ir melagingai žadėjo, kad visas remontas užtruks dar keletą dienų.

1.8. Atsakovas dar prieš išnuomodamas butą ieškovams žinojo, kad iš buto yra užpilamos vandeniu po butu veikiančio sporto klubo patalpos, ir nepaisydamas šio fakto ir nepašalinęs užpylimo priežasties, išnuomojo butą ieškovams. Atsakovas žadėjo, kad netrukus turės atvykti draudimo bendrovės atstovai ir apžiūrėti išardytas grindis, po ko bus galima operatyviai užbaigti remonto darbus, ir bus galima naudotis koridoriumi, buitine patalpa, vonia ir tualetu bei miegamojo patalpa. Tačiau po draudimo bendrovės atstovo atvykimo, remonto darbai buvo tęsiami ir buvo daužomas ir ardomas vis didesnis buitinės patalpos ir sanitarinio mazgo grindų dangos bei betono perdangos plotas, siekiant nustatyti tikslią vandens nuotėkio vietą, nes iš buto ir toliau skverbėsi ir per buto grindis buvo ir toliau užliejamos po butu esančio sporto klubo patalpos. Ieškovai ne savo valia tapo viso šio proceso įkaitais beveik 3 mėnesiams.

1.9. Atsakovo melagingi pažadai užbaigti remonto darbus tęsėsi iki pat 2020 m. rugsėjo 5 d., kai buvo nutraukta buto nuomos sutartis, o atsakovo pradėti statytos remonto darbai taip ir nebuvo užbaigti. Atsakovas savo 2020 m. liepos 7 d. pranešime melagingai nurodė, kad darbai, susiję su vandens tiekimo problemos išsprendimu, neva užbaigti, ir melagingai žadėjo ieškovams užbaigti remonto darbus artimiausiu metu. Nepaisant šių atsakovo melagingų pažadų, darbų apimtys tik augo ir 2020 m. rugpjūčio 17–18 dienomis atsakovo nurodymu ir vėl buvo atlikti papildomi grindų ardymo darbai, kurių metu buvo papildomai išdaužytas ir išardytas dar didesnis tualeto ir vonios plytelių grindų dangos bei betono perdangos plotas, siekiant nustatyti tikslią vandens nuotėkio vietą, nes iš buto ir toliau skverbėsi vanduo ir per buto grindis buvo užliejamos po butu esančio sporto klubo patalpos.

1.10. 2020 m. birželio mėn. ieškovai taip pat pastebėjo ir kitą buto trūkumą - po lietaus iš antro aukšto terasos į butą per lubas dar papildomai skverbiasi ir bėga lietaus vanduo. Vandens kiekis buvo labai didelis. Ieškovai apie tai informavo namo bendrijos pirmininką ir atsakovą, kaip buto savininką. Atitraukus užuolaidas ir apžiūrėjus detaliau buto lubų vietą, per kurią į buto vidų tekėjo lietaus vanduo, buvo pastebėtas pažaliavęs bei seniai atsilupęs lubų dažų sluoksnis, o tai reiškia, kad toje vietoje jau seniai buvo susiformavęs žaliasis pelėsis. Po ieškovų pranešimo atsakovui apie didelio kiekio lietaus vandens patekimą į butą, atsilupusius dažus ir susiformavusį gausų žaliojo pelėsio sluoksnį jokių operatyvių veiksmų atsakovas nesiėmė porą mėnesių. Tokia situacija tesėsi iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., kai į butą atėjęs antro aukšto buto (esančio virš išsinuomoto buto) savininkas pranešė, kad suderino su buto savininku ir planuoja pradėti atlikti ieškovų išsinuomoto buto užlietos vandeniu svetainės kambario remonto darbus ir paprašė ieškovų atlaisvinti ir buto svetainės kambarį nuo baldų remonto darbų laikotarpiui. Ieškovai kategoriškai nesutiko su tokia pozicija. Ieškovai ir taip buvo priversti išsikraustyti iš miegamojo kambario ir laikinai miegojo svetainės kambaryje, tad dar pradėjus ir svetainės remonto darbus, ieškovams iš viso neliktų jokios patalpos miegui. Atsakovas, puikiai suprasdamas, kad jo ieškovams išnuomotas butas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį gyvenamajai paskirčiai tuo pat metu, kai buvo vykdomi betoninio grindinio demontavimo darbai, už 2020 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius pats vienašališkai savo iniciatyva sumažino nuomos mokestį nuo 1 500 Eur iki 1 000 Eur per mėnesį. Ieškovai, tikėdami atsakovo melagingais pažadais apie netrukus užsibaigsiančius remonto darbus, buvo priversti likti gyventi tokiame avariniame bute, nors daugiau negu akivaizdu, kad netinkamas naudotis pagal paskirtį butas tokių darbų atlikimo metu iš viso negalėjo būti išnuomotas ieškovams ir jokio nuomos mokesčio ieškovai už tokios avarinės būklės butą iš viso neprivalėtų mokėti atsakovui. Ieškovai pokalbio telefonu metu pranešė atsakovui, kad jų netenkina pragyvenimo sąlygos išsinuomotame bute dėl sukeltų netinkamų gyvenimui sąlygų šiame bute. Atsakovas žodžiu pagrasino tokiu atveju ieškovams negrąžinsiąs sumokėto avanso ir tokiu būdu mėgino priversti ieškovus likti šiame bute.

1.11. Ieškovų teigimu, vandens nuotėkio iš išnuomoto buto problema kaip ir užpylimo lietaus vandeniu problema yra sena ir egzistavo dar iki sutarties sudarymo dienos, nes po butu esančio sporto klubo patalpos buvo užpilamos vandeniu iš šio buto dar iki sutarties sudarymo dienos, o kitoje buto vietoje ant svetainės lango karnizo jau buvo atsilupę dažai, netgi susiformavęs žaliasis pelėsis. Kaip paaiškėjo, užpylimas buvo vykdomas tada, kai buto gyventojai naudoja vandenį, todėl atsakovui išvykus į užsienį ir nebenaudojant bute esančio vandens, po butu esančio sporto klubo patalpos laikinai nebuvo užpilamos vandeniu, tačiau ieškovams įsikėlus į butą, užpylimas tęsėsi. Patirtus vandens nuostolius, kurie susidarė dėl vandens nuotėkio, šiuo atveju apmokėjo ieškovai savo sąskaita, nors akivaizdu, kad vandens nuotėkis atsirado ne dėl ieškovų kaltės. Šių nuostolių atsakovas net nepasiūlė kompensuoti ieškovams jokia forma.

1.12. 2020 m. rugpjūčio 30 d. ieškovai, vadovaudamiesi Sutarties 12.3 ir 4.3 punktų sąlygomis, ir įvertindami tas faktines aplinkybes, kad avarinės būklės butas yra netinkamas gyventi dėl jame vykdomų ir neužbaigtų statybos remonto darbų, raštu informavo atsakovą apie vienašališką buto nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. ir pareikalavo grąžinti jiems sumokėtą užstatą. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas pateikė atsakymą ieškovams, kuriame nesutiko su tokia buto nuomos sutarties nutraukimo priežastimi ir atsisakė grąžinti užstatą.

1.13. 2020 m. rugsėjo 7 d. šalys pasirašė buto grąžinimo priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovai grąžino atsakovui avarinės būklės netinkantį gyventi butą su neužbaigtais statybos remonto darbais bei pelėsio grybeliu padengtu lubų dažų sluoksniu. Buto būklė grąžinimo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu, iš kurių matyti, kad ir butas buvo netinkamas šeimos gyvenimui – buto buitinėje patalpoje buvo išdaužytos grindys ir sienų danga, demontuoti baldai, džiovyklė pastatyti buto koridoriuje, išdaužytos grindys tualeto patalpoje, išdaužytos grindys vonios patalpoje, miegamojo patalpoje ant baldų yra statybinės dulkės, be to, dėl iš kaimyno antro aukšto terasos tekančio lietaus vandens buto sienos dažai ir toliau buvo atsilupę, ant dažų sluoksnio ir lango rėmo matėsi susiformavęs gausus žaliojo pelėsio sluoksnis. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., kai buvo nutraukta buto nuomos sutartis ir butas buvo grąžintas atsakovui, atsakovas ir pats nežinojo, kada gi galų gale bus užbaigti statybos remonto darbai, ieškovams nebuvo žinomas net preliminarus bute vykdomų darbų grafikas, o dėl atsiradusių ginčų tarp draudimo bendrovės ir atsakovo vertintojų skirtingo požiūrio į nuostolių paskaičiavimą bei kilusio teisinio ginčo tarp jų, statybos darbai būtų užbaigti tik išsprendus tokį ginčą galimai ir teisminiu keliu, o tai reiškia, jog ieškovai dar keletą mėnesių ar netgi metų būtų priversti gyventi tokiomis pasibaisėtinomis sąlygomis šiame bute. Ieškovų teigimu, butas netinkamas naudoti pagal paskirtį (šeimos gyvenimui), todėl sutartis pagal 2020 m. rugpjūčio 30 d. ieškovų pranešimą vienašališkai buvo nutraukta pagrįstai, ir atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovams sumokėtą užstatą.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovai tik nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio vyko statybos remonto darbai, tačiau nepateikia, kas ir kada konkrečiai buvo daroma. Remonto ir su juo susiję vandens nuotėkio paieškos darbai buvo atliekami tik patalpoje 21-3. Užfiksuota darbų apimtis – dviejuose kambariuose (tamsiame, skirtame susidėti ir laikyti daiktus, ir vienose iš sanitarinių mazgų patalpų) padaryti priėjimai prie statinio konstrukcijose esančių vamzdynų – nereikalauja tokio ilgo laikotarpio. UAB „Yglė pastatų valdymas“ 2020 m. liepos 10 d. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę patvirtina, kad tuo metu, kai butu naudojosi ieškovai, statybiniai darbai, kurie keltų triukšmą ar dulkes, buvo atliekami tik keletą kartų, bet ne nuolatos ir pastoviai, kaip teigia ieškovai. Didesnę dalį darbų ir jų atlikimo laiko sudarė vandens nuotėkio vietos paieška, kuri nekelia nei dulkių, nei triukšmo, juo labiau tokio lygio, kuris lemtų negalimumą naudoti butą pagal paskirtį.

2.2. Bute yra du sanitariniai mazgai skirtingose buto patalpose ir praradimas arba ribotos galimybės naudotis sanitariniu mazgu vienoje vietoje, nereiškia, kad negalima naudotis tokia įranga kitoje vietoje – kitoje patalpoje. Pastato konstrukcijų dalių pašalinimas minėtose buto patalpose vyko tam, kad būtų prieita prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdyno, o ne siekiant jį išardyti. Tokie darbai savaime nereiškia, kad negalima naudoti prie jų prijungtų sanitarinių mazgų. Toks draudimas nebuvo niekada nurodytas ieškovams ir jam nebuvo jokio pagrindo, nes tų konstrukcijų ardymo darbai buvo atliekami tik siekiant turėti galimybę apžiūrėti vamzdynus ir nustatyti vandens, kuris skverbiasi į kito savininko patalpas, šaltinį, kuris galėjo būti bute.

2.3. Darbai bute užtruko todėl, kad iš pradžių vyko trūkumų priežasties (perteklinio vandens šaltinio) paieškos darbai, jie užtruko, nes tos priežastys nebuvo visiškai aiškios, reikėjo įsitikinti tų tikrumu. Ieškovai be jokio pagrindo kartodami ieškinyje buvus pakartotinį užpylimą dirbtinai siekė sudaryti didelės avarijos įspūdį. Anksčiau nebuvo jokių apipylimų iš atsakovo buto, bute nebuvo jokių požymių apie vamzdynų nesandarumą, o žemiau buto esančių patalpų savininkas tik keldavo klausimą dėl kartkartėmis jo patalpose atsirasdavusios drėgmės šaltinio.

2.4. Iki ieškovams išsikeliant iš buto, bute tik epizodiškai buvo atliekami ne kiek statybiniai remonto, tačiau tyrinėjimo ir stebėjimo darbai, kurie niekaip negalėjo trukdyti ieškovams naudotis butu, t. y. naudotis buto koridoriumi, buitine patalpa, vonia ir tualetu bei miegamojo patalpa ir dar taip, kad nebūtų jokios galimybės naudotis, kaip teigia ieškovai. Jei ieškovai ir pradėjo kitaip naudoti butą, tai nereiškia, kad tų patalpų (miegamojo, kuriame nevyko jokie darbai) nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.

2.5. Nutraukti nuomos sutartį ieškovų pasirinkimą lėmė ne deklaruojamas negalimumas naudotis butu, o būtent siekimas pasinaudoti tuo – atsakovas iš pokalbių su ieškovais suprato, kad jie apskirtai nėra patenkinti buto nuomos kaina ir būtų sutikę toliau nuomotis, jeigu atsakovas nuomos mokestį būtų sumažinęs ne laikinai, o iki nuomos termino pabaigos, argumentuodami tuo, kad rinkoje kainos pasikeitė. Atsakovui nesutikus su tokiu pasiūlymu, ieškovai tuo ir pasinaudojo – išsinuomojo tame pačiame rajone kitą butą mažesne kaina.

2.6. Nepagrįsti ieškovų argumentai ir dėl užpylimo įvykio per langą (per virš buto esančią terasą). Toks apipylimas buvo senas vienkartinis įvykis ir jo pasekmės nebuvo pašalintos, nes jo priežastys nebuvo nustatytos, dėl to galėjo įvykti pakartotinis užpylimas atsiradus toms nenustatytoms priežastims. Tų pasekmių žymės netrukdė naudoti butą pagal paskirtį, dėl to tų žymių jis neslėpė, jos buvo atskleistos ieškovams ir fiksuotos nuotraukose, pridėtose prie nuomos sutarties. 2020 m. birželio mėnesį, kai butu naudojosi ieškovai – dėl intensyvaus lietaus ir jo vandens patekimo ant virš buto esančio terasos dalis jo prasiskverbė į butą per ties ieškovų nurodytu langu. Atsakovo teigimu, tai nėra buto trūkumas. Tai pastato ir virš buto esančios kitos kito savininko patalpos paslėptas trūkumas, atsiradęs dėl nusidėvėjimo. Toks pakartotinis užliejimas intensyvaus lietaus metu ir sudarė sąlygas nustatyti tikrąsias užpylimo priežastis ir atsakovui reikalauti iš to kito savininko sutvarkyti jo patalpas, kad lietaus vanduo nepatektų į butą. Vienkartinis vandens nuotėkis per buto lubas nedaro jo netinkamu naudoti pagal paskirtį.

2.7. Buto naudojimas buvo apsunkintas tik dėl bute esančių vamzdynų tikrinimo darbų. Jie kaip ir vienkartinis buto užpylimas per virš jo esančią terasą nereiškė, kad buto negalima naudoti pagal paskirtį. Tokiomis aplinkybėmis ieškovai turėjo teisę tik į nuomos mokesčio sumažinimą. Tokią teisę atsakovas pripažino ir, kaip nurodė ieškovai, mėnesinį nuomos mokestį sumažino 500 Eur suma už laikotarpį iki buto būklės atstatymo. Ieškovai su tuo sutiko, sutiko toliau naudotis butu pagal nuomos sutarties sąlygas, kitokių sąlygų naudotis butu nenurodė ir nereikalavo.

2.8. Buto sutvarkymo darbai užsitęsė ne dėl kokių nors atsakovo ginčų su draudimo bendrove (kaip deklaratyviai ir be jokių įrodymų nurodoma ieškinyje), o dėl objektyvių priežasčių – sudėtingų aplinkybių nustatyti atsiradusios perteklinės drėgmės šaltinį, apsunkintų sąlygų rasti rangovą. Kad tie darbai buvo atlikti pagal objektyviai susiklosčiusias aplinkybes – kai tik tam atsirado sąlygos. Kad butas nebuvo avarinio stovio, patvirtina faktas, kad atsakovas nuomininką rado jau 2020 m. spalio mėnesį. Tad faktas, kad nuomos sutartis pasirašyta, patvirtina buto tinkamumą gyventi net ir tuo metu, kai juo naudojosi ieškovai, nes bet kuriuo atveju per tokį trumpą laiką (nuo ieškovų išsikėlimo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio pradžios) būtų buvę neįmanoma pašalinti jo esminių trūkumų, jeigu jų būtų buvę. Tuo tarpu ieškovai nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė buto avarinis stovis, kas ir kodėl trukdė naudoti butą pagal paskirtį. Nurodytas buto apibūdinimas, kad buto buitinėje patalpoje buvo išdaužytos grindys ir sienų danga, demontuoti baldai, džiovyklė pastatyti buto koridoriuje, išdaužytos grindys tualeto patalpoje (tik vienoje iš esamų), išdaužytos grindys vonios patalpoje (tik vienoje iš esamų), kad miegamojo patalpoje ant baldų buvo statybinės dulkės, taip pat buvo vienkartinis užpylimas iš kaimyno antro aukšto terasos lietaus vandeniu, patvirtina tik patirtus vienkartinio pobūdžio objektyvių aplinkybių nulemtus nepatogumus, kurie yra pagrindas konstatuoti ne buto netinkamumą gyventi, bet ieškovų teisę į patirtų nepatogumų kompensaciją, mažinant nuomos mokestį, bet tai nereiškia, kad buto negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis yra avarinės būklės.

10. Apeliantai (ieškovai) O. L. ir P. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles:

10.1.1. Teismas nepagrįstai, t. y. ignoruodamas akivaizdžius įrodymus, esančius byloje, atsisakė konstatuoti, kad būtent atsakovas, kaip gyvenamosios paskirties būsto savininkas ir nuomotojas, šiuo atveju neįvykdė būtent jam (o ne ieškovams) nustatytos pareigos užtikrinti ieškovams, kaip nuomininkams, kad jo išnuomotos gyvenamosios paskirties patalpos būtų tinkamos gyventi visą nuomos terminą, t. y. būtent atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos garantuoti, kad ieškovų gyvenimas išsinuomotame būste nekeltų grėsmės jų ir šeimos narių sveikatai ir saugumui, būtent atsakovas netinkamai ir ženkliai per ilgai (nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. rugsėjo 5 d.) nesugebėjo įvykdyti pagrindinės ir pirmosios savo, kaip būsto nuomotojo, pareigos atlikti kapitalinį remontą, būtent atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesiėmė visų reikiamų priemonių užtikrinti nuomojamo būsto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkamą būkle.

10.1.2. Būtent ieškovai šioje byloje pateikė išsamius paaiškinimus, kurie yra detalūs, nuoseklūs ir patikimi, paremti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir surinkta byloje medžiaga (foto nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais), tačiau teismas sprendime nepagrįstai juos ignoravo prieš pastatydamas atsakovo išsigalvotiems ir jokia bylos medžiaga neparemtiems išvedžiojimams, kad neva tai atsakovas nėra kaltas dėl to, kad ieškovams išnuomotas gyvenamosios paskirties būstas tapo netinkamas naudotis pagal paskirtį, nes „tai, kad bute reikės atlikti remonto darbus dėl nesandaraus vandentiekio atsakovui nebuvo žinoma“.

10.1.3. Netgi tokia teismo įvardijama faktinė aplinkybė, kad neva tai atsakovas, išnuomodamas ieškovams būstą, nežinojo apie būsto trūkumus (vandentiekio sistemos gedimą), negali atleisti ir neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės.

10.1.4. Byloje nustatyta, kad apeliantų kaltės dėl jiems perduotų gyvenamosios paskirties patalpų netinkamos kokybės nėra, jie niekaip neprisidėjo prie netinkamos patalpų būklės, todėl esant nurodytiems patalpų trūkumams, apeliantai turėjo teisę nutraukti patalpų nuomos sutartį su atsakovu nedelsdami be jokių neigiamų pasekmių sau, sumokant tik nuomos mokestį ir kitus mokėjimus iki faktinio išsikraustymo, kas iš jų pusės ir buvo padaryta.

10.2. Teismas iš viso niekaip nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl ieškovai, kurie tinkamai vykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus, ir būtent dėl atsakovo nevykdytos pareigos atlikti būsto kapitalinį remontą ir užtikrinti šio būsto tinkamą būklę visos nuomos termino metu, turėtų dar ir finansiškai nukentėti (patirti nuostolių) dėl atsakovo kaltės ir netekti jiems priklausančio užstato (avanso). Be to, šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygose (7.1 p.) yra aiškiai nustatyta, kad būtent „Nuomotojas yra atsakingas už Patalpų vidaus inžinerinių tinklų ir sistemų tinkamą veiklą bei savalaikę priežiūrą (šildymą, kanalizaciją, vandens ir elektros tiekimą), už nepertraukiamą elektros ir vandens tiekimą į Patalpas.“ Taigi, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, tiek pagal šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygas, būtent atsakovas, kaip būsto Nuomotojas, šiuo atveju ir buvo atsakingas už tinkamą išnuomoto ieškovams būsto vidaus inžinerinių tinklų ir sistemų veiklą bei savalaikę priežiūrą ir kapitalinį remontą, o šios pareigos neįvykdęs arba ją neįvykdęs per gana ilgą laiko tarpą (teismo konstatuota nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. rugsėjo 5 d.), yra kaltas dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

10.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo spendimo teiginiu, jog dėl buto lango rėmuose esančio pelėsio ir buvusio toje vietoje užliejimo, ieškovai atsakovo buvo informuoti prieš įsikeliant į ginčo butą. Teismas sprendime ignoravo faktą ir nutylėjo aplinkybę, kad atsakovo nuomotame būste net dvejose vietose buvo išplitęs pelėsis, ir šį faktą atsakovas aiškiai nuslėpė nuo Ieškovų sudarydamas su jais nuomos sutartį. Ši tesimo išvada nepagrįsta, kadangi, pirma, ieškovai niekada nebūtų nuomoję jokio būsto savo šeimos su mažamečiais vaikais gyvenimui, jeigu būtų žinoję, kad išnuomotame būste net dvejose vietose – buitinėje patalpoje ir svetainėje virš lango yra išplitęs juodasis ir žaliasis pelėsis; antra, 2019 m. liepos 26 d. buto perdavimo-priėmimo akte, atsakovas apie jokį pelėsį bute iš viso neužsiminė, ir šį faktą, būdamas nesąžiningas, nuslėpė nuo apeliantų. Neprotinga būtų reikalauti iš apeliantų, pasirašant buto priėmimo-perdavimo aktą, stumdyti baldus ir buitinę techniką nuo sienų ir ieškoti po jais galimai užsiveisusio pelėsio.

10.4. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo atsisakymu (vengimu) pripažinti, kad šalių sudaryta Nuomos sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės, teismui motyvuojant ta aplinkybe, kad neva tai sutartis yra faktiškai nutraukta ir toks reikalavimas negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi tik pripažinus atsakovo kaltę dėl sutarties nutraukimo, jis privalėtų grąžinti ieškovams avansą, palūkanas ir delspinigius. Būtent kalto asmens dėl Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatymas ir sukeltų teisines pasekmes, todėl toks ieškinio reikalavimas yra logiškas, teisėtas ir pagrįstas.

10.5. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad apeliantai privalo kompensuoti atsakovo patirtas 2 700 Eur išlaidas kosmetiniam buto remontui ir kompensuoti 500 Eur siekiantį „švaros mokestį“:

10.5.1. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys susitarė, kad būstas (patalpos) yra išnuomojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 15 d. (Sutarties 3.1. p.). Sutarties 1.4. p. nustatyta, kad Nuomininkas įsipareigoja Nuomos termino pabaigoje padaryti Patalpų kosmetinį remontą (atnaujinti sienų ir lubų dažymą pagal Nuomotojo pateiktus kodus). Šiuo atveju, kadangi Nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą būtent dėl atsakovo kaltės, apeliantai neteko galimybės nuomotis patalpas visą nuomos terminą, todėl atsakovas neįgijo teisės reikalauti iš apeliantų nuomos termino pabaigoje padaryti kosmetinį patalpų remontą arba reikalauti kompensuoti tokio remonto išlaidas iš Apeliantų.

10.5.2. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 5 dieną dar nebuvo užbaigęs buto kapitalinio remonto (vandentiekio sistemos gedimo likvidavimas), todėl apeliantai net negalėtų teoriškai atlikti jokio kosmetinio remonto, neužbaigus kapitalinio remonto tose pačiose patalpose.

10.5.3. Apeliantai 2020 m. rugsėjo 7 d. buto priėmimo-perdavimo aktu atsakovo atstovui grąžino švarias ir tvarkingas patalpas po kapitalinio valymo (langai, užuolaidos), todėl jie neprivalo atsakovui mokėti ir jokio „švaros mokesčio“ (Sutarties 5.4 p.).

10.5.4. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu net neįrodinėjo, kad iš viso būtų patyręs kokių nors papildomų „švaros išlaidų“ apeliantams grąžinus butą.

10.6. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nepasisakė dėl aplinkybės, ar apeliantai, paaiškėjus faktui, kad butas pasidarė netinkamas naudotis, turėjo teisę iš karto nutraukti Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ar turėjo įspėti atsakovą prieš tris mėnesius. Paaiškėjus faktui, kad atsakovo išnuomotas butas tapo netinkamas naudotis, apeliantai, kaip nuomininkai, tiek pagal Nuomos sutarties 12.3. punkto sąlygas, tiek pagal CK nuostatas, tiek ir pagal teismų praktikos išaiškinimus, įgijo teisę nutraukti Nuomos sutartį nedelsiant, nelaukdami 3 mėnesių įspėjamojo termino. Taigi, akivaizdu, kad Apeliantai esamoje faktinėje situacijoje, nustatę, kad jiems atsakovo išnuomotas butas tapo netinkamas naudotis, įgijo teisę ir pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą nedelsdami nutraukti Nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu, dėl jo kaltės be jokio 3 mėn. įspėjimo termino.

Šalies argumentai

11.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas neįvertino ieškovų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad jame pasisakoma dėl tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos teismo sprendime, tik skirtingai aiškinama jų įtaka ginčo sprendimui, t. y. Nuomos sutarties nutraukimas siejamas ne su 2020 m. rugpjūčio 30 d. pranešime nurodytomis aplinkybėmis, bet apskritai su visomis, dėl kurių į bylą pateikti bent kokie duomenys.

11.2. Ieškovai apeliaciniame skunde be pagrindo sutapatina atsakovo kaltę ir jo, kaip nuomotojo, pareigą atsakyti už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, daryti jo kapitalinį remontą, taip pat be pagrindo sutapatina įvykį, dėl kurio reikia atlikti tokį remontą, ir galimybę naudoti butą pagal paskirtį.

11.2.1. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad atsakovo kaltė pasireiškė, nes neva butas turėjo esminius trūkumus nuo pat Nuomos sutarties sudarymo momento, atsakovas neva žinojo apie tokius trūkumus (jie prilyginami negalėjimu naudoti butą pagal paskirtį, nors butas buvo ieškovų naudojamas be trikdžių) jau Nuomos sutarties sudarymo metu. Byloje nėra jokių duomenų, jog tos aplinkybės apskritai jau egzistavo Nuomos sutarties sudarymo metu. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad tokių aplinkybių nebuvo ir negalėjo būti, o remonto darbais bute iš esmės ir buvo siekiama, kad neatsirastų tokios pasekmės, t. y. buvo siekiama surasti ir pašalinti priežastis kauptis perteklinei drėgmei, įvykti avarijai, nes buvo požymių apie galimą tokių veiksnių atsiradimą.

11.2.2. Aplinkybė apie dar iki Nuomos sutarties sudarymą įvykusio Buto užpylimo per aukščiau jo esančią terasą pasekmes ieškovams buvo atskleista, ką patvirtina teismo nustatytos aplinkybės - tiek prie Nuomos sutarties pridėtos nuotraukos, tiek ieškovės O. L. elektroninio pašto laiškai nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 28 d. – viename jų ieškovė nurodo „Lango, kur teka vanduo po lietaus, nuotrauką aš jums išsiunčiau. Apie tai, kad ten prateka, jūs žinojote ir mums tai nurodėte buto apžiūros metu“.

11.2.3. Nebuvo jokio akivaizdaus vandentiekio sistemos gedimo ar avarijos atsakovo Bute dar iki ieškovų įsikėlimo į butą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai negalėjo naudoti Buto pagal paskirtį ir dar nuo pat Nuomos sutarties pradžios. Kaip teismas nustatė, būtinumas atlikti tyrimus Bute dėl besikaupiančios perteklinės drėgmės kitose ne atsakovui priklausančiose patalpose atsirado tik 2020 m. birželio mėnesį, tie darbai buvo pradėti ne dėl neatidėliotino būtinumo (kokios nors įvykusios avarijos), o dėl to, kad suinteresuoti asmenys, tarp jų ir ieškovai, pritarė tokiam sprendimui.

11.3. Jeigu sutarties šalis laiko, esant kitos šalies padarytam esminiam sutarties pažeidimui, tai ji į jį turi reaguoti kuo operatyviau, ypač jeigu siekiama vienašališko sutarties nutraukimo. Bet koks pavėluotas ar pasikeitęs reagavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra sutarties esminio pažeidimo. Šiuo atveju faktinės aplinkybės būtent ir patvirtina, kad jeigu ieškovai ir manė, kad butas netinkamas naudoti ir dar nuo pat Nuomos sutarties sudarymo pradžios, tai jie vienašališku sutarties nutraukimu dėl jos esminio pažeidimo ar panašių aplinkybių turėjo pasinaudoti iš karto, kai tik tokios aplinkybės paaiškėjo, o ne tartis dėl Nuomos sutarties vykdymo pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir laukti galimo geresnio jiems momento nutraukti Nuomos sutartį. Būtent toks ieškovų, kaip nuomininkų, elgesys vertintinas nesąžiningu sutarties vykdymu.

11.4. Apeliacinio skundo argumentai rodo, kad ieškovai be pagrindo tapatina nuomotojo pareigą atlikti patalpų kapitalinį remontą su galimybe tą padaryti niekaip neribojant nuomininko teisės naudotis ta išnuomota patalpa. Toks šių sąlygų vykdymas neįmanomas, ypač kai reikia atlikti sudėtingus darbus, kas ir buvo aktualu ginčo atveju. Tokiu atveju šalys turi bendrą pareigą bendradarbiauti, išsaugoti sutartį, nors tai ir reikštų kuriai nors iš šalių tam tikrus nenumatytus nepatogumus vykdant sutartį, ši šalis galėtų pretenduoti į tų nepatogumų kompensavimą. Sutarčių galiojimo išsaugojimo principas reiškia, kad sutarties nutraukimas yra ultima ratio (liet. paskutinė teisių gynimo) priemonė. Jeigu šalis pasinaudoja sutarties nutraukimu, neišnaudojus kitų savo teisių gynimo būdų, sutarties nutraukimas pripažįstamas nesąžiningu – nepagrįstu. Šios bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovai nepagrįstai ir nesąžiningai pasinaudojo Nuomos sutartyje numatyta jų teise nutraukti ją prieš terminą.

11.5. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama galimam ieškovų vartotojų statusui, tačiau nepateikiami argumentai kaip ir dėl ko turėtų keistis ginčo sprendimas. Be to, byloje nėra duomenų konstatuoti, kad atsakovas yra verslininkas, t. y. kad atsakovas profesionaliai užsiima nekilnojamojo turto – gyvenamųjų patalpų nuoma. Papildoma vartotojo teisių apsauga nedaro išimties iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo.

11.6. Ieškovai nepagrįstai siekia be pagrindo išplėsti CK 6.587 straipsnio 1 dalies aiškinimą taip, kad gyvenamosios patalpos turi pripažįstamos netinkamomis naudoti pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vien dėl to, kad jose yra kokių nors trūkumų, kurie trukdytų naudoti tik dalį jų, nepriklausomai nuo jų paskirties ir įtakos viso gyvenamųjų patalpų komplekso (buto) naudojimui pagal paskirtį. Butu buvo galima naudotis pagal paskirtį, kad ir esant tam tikriems laikiniems, dėl objektyvių priežasčių atsiradusiems nepatogumams, esminiai ribojimai buvo tik naudotis dviem patalpomis, kurios arba neatliko pagrindinės funkcijos (tamsusis kambarys), arba tą funkciją atliko kiti kambariai (sanitarinio mazgo, miegamojo). Apeliaciniame skunde pateiktas deklaratyvus aiškinimas dėl bute buvusių sąlygų grėsmės ieškovų ar jų šeimos narių sveikatai ar saugumui, nepatvirtina jokios tokios grėsmės, o įrodymų dėl jos nebuvimas, patvirtina, kad ieškovai tik bando sudaryti tokios grėsmės įspūdį.

11.7. Nėra pagrindo ir apeliacinio skundo teiginiams, kad atsakovas vengė atsakomybės sutvarkyti butą. Byloje pateikti duomenys apie įvykių chronologiją ir dėl aplinkybių kaip buvo nustatytas būtinumas atlikti remonto darbus bute, kaip buvo nustatomos vandentiekio nesandarumo priežastys, kodėl tai užtruko, kaip ir kodėl buvo priimami sprendimai dėl buto remonto, šių įvykių seka rodo, kad jie buvo atliekami nuolatos, sistemingai ir tam, kad iš tikrųjų išspręsti problemą, kuri nebuvo labai aiški, reikėjo įsitikinti ir nustatyti tikrąją jos priežastį, mastą. Nurodytomis aplinkybės nėra pagrindo atsakovui priskirti kokią tai papildomą atsakomybę ar jos vengimą, pagal tai spręsti dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo.

11.8. Atsakovas neneigė ieškovų teisės atsisakyti Nuomos sutarties vienašališku pareiškimu, nes ji įtvirtinta Nuomos sutarties 12.4 p., tačiau jiems pasinaudojus tokia teise, jiems atsiranda pareiga atlikti baigiamąjį atsiskaitymą pagal Nuomos sutarties sąlygas, t. y. Nuomos sutartis laikoma nutraukta po 3 mėnesių po tokio pareiškimo, ieškovai turi atlikti buto kosmetinį remontą ir kitas, ką ir konstatavo pirmos instancijos teismas. Būtent atsakovas dėjo papildomas pastangas, kad ieškovams nebūtų taikomas Nuomos sutarties 12.4 p. numatytas 3 mėnesių terminas, kuris būtų baigęsis 2020 m. lapkričio 30 d., nes butą išnuomojo kitam nuomininkui nuo 2020 m. spalio 19 d.

11.9. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog neturėjo pareigos mokėti atsakovui kosmetinio remonto išlaidų ir švaros mokesčio. Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas neturi įtakos atsakovo teisei į švaros mokestį ir buto kosmetinio remonto išlaidų atlyginimą, nes ieškovų pareiga grąžinti atsakovui butą tinkamos (sutarties sąlygas atitinkančios) būklės išlieka nepriklausomai nuo Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų. Nuomos sutarties 5.4 p. numatyta, kad švaros mokestis taikomas tada, jeigu buto patalpos grąžinamos nuomotojui ne pilnai išvalytos, neatlikus kapitalinio išvalymo. 2020 m. rugsėjo 7 d. perdavimo-priėmimo akte yra pastabos dėl buto būklės, jos rodo, kad butas neatitinka Nuomos sutarties 5.4 p. reikalavimų ir taikytinas 500 Eur švaros mokestis. Ieškovai nereiškė jokio reikalavimo pripažinti Nuomos sutarties 5.4 p. negaliojančiu ar jį pakeisti teismo sprendimu, tad nėra jokių ir procesinių prielaidų ieškovų nurodytais argumentais paneigti atsakovo teisę į švaros mokestį. Atsakovo teisė į buto kosmetinio remonto išlaidų atlyginimą numatyta Nuomos sutarties 1.4 p. ir ji nesiejama su jos pabaigos pagrindu. Šioje sutarties sąlygoje įtvirtinta ieškovų pareiga grąžinti butą nuomotojui sutartos būklės - tokios, kokios jie jį gavo – po kosmetinio remonto atlikimo. Jei ieškovai (nuomininkai) šios pareigos nesutinka įvykdyti natūra (patys), jie tokias išlaidas turi kompensuoti atsakovui (nuomotojui). Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad bute ieškovai neatliko buto kosmetinio remonto dėl atsakovo vykdyto dviejų patalpų remonto, neturi įtakos ieškovų įsipareigojimų vykdymui ir tik patvirtina tokią jų pareigą. Kaip nurodomo atsakovo procesiniuose dokumentuose, jis neprašė atlikti kosmetinį remontą patalpose, kuriose buvo atliekami remonto darbai jo pavedimu, neprašė iš ieškovų kompensuoti kosmetinio remonto išlaidų šiose patalpose.

12. Atsakovas V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą – iš jo motyvuojančios dalies pašalinti 9 ir 10 lape nurodytus motyvus, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį ir 2019 m. birželio 18 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2019-06-18 nutraukta jos 12.3 punkto pagrindu, t. y. pašalinti šias dalis: „Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų (nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų), teismas sprendžia, kad ieškovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nes butas pasidarė nebetinkamas naudotis (sutarties 12.3 punktas). Kad butas tapo netinkamas naudoti, teismas sprendžia dėl to, kad ieškovai išnuomojo gyvenamąją patalpą, kurioje tikėjosi saugiai ir ramiai gyventi, o dėl bute atliekamo remonto laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. rugsėjo 5 d., t. y. iki kol jie išsikėlė buvo atliekami statybos (remonto) darbai.“ ir „teismas nustatė, kad ieškovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį“ ir motyvuojančią dalį papildyti nurodymu, kad „2019 m. birželio 18 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2019-06-18 laikytina nutraukta jos 12.4 punkto pagrindu nuo 2020 m. spalio 19 d. pagal faktinius ieškovų O. L. ir P. Z. veiksmus, išsikraustant iš buto, adresu (duomenys neskelbtini)“. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Jeigu yra kokios nors daikto savybės, kurios sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą, ypač jeigu tai laikino pobūdžio trikdžiai (kaip ginčo atveju), tai yra pagrindas reikalauti mažinti daikto vertę, mokestį už jį, o ne nutraukti sutartį. Bylos aplinkybės rodo, kad butas buvo visą laiką tinkamas naudoti ir jame niekada nebuvo jokių avarijų, įskaitant ir ginčo atveju. Būtinumas atlikti bute jo remonto darbus atsirado tik 2020 m. pavasarį, kai buto namą administruojančios bendrijos pirmininkas kreipėsi į ieškovus ir per juos į atsakovą dėl būtinybės apžiūrėti butą, kad būtų galima nustatyti perteklinės drėgmės kaupimosi žemiau jo esančiose sporto klubo patalpose priežastis. Perteklinės drėgmės priežastys nebuvo akivaizdžios, jų nustatymas buvo komplikuotas, reikalavo tam tikros darbų eigos, išlaukimo, kad darbo vieta išdžiūtų iki kito darbų etapo, buvo nurodytos priemonės, kurių reikėtų imtis pašalinti drėgmės kaupimąsi.

12.2. Nustačius perteklinės drėgmės priežastis, jų šalinimo darbai nebuvo atliekami iki ieškovai išsikraustė iš buto, nes buvo ieškomas rangovas atlikti tokius statybos remonto darbus, buvo derinama tų darbų sąmata su draudimo bendrove. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokių papildomų trukdžių ieškovams naudotis butu 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Tą patvirtina ir buto grąžinimo aktas, surašytas 2020 m. rugsėjo 7 d. Be to, tiek perteklinės drėgmės priežasčių paieška, tiek jų šalinimo darbai turėjo būti atliekami tik dviejuose buto kambariuose – sanitarinio mazgo viename iš dviejų ir tamsiajame. Tokia kambarių paskirtis (pagalbinė) rodo, kad ribota galimybė naudotis šiais kambariais netrukdė naudotis Butu pagal paskirtį, nebuvo tokių aplinkybių. Tokiu būdu atsakovas, kaip buto nuomotojas, ėmėsi įgyvendinti savo pareigą pašalinti išnuomoto daikto paaiškėjusius trūkumus. Ieškovams teko pareiga bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas tokiems darbams atlikti. Nė viena teisės norma nenustato, kad nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį vien dėl to, kad paaiškėjo daikto trūkumai, kuriuos galima pašalinti ir nuomotojas juos šalina. Atsakovas sutiko, kad tikslinga sumažinti nuomos mokestį ieškovų interesams kompensuoti dėl patiriamų nepatogumų naudotis butu, tą ir padarė. Tačiau ieškovai, priėmę tokį pasiūlymą, visgi vienašališku pareiškimu inicijavo Nuomos sutarties nutraukimą be atskiro kreipimosi į atsakovą dėl pritaikytų priemonių galimo nepakankamumo, papildomų priemonių taikymo. Be to, kaip patvirtino duodama paaiškinimus teisme ieškovė O. L., ieškovai priėmė sprendimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje per kelias dienas po to, kai gavo pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį - išsinuomoti kitą tame pačiame rajone esantį butą. Taigi, ieškovų sprendimą nutraukti Nuomos sutartį lėmė ne tiek gyvenimo sąlygos bute, kiek ieškovų siekis pasigerinti savo gyvenimo (būsto) sąlygas, gaunant už tą pačią nuomą didesnį butą arba panašios kokybės, bet už mažesnę nuomą.

12.3. Aplinkybė, kad ieškovai negalėjo laikinai naudotis dviem esminės reikšmės neturinčiomis buto patalpomis (tamsiuoju kambariuku ir viena iš sanitarinio mazgo patalpų), nereiškia, kad buto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad gyvenimas jame keltų grėsmę nuomininkų ar jų šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Pirmos instancijos teismo deklaratyvi išvada, kad tokiomis aplinkybėmis buvo ieškovų noras „saugiai ir ramiai gyventi“ bute, neatitinka teisės aktų reikalavimų pripažinti butą netinkamu gyventi, nesudaro ir nesudarė pagrindo ieškovams nutraukti Nuomos sutartį dėl jos esminio pažeidimo, t. y. jos 12.3 p. pagrindu. Tokios nepagrįstos pirmos instancijos teismo išvados šalintinos iš priimto teismo sprendimo motyvuojančios dalies.

12.4. Įvertinus tai, kad visi faktiniai nuomos santykiai pasibaigė (Butas buvo grąžintas atsakovui, atsakovas Butą išnuomojo kitiems nuomininkams), laikytina, kad Nuomos sutartis pasibaigė kitu joje numatytu pagrindu - Nuomos sutarties 12.4 p. ir jame numatyta ieškovų teise nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai nenurodant ir neatskleidžiant nutraukimo priežasčių. Nei įstatymai, nei Nuomos sutartis nenumatė ieškovų teisės nutraukti Nuomos sutartį jų pačių nuožiūra pasirinkta tvarka, t. y. pranešimu prieš kelias dienas iki Numos sutarties pabaigos. CK 6.218 straipsnio 1 dalis esminio sutarties pažeidimo atveju nustato 30 dienų terminą. Šalys kitokio termino tokiu atveju Nuomos sutartyje neaptarė. Nuomos sutartyje numatytas terminas nutraukti sutartį tik tada, kai ji nutraukiama nenurodant priežasčių. Jeigu ieškovai kaip nuomininkai 2020 m. rugpjūčio 30 d. raštu ir išreiškė valią nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, tai ji galėjo būti laikoma nutraukta ne nuo jų nurodytos 2020 m. rugsėjo 5 d. datos, kurios pasirinkimas niekaip nepagrįstas, o nuo datos, kuri nustatoma teisės normų (po 30 dienų, t.y . 2020 m. spalio 5 d.). Konstatavus, kad nebuvo esminio Nuomos sutarties pažeidimo, kad ieškovai netinkamai nutraukė Numos sutartį, konstatuotina, kad jų nutraukimas nesukėlė teisinių pasekmių ir teismo sprendimu konstatuotina pagal faktines aplinkybes, kad ieškovai atsisakė Nuomos sutarties, ją nutraukė kitu Nuomos sutarties 12.4 p. numatytu pagrindu - įspėjus prieš tris mėnesius, t. y. Nuomos sutartis turėjo būti laikoma nutraukta nuo 2020 m. lapkričio 30 d.

12.5. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą, keisti teismo sprendimo motyvuojančią dalį, iš jos pašalinant argumentus, kad ieškovai teisėtai vienašališku pareiškimu nutraukė Nuomos sutartį 12.3 p. pagrindu ir papildomai nurodant, kad Nuomos sutartis gali būti laikoma nutraukta jos 12.4 p. pagrindu ir jame nustatyta tvarka nuo tada, kai įsigaliojo nuomos sutartis su nauju nuomininku JAV ambasada, t. y. nuo 2020 m. spalio 19 d.

Šalies argumentai

13.4. Ieškovai nesutinka ir su apelianto absoliučiai nepagrįstais teiginiais apie tai, kad „Bylos aplinkybės rodo, kad butas buvo visą laiką tinkamas naudoti ir jame niekada nebuvo jokių avarijų, įskaitant ir ginčo atveju.“. Byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad ieškovams išnuomotas butas buvo tikrai netinkamas naudoti pagal paskirtį (nes jame buvo atliekami statybos remonto darbai, keliamas triukšmas, purvas, dulkės, vibracijos, sienos pagalbinėje patalpoje ir virš lango ant angokraščio svetainėje buvo gausios juodojo ir žaliojo pelėsio grybelio kolonijos, kenkusios ieškovų sveikatai, be to, į butą (svetainės patalpą) iš lauko patekdavo lietaus vanduo, taigi šis butas neatitiko elementarių buitinių sanitarinių ir higienos reikalavimų), todėl jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ieškovų šeimos saugiam ir ramiam gyvenimui.

13.5. Ieškovai taip pat nesutinka su apelianto klaidingu aiškinimu, kad neva tai „Tiek perteklinės drėgmės priežasčių paieška, tiek jų šalinimo darbai turėjo būti atliekami tik dviejuose Buto kambariuose – sanitarinio mazgo viename iš dviejų (Bute yra du tokios paskirties kambariai) ir tamsiajame. Tokia kambarių paskirtis (pagalbinė) rodo, kad ribota galimybė naudotis šiais kambariais netrukdė naudotis Butu pagal paskirtį, nebuvo tokių aplinkybių.“, nes toks klaidingas ginčo situacijos aiškinimas neatitinka byloje esančių įrodymų ir jose užfiksuotų faktinių aplinkybių. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad dėl V. T. vykdomų statybos remonto darbų ieškovai negalėjo naudotis ne tik pagalbine patalpa (V. T. kažkodėl vadinama „tamsiuoju“, kas neatitinka Nekilnojamojo turto registro nurodomos šios patalpos paskirties), kurioje turėjo būti pajungta ir veikti skalbinių skalbyklė ir džiovyklė, įmontuotos sieninės spintos, kas V. T. kone tris mėnesius vykdant statybos remonto darbus buvo demontuota, atjungta ir išnešta į šio buvo koridorių bei svetainę juo užgriozdinant, kartu su visais kitais ieškovų daiktais, kurie turėjo būti nuomos metu laikomi būtent toje pagalbinėje patalpoje, be to, vonios kambarys ir WC kambarys, į kurį patenkama tik iš ieškovų miegamojo kambario statybos remonto darbų metu irgi negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, dėl ko ieškovai, kurių šeima sudaro 2 suaugę ir 2 nepilnamečiai vaikai, buvo priversti dalintis vienu WC ir viena vonia kone tris mėnesius. Dėl vykdomų intensyvių statybos remonto darbų, ant buto baldų nusėsdavo statybinės dulkės, ir visa tai aiškiai matosi teismui pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Svetainėje virš lango esančio angokraščio bėgo vanduo ir matosi susiformavusi gausi pelėsinio grybelio kolonija, taigi ir svetainės patalpa negalėjo būti naudojama pagal paskirtį. Atvykę statybos remonto darbus vykdantys statybininkai ir kiti V. T. samdyti specialistai kone tris mėnesius lankėsi bute ir vaikščiojo irgi po visą butą, jo koridorių, tik per miegamąjį galėjo patekti į sanmazgą ir WC patalpą, kur buvo vykdomi statybos remonto darbai, be to, jie naudojosi vandeniu ir elektros energija, už kurią mokėti turėjo ieškovai savo sąskaita. Taigi, daugiau negu akivaizdu, kad praktiškai visas butas, kokį atsakovas išnuomojo ieškovams, o ne tik neva tai tik dvi pagalbinės patalpėlės, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį saugiam ir ramiam ieškovų šeimos gyvenimui.

13.6. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su apelianto skunde išsigalvota versija, kad neva tai ieškovų sprendimą nutraukti Nuomos sutartį lėmė ne tiek gyvenimo sąlygos bute, Nuomos sutarties vykdymas, kiek ieškovų siekis pasigerinti savo gyvenimo (būsto) sąlygas, gaunant už tą pačią nuomą didesnį butą arba panašios kokybės, bet už mažesnę nuomą. Ieškovai, turėdami šeimą ir gyvendami su nepilnamečiais vaikais, siekdami gyventi saugiai ir ramiai, kentėję kone tris mėnesius V. T. vykdytus statybos remonto darbus, triukšmą, purvą, dulkes, vibracijas, pelėsius ant sienos ir virš lango, svetimų asmenų lankymąsi nuomojamame bute, kai net nebuvo aiški nei darbų apimtis, nei tiksli jų pabaigos data, buvo priversti po kone trijų mėnesių kančių nutraukti su apeliantu vienašališkai sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tikrai ne siekdami pagerinti sąlygas, o neapsikentę dėl V. T. kaltės susidariusių neįmanomų gyventi sąlygų.