Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR N-21822-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25280955995.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu K. K. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. apie 10 val. 15 min., Vilniaus rajono sav., krašto kelio Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai 9 km. vairavo automobilį, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, pažeidimas padarytas pakartotinai. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. K. K. paskirta 900 eurų bauda, specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 19 mėnesių terminui ir transporto priemonės FIAT HUG019, vertės – 3 838 Eur konfiskavimas.

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvadai gauti dėl ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ANK 424 straipsnio 3 dalies ir ANK 424 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; panaikinti skundžiamą nutarimą visa apimtimi ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį pareiškėjui administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių neskirti. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra klaidingas, nes jame nustatyta, kad neva atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas pripažįsta nusižengęs ir nuoširdžiai gailisi ir dėl to išgyvena neigiamas emocijas. Pareiškėjas niekam nepadarė jokių nuostolių, o pats nusižengimas yra tik formalios sudėties. Kadangi žala nenustatyta, tai Pareiškėjo manymu, laikytina, kad pareiškėjas padarytą žalą pašalino. Pareiškėjo materialinė padėtis labai sunki (daugiau kaip 460 000 Eur skolos, ką įrodo SEB banko A/S išrašas) kas verčia dirbti būnant pensinio amžiaus, kad galėtų grąžinti skolas, o automobilio vairavimas jam buvo būtinas atlikti darbo funkcijas. Pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad nusižengimą padarė sulaikius 65 metų. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ne tik ANK 424 straipsnio 5 dalį bet dar ir ANK 415 straipsnio 2 dalį, nors nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pažeidęs ANK 415 straipsnio 2 dalį, kas rodo, kad čia yra akivaizdi klaida. Pareiškėjo manymu jam skirta nuobauda yra vidutinė (900 Eur), nes galėjo būti skirta nuo 800 Eur iki 1 000 Eur, kas įrodo, kad ir poveikio priemonės irgi turėjo būti vidutinė, tuo tarpu jam skirtos dar 2 administracinio poveikio priemonės, kurios yra maksimaliai įmanomos ir dar viršijančios galimą maksimumą. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta transporto priemones verte 3 838 Eur, nes viešose elektroninėse varžytynėse Nr. 310475 labai panašus automobilis FIAT parduotas už 410 Eur (žr. priede Nr. 3), o analogiški automobiliai autoplius.lt parduodami už 1 300-1 350 Eur (žr. priede Nr. 4), kas įrodo, kad vidutinė vairuotos transporto priemonės vertė yra ne 3 838 Eur, o 1 325 Eur (1 300 ir 1 350 vidurkis). Skundžiamame nutarime neatskleista kaip buvo nustatyta transporto priemonės vertė. Taip pat skunde nurodyta, kad Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad nutarime nurodyta, kad neva pareiškėjas metų laikotarpiu už šiurkščius nusižengimus baudžiamas ketvirtą kartą, tačiau nepaaiškinta, ką reiškia šiurkštus nusižengimas ir kurie konkrečiai nusižengimai buvo įvertinti kaip šiurkštūs. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Skunde taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad turto konfiskavimas yra galimas tik už didžiausio pavojaus visuomenei nusižengimus, tuo tarpu pareiškėjas turi 40 metų vairavimo stažą ir jo atlikta veika, t. y. transporto priemonės vairavimas, kai teisė vairuoti yra sustabdyta, buvo tik formalaus pobūdžio nusižengimas, nes visuomenei jokia grėsmė žalai nekilo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra daugiau kaip 65 metų amžiaus ir jo vairavimo stilius nėra chuliganiškas, transporto priemonė tvarkinga, jokios kitos kelių eismo taisyklės nebuvo pažeistos – galėjo būti skirta tik minimali sankcija už pakartotiną nusižengimą.

3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašė Pareiškėjo skundo nepriimti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeista. Atsiliepime iš esmės pasisakoma dėl to, kad priimtas nutarimas buvo tinkamai įteiktas pareiškėjui, kuris apskundimo terminą praleido, svarbių pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl skundas neturėtų būti priimtas. nesutinka ir prašo jo netenkinti. Taip pat atsiliepime nesutinkama su Pareiškėjo prašymu sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Institucijos nuomonė, prašymas stabdyti administracinio nusižengimo bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą laikytinas nepagrįstu, nes šiuo atveju nėra nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą tokiam procesiniam veiksmui.

4. Skundas Pareiškėjo prašymu išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

5. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis).

6. Skunde formuluojamas prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvadai gauti dėl ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ANK 424 straipsnio 3 dalies ir ANK 424 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pritaria Institucijos atsiliepime išdėstytai pozicijai, jog įvertinus skundo argumentus ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ANK 424 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą nėra pagrindo daryti išvadą, kad šių nuostatų taikymas teismų praktikoje prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes turto ar jo vertės konfiskavimas šiuo atveju nėra laikytinas nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, o yra įstatymu nustatyta administracinė sankcija, skirta užtikrinti viešąjį interesą, eismo saugumą ir nusikalstamų veikų prevenciją. Turto konfiskavimas tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama teisėta, proporcinga ir atitinkanti Konstitucijos reikalavimus priemonė, kadangi transporto priemonė tiesiogiai panaudojama nusižengimui padaryti ir yra padidinto pavojaus šaltinis. Tuo tarpu ANK 424 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra aiškus, nuoseklus ir taikytinas tiesiogiai, suteikiantis diskrecinę teisę įstatymo įgaliotoms institucijoms taikyti turto konfiskavimą, neatskleidžiant jokio norminio neapibrėžtumo, kuris lemtų būtinybę inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Todėl prašymas stabdyti administracinio nusižengimo bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą laikytinas nepagrįstu, skundo nagrinėjimas nestabdytinas.

7. Taigi, skundžiamu nutarimu K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėm pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 5 d. vairavo transporto priemonę, kai specialioji teisė yra atimta, ir taip padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje.

8. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) arba 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

9. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2025 m. vasario 21 d. nutarimu K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 471 straipsnio 3, 7 dalyse, 423 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, už ką jam, be kita ko, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2025 m. vasario 21 d. iki 2026 m. rugpjūčio 20 d.

10. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam valstybės įmonės „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, valstybės įmonės „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – akcinės bendrovės „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

11. Kaip matyti iš skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog 2025 m. rugpjūčio 5 d. vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti, ir tai padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje, tačiau, posėdyje dėl skundo priėmimo paaiškino, kad yra senyvo amžiaus, nesinaudoja technologijomis, anksčiau yra Kelių policijai prašant nurodęs sutuoktinės el.pašto adresą, tačiau juo nesinaudoja, todėl jam tokiu būdu siunčiamų dokumentų negauna, galvojo, kad turi teisę vairuoti. Teismo vertinimu, pagrįstų aplinkybių kurios sąlygotų skundžiamo nutarimo, kaip iš esmės neteisėto ir nepagrįsto, panaikinimą byloje nenustatyta, todėl šiuo atveju sprendžiamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės.

12. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, lyginant su analogiškais tyčia ar piktybiškai nepaisant paskirtos administracinio poveikio priemonės padarytais administraciniais nusižengimais, per aplaidumą nežinant, kad teisė vairuoti jam yra atimta, laikytinas mažiau pavojingu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais K. K. jokios žalos niekam nepadarė, nesukėlė eismo įvykio, atvirkščiai, vairavo saugiai ir drausmingai, nenukentėjo nei kitų asmenų sveikata, nei turtas. Iš jo paaiškinimų matyti, kad šis administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingo įsitikinimo manant, kad jis turi teisę vairuoti. Šios aplinkybės rodo, jog pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas paskutinis administracinis nusižengimas (kaip ir keli prieš tai) yra sąlygotas paties Pareiškėjo aplaidumo nesusipažįstant su jam siunčiamais institucijų dokumentais, net jei jis ir nurodęs sutuoktinės el.pašto adresą ir juo nesinaudoja. Nors šios išvardintos aplinkybės nėra pateisinančios neteisėtą Pareiškėjo elgesį, tačiau teismas į jas atsižvelgia sprendžiant dėl administracinės atsakomybės individualizavimo.

13. Skunde prašoma sumažinti paskirtą baudą ir sušvelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą.

15. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti K. K. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemones. K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad, nors pradžioj K. K. nesutiko su nusižengimu, tvirtino buvęs įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti, tačiau skunde nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš skundo medžiagos, Pareiškėjo materialinė padėtis yra sunki, iš SEB banko išrašo matyti, kad turi daugiau kaip 460 000 Eur skolos, kas verčia dirbti būnant pensinio amžiaus, kad galėtų grąžinti skolas. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad serga lėtinėmis širdies ligomis. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad K. K. buvo eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau nei karto nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam.

16. Įvertinus aptartus duomenis, pažeidėjo asmenybės charakteristiką, darytina išvada, jog K. K. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 900 Eur bauda yra per didelė finansinė našta jam. Pažymėtina, jog teisės pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su tinkamu jos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos neskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, o pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinus K. K. skirtiną baudą iki 450 Eur, neabejotinai bus taip pat (tokia pačia apimtimi) užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas.

17. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, K. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, įvertinęs tiek padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, tiek su K. K. asmenybe susijusius duomenis, taip pat tai, kad jis vairavo būdamas blaivus, žala kitiems nepadaryta, teisė vairuoti reikalinga dirbti ir atlyginti susidariusią didelę skolą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 mėnesių.

18. Teismo vertinimu, remiantis ir teismų praktika analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-438-1121/2025), tokio dydžio bauda (450 Eur) ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežtos ir atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

19. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašo taikyti mažesnę transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už K. K. padarytą nusižengimą gali būti skirtas turto konfiskavimas. Teismas sutinka su Institucijos sprendimu nagrinėjamu atveju taikyti turto konfiskavimą, ir, atsižvelgiant į tai, kad automobilis, kuriuo padarytas nusižengimas, nuosavybės teise priklausė ne pažeidėjui, o kitam savininkui ir nėra duomenų, kad perduodamas pažeidėjo žinion automobilį, žinojo, kad asmeniui atimta teisė vairuoti, konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vis tik teismas, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertindamas Pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, senyvą amžių ir duomenis iš viešosios erdvės apie analogiškus parduodamus automobilius, pritaria, kad šiuo atveju turėtų būti konfiskuota mažesnė suma, nei Institucijos nutarime, remiantis Emprekis duomenimis, nurodyta vidutinė transporto priemonės vertė. Skundžiamame nutarime nurodytos pinigų sumos konfiskavimas, teismo vertinimu, neatitiktų valstybės siekiamų teisėtų, taikant administracinę atsakomybę ir varžytų asmens teises akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl konfiskuotina suma mažintina iki skunde prašomos sumos.

20. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas nesutinka su tokiais teiginiais, kadangi skundžiamo nutarimo 3 puslapyje yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka: „Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka nustatyta ANK 621-623 straipsniuose. Skundas dėl institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos <...>.

21. Teismas sutinka su Pareiškėju, kad skundžiamame nutarime (2 lape) klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ne tik ANK 424 straipsnio 5 dalį, bet dar ir ANK 415 straipsnio 2 dalį, nors tai nebuvo nustatyta. Tai vertintina, kaip rašymo apsirikimo klaida, nurodant ANK 415 straipsnio 2 dalį, todėl iš nutarimo šalintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą tenkinti iš dalies.

Atmesti K. K. prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvadai dėl ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ANK 424 straipsnio 3 dalies ir ANK 424 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai gauti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR N-21822-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25280955995 pakeisti ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, K. K. paskirtą baudą sumažinti iki 450 Eur, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą sutrumpinti iki 12 mėnesių, o konfiskuotino turto vertę sumažinti – iki 1 325 Eur.

Pašalinti iš skundžiamo nutarimo nuorodą į ANK 415 straipsnio 2 dalį.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.