Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-308-1095/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
1-308-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40808-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
D. G.
Nukentėjusysis
P. A.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-308-1095/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40808-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,kaltinamajam D. G.,nukentėjusiajam P. A.,nukentėjusiojo įgaliotajam atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 100 val. viešųjų darbų bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2022 m. spalio 22 d. apie 02 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė P. A. į veido sritį, padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais nosies ir kaktos srityje, minkštųjų audinių patinimu dešinės akies apatiniame voke ir dešiniajame skruoste, apatinio kairės pusės 2-o danties nuskėlimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. A. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tai buvo spalio mėnesį, iš 21 į 22 dieną, apie 1 val. nakties, tiksliai laiko nežino. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Ten gyveno toks senukas, jo vardo ir pavardės nežino, bet jis jau miręs. Ta vieta nuo jo namų nutolusi apie pusę kilometro. Žmonos sesuo K. Š., kuri ten dažnai gerdavo, jam paskambino ir paprašė, kad ją parvestų namo, sakė, kad prie jos kabinėjasi. Norėjo K. parvesti namo, kad ji nebegertų, todėl nuėjo ten pėsčiomis, buvo blaivus. Prieš įeidamas jis lyg tai pabeldė į langą, o namo durys buvo atrakintos. Tame name yra vienas kambariukas, ten ir buvo K., P., dar kažkas miegojo. P. sėdėjo ant sofos ar ant fotelio ir neleido K. eiti namo, nors jis (D. G.) sakė K. „einam namo“. Tada P. puolė prie jo (ėjo link jo), todėl jis kelis kartus rankomis stūmė P. A. nuo savęs, t. y. jam kumščiu sudavė, ir gali būti, kad nežymiai sutrikdė jam sveikatą. K. taip pat ramino P.. Jų tarpusavio santykiai iš pradžių buvo geri, o vėliau pablogėjo, nes P. A. įsivaizduoja, kad jis (D. G.) nuteikinėja K. prieš jį, o jie yra įsimylėję. Buvo anksčiau pavartojęs smurtą prieš P. A.. K. jis lydėjo namo, bet einat ji apsisuko ir nuėjo atgal, todėl kas buvo toliau, nežino. P. šiaip visada sumuštas, sudraskytas vaikšto. Pas jį ir prieš tai buvo sužalojimai, sudraskymai, sumušimai ant veido, buvo ir kraujosruvų ant lūpos, nosies. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Jei būtų jį sutikęs, būtų atsiprašęs. Dėl ko P. A. nuo jo bėga, nežino, po įvykio matė jį vedžiojant šunį, bet šuo pavojingas, tai nėjo link jo. Atsiprašo P.. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, bet žalos neatlygino. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat pripažįsta, tik su prašoma priteisti suma nesutinka, nes 2000 eurų yra per didelė suma, galėtų sumokėti nukentėjusiajam iki 500 eurų. Iki šiol nukentėjusiajam nėra atlyginęs žalos. Apie 200 eurų už advokato atstovavimą sutinka apmokėti. Nedirba apie pusę metų, pragyvena, nes žmona dirba. Turi bendrą turtą: namą, 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, kurią nuomoja. Gailisi, kad taip atsitiko, kitą kartą taip nedarys.

Civilinis ieškovas P. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, nes patyrė išgyvenimus dėl sumušimų, nežinojo, už ką yra sumuštas, dėl nuskilusio danties blogai jaučiasi. Gavo keturis smūgius, juto skausmą, jį pykino. Skaudėjo veidą, nosį, skausmą juto kelias dienas. Palei nosį prie akies buvo kraujosruva. Po įvykio greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į ligoninę, nustatė, kad yra sumušimas. Vaistų nepirko, nes yra nedirbantis, todėl gydėsi namų sąlygomis. Danties nuskėlimo nesigydė, nes neturi pinigų. Kurį laiką jautė baimę, kad gali būti vėl sumuštas, nes kaltinamasis dažnai jį persekioja, todėl kažkiek bijo jo. Šiuo metu į kaltinamąjį nereaguoja. Po šio įvykio yra jį matęs, buvo prasilenkę, tačiau nieko nekalbėjo. Mano, kad kaltinamasis pyksta ant jo, kad jis išgeria ir su K. bendrauja. D. G. dirba, važinėja automobiliu, todėl jo (P. A.) prašomą sumą gali sumokėti, bet abejoja, ar kaltinamasis geranoriškai atlygins žalą, nes pirmą kartą nieko neatlygino. 2000 eurų jam yra dideli pinigai. Kaltinamojo atsiprašymo nepriima, nes jis vieną sako, o kitą daro.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamajam D. G. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo D. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis P. A. parodė, kad iš naktį iš 2022 m. spalio 21 į 22 d. (duomenys neskelbtini), jam pažįstamas D. G. atėjęs į jo draugo namus jam ne mažiau kaip 4 kartus trenkė kumščiu į veidą. Po smūgio jis nukrito ant lovos. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Viskas buvo taip, kad spalio 21 d. apie 21 val. vakare atėjo pas draugą V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ir ten kartu su juo, D. K. bei jo drauge K. Š. vakarojo, vartojo alkoholį bei leido laiką visi kartu. Kol jie su draugais žiūrėjo televizorių, jo draugė tvarkė namus, gamino valgyti ir vienu metu pastebėjo, kad kažkas pradėjo daužyti per langą ir paskui daužėsi į duris. Kaip paskui paaiškėjo, tai jo pažįstamas D. G.. Jis iš pat pradžių atidaryti durų jam nenorėjo, bet jo draugė sakė atidaryti. Tada jis nuo durų atsitraukė prie televizoriaus ir iš niekur nieko D. G., įėjęs į vidų, jį iškart užsipuolė ir ne mažiau kaip 4 kartus trenkė rankos kumščiu į veidą bei galėjo dar ir spirti, nes nelabai atsimena. Po smūgio jis nukrito ant lovos. Smūgio metu juto skausmą. Tuomet, kai jam D. G. trenkė į veidą, jis (D. G.) iškart nieko nesakęs išėjo pro duris nežinoma linkme. Tuomet jis pats išsikvietė policiją. Atvykus policijai po kiek laiko atvyko ir medikai. Jį apžiūrėjo medikai ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę. Apžiūrėjo ir po apžiūros iškart paleido namo. Kai buvo atvykusi policija, jis tuo metu nerašė pareiškimo, nes buvo neblaivus, jeigu gerai atsimena, jam nustatė 2,06 prom. neblaivumą. Mano, kad minėtas pažįstamas jam trenkė dėl jo draugės, nes jis galimai pavydi jų santykių bei galvoja, kad jis ją bando „girdyti ir vesti iš kelio“. Su šiuo pažįstamu D. G. jis ne pirmą kartą konfliktuoja, nes jau yra ant dėl jo parašęs pareiškimą ir, kiek atsimena, buvo iškelta byla (1 t., b. l. 32–35).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. A. parodė, kad dėl 2022 m. spalio 22 d. įvykio gerai apgalvojo, jog jam D. G. sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius iš kumščio į veido sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Minėjo, kad galėjo D. G. jam spirti, tačiau, mano, kad jam nespyrė, tai pasilieka, kad D. G. jam tik į veidą sudavė. Po įvykio skambino į policiją ne iš savo telefono numerio, o iš pažįstamo V. J., kurio namuose viskas ir įvyko (1 t., b. l. 36–38).

Liudytojas J. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jį daug kas vadina V., nors yra J., pravardė (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 21 d. vakare pas jį namuose buvo atėję to paties kaimo gyventojai pažįstami P. A., K. Š. ir D. K.. Gal buvo apie 21 val., tiksliai nepasakys. Kadangi jis beveik nevaikšto, gulėjo visada lovoje šalia įėjimo į kambarį iš koridoriaus. Pas jį namuose gėrė alkoholinius gėrimus, bendravo, žiūrėjo televizorių. Jis išgėrė vieną butelį alaus, gerai viską atsimena. P. su K. padeda buitiniuose darbuose jam, nes, kaip sakė, guli lovoje, visai mažai vaikščioja, turi problemų su kojomis. K. aptvarkė namus, gamino valgyti. Buvo gana vėlu, naktis, kiek valandų buvo, nepasakys, bet tikrai jau po 24 val., kažkas pradėjo daužyti į langą, tada į namo duris. P. durų atidaryti nenorėjo, bet K. pasakė, kad atidarytų. Jis gulėjo lovoje, atėjo P., nes jis atidarė duris, iš paskos jo pamatė, kad ateina vyriškis, jo nepažinojo, toks stambus, apibūdinti negalėtų, atpažinti negalėtų, nes viskas trumpai buvo, vėliau P. pasakė, kad tai buvo D. G.. Atėjęs ir nieko nesakęs puolė prie P. ir kambaryje, kur jis guli, sudavė apie 4 kartus kumščiu P. į veidą. Po smūgių P. nukrito ant lovos. Sudavęs tuos smūgius tas vyras išėjo iš jo namų. P. paprašė jo telefono, kad galėtų iškviesti policiją dėl tokio to vyro elgesio, nes jis savo telefono neturi. Atvyko policija, medikai ir P. išėjo iš jo namų. Kai atėjo tas vyras, K. lyg buvo viduje. Tam vyrui išėjus K. išėjo iš paskos jo. Dėl ko tas vyras sudavė P., net nežino, nes nieko nesakė ir išėjo sudavęs minėtus smūgius (1 t., b. l. 84–87).

Liudytoja K. Š. parodė, kad 2022 m. spalio 21 d., kiek atsimena, buvo pas V. J., jo vardas J., tačiau visi vadina V., pravardė (duomenys neskelbtini). Kartu buvo draugas P. A. ir pažįstamas D. K.. Pas J. ji dažnai ateina su P., nes jam padeda, atneša maisto, aptvarko kambarius, P. buitinius darbus padirba, nes J. beveik nevaikšto, dažniausiai guli lovoje. 2022 m. spalio 21 d. vakare, gal buvo 21 val., tiksliai nepasakys, pas J. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Ji išgėrė daug, buvo gana stipriai apgirtusi ir nedaug ką pamena. Pamena, kad vėlai naktį, tikrai buvo po 24 val., kažkas pabeldė į langą, po to į duris. P. kažką sakė, kad nieko neleisti, bet ji nieko blogo negalvodama pasakė, kad įleistų, atidarytų duris. Ji nuėjo, atidarė kambario duris, jos kabinamos kabliuku, nes pagrindinės J. į namą durys, kurios veda į koridorių, nerakinamos niekada. Atidariusi duris pamatė, kad prie durų stovi jos sesers vyras D. G., jis gyvena tame pačiame kaime. Ar jis buvo neblaivus, nepasakys. D. G. iš karto įėjo į vidų paskui P., nieko negirdėjo, kad ką sakytų. Nepamena, ar pasiliko tuo metu koridoriuje, ar kambaryje buvo. Greitai D. G. po įėjimo į kambarį išėjo, gal po minutės. Ji išėjo iš paskos jo iš namo. Ji išėjo namo, D. G. kažkur nuėjo. P. jai pasakė kitą dieną, kad D. tada, kai užėjo pas J. į namą, jam sudavė į veidą. Ji pati to nematė, todėl negali pasakyti, ar taip buvo. Tik, kaip sakė, D. G. vienas buvo atėjęs pas J. į gyvenamąjį namą spalio 21 d. naktį, tai jau gavosi spalio 22 d. D. K., kai atėjo D., turėjo būti tame pačiame kambaryje ant fotelio. Dėl ko galėjo ateiti D. G. į J. namus, negali pasakyti, nes nežino. Jai yra žinoma, kad tarp P. A. ir D. G. anksčiau yra buvę nesutarimų, kas ten tarp jų, nežino, niekada neklausinėjo (1 t., b. l. 90–93).

Liudytojas D. K. parodė, kad tiksliai dienos nepasakys, bet tikrai galėjo būti 2022 m. spalio 21 d., kiek atsimena, buvo pas pažįstamą J. J., visi jį vadina pravarde (duomenys neskelbtini). Vakare nuėjo, kiek atsimena, pas J., tačiau kiek valandų buvo, negali pasakyti. Kartu buvo pažįstama K. Š. ir pažįstamas P. A.. J. J. labai sunkiai tada vaikščiojo, šiuo metu jis jau yra miręs, mirė (duomenys neskelbtini), lyg (duomenys neskelbtini) mėn. pabaigoje. Iki mirties jis daugiausia laiko praleisdavo lovoje, nes sunkiai vaikščiojo. Žinojo, kad P. A. ir K. Š. vis ateidavo pas jį, jį prižiūrėdavo. Pas J. vartojo alkoholius gėrimus, alų, daug išgėrė. Pamena, kad tik sėdėjo ant fotelio ir daugiau nieko nebepamena, gal buvo užmigęs. Nepamena, net kada išėjo iš J.. Nieko negirdėjo ir nematė, kas galėjo vykti tuo metu, kai buvo pas J. namuose. J. gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus numerio nežino. P. kitą dieną jam pasakė, kad kai visi gėrė pas J., buvo naktį atėjęs D. G. ir neva jį sumušė. Kadangi pats nieko nematė, negirdėjo, tai tikrai nepasakys, ar taip galėjo būti, ar ne. Kaip sakė, buvo girtas, užmigęs ir nieko nematė, negirdėjo. Nematė, ar ant P. kokių nors būtų buvę sumušimo žymių, kažkaip nepastebėjo (1 t., b. l. 96–99).

Iš 2022 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra J. J. gyvenamojo namo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą niekas nepaimta (1 t., b. l. 20–27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. A. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais nosies ir kaktos srityse, minkštųjų audinių patinimu dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, apatinio kairės pusės 2-o danties nuskėlimu. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 3 trauminių poveikių į veido sritį pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų P. A. sveikata sutrikdyta nežymiai. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu P. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 61).

Pats kaltinamasis neneigia, kad naktį iš 2022 m. spalio 21 į 22 d. buvo nuėjęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo nukentėjusysis ir liudytojai J. J., K. Š. bei D. K.. Liudytojas D. K. teigia neblaivus miegojęs ir nieko nematęs bei negirdėjęs, tik kitą dieną iš nukentėjusiojo sužinojęs, kad naktį atėjęs D. G. jį sumušė. Aplinkybę, kad į įvykio vietą naktį buvo atėjęs D. G., patvirtino ir liudytoja K. Š., tačiau ji irgi nurodė smurto nemačiusi. Tai, kad naktį atėjęs kaltinamasis sudavė kumščiu kelis kartus nukentėjusiajam į veido sritį, patvirtina P. A. ir liudytojo J. J. parodymai. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis. Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai) patvirtina, kad kaltinamasis D. G. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje tyčia ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. A. į veido sritį, padarydamas jam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis D. G. teistas 2021 m. už smurto panaudojimą prieš tą patį nukentėjusįjį (bausmė atlikta, tačiau teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka, nedirba, padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. D. G. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo. Kaltinamasis įpareigotinas visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 31,16 Eur žalą už P. A. 2022 m. spalio 22 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 73–77). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais (suteiktų paslaugų įkainiais). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš D. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 31,16 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam P. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusysis P. A. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriame nurodė, kad patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, buvo sužalotas, jam yra nuskeltas dantis, todėl po šio įvykio pasidarė jautresnis, jaučia baimę, bijo kaltinamojo iki šiol, be to, jam reikia kreiptis į stomatologą ir susitvarkyti nuskeltą dantį, o tam yra reikalingos piniginės lėšos, kurių šiuo metu neturi. Be to, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą ir anksčiau, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl neprognozuojamo kaltinamojo elgesio yra padidėję ir išlikę – tai baimė, neapykanta, nusivylimas ir panašiai (2 t., b. l. 42). Teisiamojo posėdžio metu P. A. patvirtino patyręs išgyvenimus ir nepatogumus, kurie nurodyti civiliniame ieškinyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes prieš jį buvo smurtauta suduodant ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, nuskeltas apatinio kairės pusės 2-o danties vainikas (likusi tik šaknis), padaryti odos nubrozdinimai, nustatytas minkštųjų audinių patinimas, jam buvo sukeltas ne momentinis, o ilgiau trukęs fizinis skausmas.

Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (nusikalstami veiksmai netruko ilgai, suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai į veido sritį), asmens kaltės formą (tyčia), nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (nuskeltas dantis, sumušta veido sritis), nukentėjusiojo patirtus nurodytus fizinius, dvasinius išgyvenimus (skausmas, baimės jausmas dėl ne pirmą kartą kaltinamojo panaudoto smurto prieš jį, nepatogumai dėl nuskelto danties, kurio dėl lėšų trūkumo negali susitaisyti), kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, turi turto), nukentėjusiojo turtinę padėtį (nedirbantis), bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad P. A. prašoma priteisti 2000 Eur suma yra per didelė jo patirtiems nepatogumams kompensuoti, nes paprastai teismų praktikoje kelių tūkstančių suma priteistina nesunkaus sveikatos sužalojimo atveju, o šiuo atveju nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju dažniausiai įvertinamas keliais šimtais eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017 (300 Eur), Nr. 2K-142-303/2021 (600 Eur), Nr. 2K-63-942/2023 (dvi veikos, 800 Eur)). Todėl nukentėjusiajam priteistini 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiai / nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-88-581/2021, Nr. 1A-173-334/2022, Nr. 1A-123-334/2022, Nr. 1A-192-879/2022).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam P. A. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (atstovavo advokatas A. Leonavičius) ir jis pats išlaidų nepatyrė, o dėl jo atstovavimo išlaidas patyrė valstybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant P. A. – 214,64 Eur. Šios išlaidos yra pagrįsto dydžio ir dėl to priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 190–193).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 31,16 Eur (trisdešimt vieną eurą 16 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. G. P. A. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą P. A. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. G. valstybės naudai 214,64 Eur (du šimtus keturiolika eurų 64 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovavimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė