Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nuteistojo M. B. skundas dėl Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi patikslintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendis ir M. B. paskirta galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio bauda.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. birželio 1 d., pabaiga – 2019 m. sausio 24 d. Komisija 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė M. B. netaikyti lygtinio paleidimo.Tokį Komisijos sprendimą nuteistasis apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo M. B. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis M. B. neatitinka visų privalomų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų sąlygų jo lygtiniam paleidimui.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. B. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei Komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir per 6 mėnesius sumažėjo 11 balų. Teigia, jog Komisija yra nutarusi taikyti lygtinį paleidimą net ir asmenims, kuriu nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Taigi Komisija ir pirmos instancijos teismas diskriminavo nuteistąjį ir subjektyviai vertino lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes. M. B. manymu ginčo klausimo sprendimui aktuali ir absoliuti žmogaus teisė į teisingą teismą. Ši teisė suponuoja teismui pareigą vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, bet ir teisės teorija, teisės šaltiniais ir teismų praktika. Tuo tarpu teisės teorijoje teigiama, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nuteistasis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau nepagrįstai nurodė, jog pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. B. nėra pagrindo. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 1 kartą už tai, kad vartojo alkoholį ir 2 kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį. Pataisos namuose mokėsi, išreiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas už alkoholio vartojimą, tačiau alkoholio vartojimo problemas, smurtinį elgesį apsvaigus neigia. Savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Nuteistasis turi priteistų civilinių ieškinių. Taip pat turi ir dvi nepilnametes dukras, tačiau joms materialinės pagalbos nesuteikia. Pataisos namuose finansiškai nuteistajam padeda žmona ir mama. M. B. žino savo veiksmų ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį sumenkina. Save vertina labai gerai, o problemų sprendime yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, ignoruojant ilgalaikes pasekmes. Nepaisant kai kurių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 83 balais (pagal „OASys“ vertinimo metodiką), tai yra kaip vidutinė. Nors apeliantas akcentuoja, jog jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 94 iki 83 balų, tačiau aukščiau aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymima, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro 45 statiniai ir 38 dinaminiai balai. Pažymima, jog minėti 38 dinaminiai balai yra kintantys ir nuteistojo gali būti dar labiau sumažinti. Taigi visi aukščiau išdėstyti duomenys rodo, jog M. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai yra jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino esmines šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.