- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-844-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00237-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį bei ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų pritesimo ir turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 10 136,70 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanų, 244 810 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad jis, atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Eurostatybos“, sudarė su atsakovu automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavė pagal ją atsakovui 35 000 Lt (10 136,70 Eur). Panaudodamas šią sumą, atsakovas turėjo atsiskaityti pagal paskolos sutartį, pagal kurią jis buvo įkeitęs parduodamą automobilį. Tačiau atsakovas neįvykdė sutarties sąlygų – neatsiskaitė su savo kreditoriumi, neperdavė automobilio nuosavybės teisių UAB „Eurostatybos“, negrąžino jai sumokėtų pinigų. Todėl ieškovas, 2013 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmęs UAB „Eurostatybos“ teises, kylančias iš šios sutarties, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 10 136,70 Eur skolą. Atsakovui negrąžinus UAB „Eurostatybos“ už automobilį sumokėtos sumos, bendrovė neturėjo galimybės laiku sumokėti palūkanų pagal kredito sutartį, sudarytą su banku, todėl ši sutartis buvo nutraukta, o UAB „Eurostatybos“ buvo iškelta bankroto byla. Tokiu būdu UAB „Eurostatybos“, kurios vadovu, vieninteliu akcininku ir naudos gavėju buvo ieškovas, buvo užkirsta galimybė vystyti nekilnojamojo turto projektą, buvo prarastas šiam tikslui įgytas pastatas ir žemės sklypas, taip pat ieškovo investuotos lėšos šiam turtui įgyti. Ieškovui buvo sukelta 144 810 Eur turtinė žala. Be to, dėl nurodytų aplinkybių iš ieškovo, kaip UAB „Eurostatybos“ laiduotojo, buvo priteista 100 000 Eur suma, kuri taip pat sudaro ieškovo patirtą žalą.
3. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5727-275/2017 jo turtui ir sąskaitoms buvo pritaikytas areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymų atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti skolą už automobilį, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu perdavė atsakovui už automobilį mokėtiną sumą. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas nepripažįsta, jog yra sudaręs kokias nors sutartis dėl transporto priemonės perleidimo, taip pat gavęs už tai atlygį. Ieškovas nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 144 810 Eur investicijų, reikalingų nekilnojamam turtui įgyti, praradimas, tačiau ieškinyje nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina, kad jis patyrė tokią turtinę žalą (sumokėjo šią sumą). Grįsdamas šį reikalavimą, ieškovas rėmėsi sutartimis, kurių šalimi jis nėra, o kartu su ieškiniu pateikta ieškovo ir UAB „Eurostatybos“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleisti tik reikalavimai, susiję su UAB „Eurostatybos“ ir atsakovo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi. Todėl ieškovas ieškinyje turi nurodyti ne tik aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius, kad jis investavo 144 810 Eur asmeninių lėšų UAB „Eurostatybos“ įsigyjant ieškinyje nurodomą nekilnojamąjį turtą, tačiau ir kuo pasireiškia priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo investicijų praradimo. Ieškovas, prašydamas kaip jo patirtą žalą priteisti iš jo, kaip laiduotojo, priteistą 100 000 Eur sumą, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad jis sumokėjo šią sumą. Taigi, ieškovas aiškiai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, nenurodė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir jų nepateikė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jam terminą sumokėti žyminį mokestį. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį apibūdina ankstesnius laikotarpius ir neatspindi aktualios situacijos. Be to, šie duomenys yra gauti tik iš Lietuvos registrų ir institucijų, tačiau pats ieškovas nurodo gyvenantis Vokietijoje. Nors asmuo gali būti tik iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovas nėra sumokėjęs jokios dalies žyminio mokesčio. Net ir darant prielaidą, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, jo pateikti duomenys nepagrindžia, kad finansiniai sunkumai yra laikini, todėl, teismui priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, jis galės sumokėti žyminį mokestį, kurio mokėjimą prašoma atidėti. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau jis nepagrindė savo reikalavimų leistinais rašytiniais įrodymais, todėl privalo sumokėti 2 963 Eur žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, esą ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo sumokėti 35 000 Lt už automobilį. Abiejų šalių pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas, prieš pasirašydamas šią sutartį, gavo iš pirkėjo transporto priemonės kainą. Teismas rėmėsi ieškinio 7 priedu, kuriame atsakovas pateikė melagingą informaciją, kad jis nėra gavęs pinigų, tačiau jis nevertino, kad ieškinio 8–13 priedai paneigia šią informaciją.
7.2. Ieškovo pateikti duomenys apie jo patirtą 144 810 Eur turtinę žalą yra pakankami. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainos (1 750 000 Lt) ir bankinės paskolos (1 250 000 Lt) skirtumą (500 000 Lt (144 810 Eur)) investuoti privalėjo pats UAB „Eurostatybos“ faktinis savininkas, t. y. ieškovas. Priežastinis ryšys dėl patirtos žalos yra išsamiai aptartas ieškinyje, jį pagrindžia ieškinio 2, 14–19 priedai.
7.3. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog jis įvykdė teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 100 000 Eur suma, neatsižvelgė į tai, kad teismo sprendimų vykdymas yra privalomas. Ieškovas pateikė duomenis, kurie tinkamai pagrindžia jo prašomos priteisti žalos dalį.
7.4. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė visus turimus ir galimus turėti rašytinius įrodymus apie jo turtinę padėtį nuo 2017 metų iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovo sąskaitos bankuose yra uždarytos bankų iniciatyva, todėl jis nepateikė naujesnių išrašų iš savo sąskaitų. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. lapkričio 6 d. priėmus nutartį, kurios pagrindu buvo įregistruotas ieškovo turto areštas, ieškovo turtinė padėtis nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo datos neturėjo prielaidų keistis į teigiamą pusę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymų atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį bei nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
10. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
11. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.
12. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, nurodyti įrodymus, kuriais ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir tokius įrodymus pateikti. Be to, teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė ieškovui terminą sumokėti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, kadangi, teismo vertinimu, ieškovas tinkamai nepagrindė savo prašymų atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą sumokėti kitą žyminio mokesčio dalį. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad jis tinkamai suformulavo savo reikalavimų faktinį pagrindą ir pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai juos įvertino. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį ir teismui neturėjo kilti abejonių dėl ieškovo negalėjimo sumokėti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai, ar teismas ieškinio priėmimo stadijoje tinkamai įvertino ieškinio (jo faktinio pagrindo ir ieškovo nurodytų jį pagrindžiančių įrodymų) atitiktį CPK nustatytiems reikalavimams, taip ar teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti terminą sumokėti žyminio mokesčio dalį bei nustatė jam terminą sumokėti žyminį mokestį.
14. Vertinant ieškovo pareikštų argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.
15. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 10 136,70 Eur skolą, kurią ieškovas grindė UAB „Eurosatybos“ ir atsakovo sudaryta ir, ieškovo vertinimu, tinkamai neįvykdyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, taip pat ieškovo ir UAB „Eurostatybos“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti jo patirtą turtinę žalą, kurią sudaro 144 810 Eur prarastų investicijų į nekilnojamąjį turtą, ir 100 000 Eur suma, teismo priteista iš ieškovo, kaip UAB „Eurostatybos“ laiduotojo. Grįsdamas šiuos reikalavimus, ieškovas nurodė, kad, atsakovui negrąžinus UAB „Eurostatybos“ pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtų 10 136,70 Eur, minėta bendrovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – banku, todėl jai buvo iškelta bankroto byla, o tai savo ruožtu nulėmė, kad UAB „Eurostatybos“ negalėjo plėtoti projektų, į kuriuos buvo investuotos ieškovo lėšos, be to, iš ieškovo, kaip UAB „Eurostatybos“ laiduotojo, buvo priteista bendrovės negrąžinta kredito suma. Taigi, teikdamas ieškinį, ieškovas nurodė savo reikalavimus, išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia jo pareikštus reikalavimus, ir tokiu būdu apibrėžė byloje keliamo ginčo ribas. Įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimų pagrindas nėra atskleistas ir yra visiškai neaiškus, kad teismas, priėmęs tokį ieškinį, negalės nustatyti ginčo esmės ir ribų, o atsakovas – pateikti savo argumentus dėl jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų.
17. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas ieškovui terminą pašalinti ieškinio tūrinio trūkumus ir pateikti trūkstamus įrodymus, nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo sumą, tariamai sumokėtą pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikė tokios sumos sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų, kad, reikšdamas reikalavimą priteisti 144 810 Eur žalai atlyginti, jis remiasi sutartimis, kurių šalimis yra kiti asmenys, o ne ieškovas, ir nepagrindžia atsakovo galimai atliktus neteisėtus veiksmus ir ieškovui kilusią žalą siejančio priežastinio ryšio, kad prašydamas priteisti 100 000 Eur sumą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis faktiškai patyrė tokią žalą. Tokie teismo nurodyti argumentai rodo, kad teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje reikalauja ieškovo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, kaip minėta pirmiau, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, savo ruožtu tai, ar ieškovas tinkamai realizuoja savo pareigą įrodinėti ginčui aktualias aplinkybes, bus vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti pirmiau aptartus ieškinio trūkumus.
18. Be anksčiau aptartų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje taip pat yra keliamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą sumokėti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Šiame kontekste, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose turi būti mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Taigi, reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį – tai imperatyvi įstatyme nustatyta į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Kita vertus, šis įstatyme nustatytas reikalavimas negali būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, negalėtų realizuoti savo teisės į teisminę gynybą ar kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą būtų nepagrįstai suvaržyta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
19. Galimybė asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Tuo atveju, jeigu asmuo susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti per laikotarpį, kai byla bus nagrinėjama teisme, jis, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, gali prašyti atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Abu nurodyti prašymai turi būti motyvuoti, kartu su jais turi būti pateikti išsamūs įrodymai, kad asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio. Prie prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą papildomai turi būti pridedami įrodymai, kad atsiradę finansiniai sunkumai yra laikini, todėl asmuo turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas savo sunkią turtinę padėtį, pateikė teismui šiuos įrodymus: valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2017 m. lapkričio 28 d. pažymą, kad minėtą dieną jo vardu nebuvo įregistruota nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, VĮ „Regitra“ 2017 m. lapkričio 28 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. pažymas, kad ieškovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 26 d., ieškovo sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašus už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir jo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, 2018 m. spalio 28 d. išrašą, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria buvo areštuotas ieškovo 100 000 Eur vertės kilnojamas ir nekilnojamas turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, ieškovui priklausančios turtinės teisės ir lėšos, ir 2019 m. kovo 15 d. Turto areštų aktų registro išrašą, patvirtinantį, kad ieškovo turtui buvo pritaikytas areštas. Ieškovas nurodo, kad pateikęs šiuos dokumentus, jis pateikė visus turimus ir galimus turėti įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį, todėl, ieškovo įsitikinimu, teismas turėjo tenkinti jo prašymus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka siekiant pagrįsti, kad jis, teikdamas ieškinį, nebuvo pajėgus sumokėti už jį mokėtiną žyminį mokestį.
21. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys išsamiai neapibūdina jo turtinės padėties laikotarpiu, kai buvo teikiamas ieškinys, tačiau atspindi aplinkybes, buvusias ankstesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, ieškovo pateikti duomenys apie jo gautą darbo užmokestį apibūdina situaciją, susiklosčiusią iki 2019 m. spalio 26 d. Tačiau iš šių duomenų nėra aišku, ar ieškovas šiuo metu dirba ir gauna kokių nors su darbo santykiais susijusių pajamų, ar ieškovui yra suteiktas bedarbio statusas ir jis gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, kitas pajamas ar išmokas. Ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai taip pat atspindi tik situaciją, buvusią iki 2018 m. spalio 28 d. ar 2019 m. lapkričio 6 d., tačiau neparodo, ar ieškovas šiuo metu disponuoja kokiomis nors lėšomis. Nors ieškovas nurodo, kad jis negali pateikti aktualesnių bankų sąskaitų išrašų, nes šios sąskaitos yra uždarytos, ieškovas nepateikė teismui duomenų, ar jis neturi sąskaitų kituose bankuose, ar šiose sąskaitose nėra pinigų ir pan. Pažymėtina, kad, kaip nurodė pats ieškovas, šiuo metu jo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie šioje valstybėje jo gaunamas pajamas (darbo užmokestį, kitas išmokas ir kt.) ir (ar) turimą turtą. Taigi, iš ieškovo pateiktų duomenų nėra aišku, kokias pajamas jis gauna šiuo metu, ar jis turi kokių nors lėšų sąskaitose, kokie yra aktualūs ieškovo turimi įsiskolinimai kreditoriams. Ieškovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį ir įsiskolinimus, yra fragmentiški ir neišsamūs, šių duomenų nepakanka tam, kad teismas galėtų įvertinti tikrąją jo turtinę padėtį ir nustatyti, ar šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.
22. Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvada, kad byloje trūksta duomenų apie jo turtinę padėtį, atskirajame skunde nurodė, jog teismo nutartimi jo turtui buvo pritaikytas areštas ir šiuo atveju neatsirado jokių prielaidų tam, kad jo turtinė padėtis pagerėtų. Tai, ieškovo vertinimu, suponuoja išvadą, kad jo prašymai atleisti jį nuo pareigos sumokėti dalį žyminio mokesčio ir atidėti terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį turi būti tenkinami. Tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde nurodė pats ieškovas, teismas negali priimti procesinio sprendimo remdamasis tik prielaidomis, todėl ieškovas turėjo pagrįsti konkrečiais įrodymais savo sunkią turtinę padėtį, buvusią ieškinio pateikimo metu, o ne remtis tik deklaratyviais teiginiais, kad jo turtinė padėtis nepagerėjo. Siekdamas įrodyti, kad dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neišgali sumokėti žyminio mokesčio, ieškovas turėjo pateikti teismui išsamius ir aktualius duomenis apie visas savo gaunamas pajamas, be kita ko, duomenis apie pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, kitas jo gaunamas išmokas (nedarbo socialinio draudimo išmokas ir kt.), ar duomenis, kad ieškovas tokių pajamų ir išmokų negauna, taip pat aktualius duomenis apie turimą turtą ir pan. Vis dėlto tokių duomenų byloje stokojama.
23. Šioje nutartyje jau minėta, kad asmuo, siekiantis, kad jam būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas, turi ne tik pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau taip pat turi įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas ne tik nepateikė išsamių duomenų, galinčių pagrįsti, kad jis neišgali sumokėti žyminio mokesčio, bet taip pat nepateikė ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovą ištikę finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir ieškovas bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį tuo atveju, jeigu teismas priims jam nepalankų sprendimą. Taigi, ieškovas neįrodė ir šios aplinkybės, reikšmingos siekiant išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio termino atidėjimo.
24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymų atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, taip pat pagrįstai nustatė jam terminą pašalinti šį ieškinio trūkumą ir sumokėti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti 2 963 Eur už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui. Kiti teismo nutartyje nurodyti ieškovo turimi pašalinti ieškinio trūkumai (aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, nurodyti įrodymus, kuriais ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir tokius įrodymus pateikti) yra nustatyti nepagrįstai. Todėl ši teismo nutarties dalis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ir juos pateikti.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui L. T. terminą iki 2021 m. spalio 7 d. (įskaitytinai) sumokėti 2 963 Eur už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.