- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- T-98-543/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- R. A.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2010 m. birželio 24 d. Bortaning antros instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė 2011 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais nustatant, kad R. A. padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 146 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamų veikų sudėtis. Jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 24 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) 2018 m. vasario 14 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį R. A. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis jam paskirtos bausmės. Bausmės atlikimo metu jis siekė teigiamo pokyčio savo elgesyje bei gyvenime, buvo baustas drausmine nuobauda tik vieną kartą, skatintas aštuonis kartus. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnės Komisijos rekomendacijas. Pataisos namuose R. A. mokosi, jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nusprendė, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, R. A. laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pateiktas patvirtinti apylinkės teismui. Sprendimas priimtas nevienbalsiai.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalimi 3 punktu, prašo teismą pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimamus nutarimus. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Nagrinėjamu atveju prokurorė, vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašo pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju teismas nagrinėja ne kitą klausimą (pvz., dėl nuteistajam numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir kt.), o sprendžia bylą iš esmės – dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas teismo sprendimas negalimas. Be to, iš prokurorės skundo turinio matyti, kad ji iš esmės prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą ir nurodo argumentus, kodėl mano, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas. Šiuos argumentus prokurorė turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-12-19 nutartis byloje Nr. 1S-1476-175/2016; 2016-12-23 nutartis byloje Nr. 1S-1508-327/2016; 2016-12-27 nutartis byloje Nr. 1S-1514-579/2016 ir kt.).
Nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo paskatintas, pataisos namuose mokosi. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. R. A. pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė, todėl sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 49 balai, iš kurių net 29 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Nuo paskutinio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 4 balais. R. A. kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka darbo įgūdžių, darbo patirties stoka, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, mąstymas ir elgesys - netinkamos gyvenimiškos nuostatos.
Vertinant nuteistojo asmenybę bei pažangą sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, teismas atsižvelgia į tai, kad socialinėje išvadoje nurodoma, jog nuteistasis yra linkęs nutylėti jį nepalankiai charakterizuojančius faktus, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, ko paskui tenka gailėtis. Praeityje jis taip pat buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, buvo linkęs elgtis agresyviai. Nors sugeba analizuoti savo elgesį, kartais yra linkęs jį racionalizuoti, minimizuoti pasekmes. Apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, neturi konkrečių, tvirtai apibrėžtų ateities tikslų. Teismo vertinimu nuteistąjį neigiamai charakterizuoja tai, kad jis laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kad neapsunkintų savo buvimo įkalinimo įstaigoje, jam buvo taikyta drausminė nuobauda.
Taip pat teismas neigiamai vertina tai, kad nuteistasis nei laisvėje, nei pataisos namuose nedirbo, nors turi finansinių įsipareigojimų. Praeityje jis neturėjo pastovaus pinigų šaltinio. Pataisos namuose R. A. įgijo net 9 specialybes, tačiau dėl darbo nesikreipė, nors darbo įgūdžių stoka yra vienas iš jo kriminogeninių veiksnių. Ši aplinkybė rodo jo neigiamą darbinę motyvaciją bei duoda pagrindą kritiškai vertinti jo išreiškiamą siekį įsidarbinti paleistam iš pataisos įstaigos.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. Tai ne pirmas kartas kai R. A. padaro nusikalstamą veiką - iki nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę šiuo metu, padarymo, nuteistasis buvo teistas tris kartus (už tyčinį kūno sužalojimą, plėšimą, vagystę ir dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu). Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, atsižvelgiamai tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 3 metai laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra akivaizdžiai ženkli, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. vasario 14 d. nutarimo taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.