Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Anot suinteresuoto asmens, nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos aplinkybės, tai yra, kad (duomenys neskelbtini), gavęs iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašomą informaciją, priėmė sprendimą dėl šios situacijos suorganizuoti susitikimus – su šiais finansų rinkos dalyviais. Po susitikimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti nurodymai, kad finansų rinkos dalyviais turėtų sustiprinti vidaus kontrolės procedūras ir priemones PPTF prevencijos srityje bei užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir PPTFPĮ) nustatyti reikalavimai būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku. Tiek 2022 m., tiek 2023 m. (duomenys neskelbtini) turėjo atskirus susitikimus su (duomenys neskelbtini), siekiant įvertinti, kaip (duomenys neskelbtini) įgyvendina PPTFPĮ reikalavimus, PPTF prevencijos sistemos atliktus ir planuojamus pakeitimus ir (ar) tobulinimus. Paskutinis susitikimas su (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. rugpjūčio 16 d. organizavo susitikimą su (duomenys neskelbtini). Todėl, suinteresuoto asmens teigimu, pagrįstai daryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) tinkamai ir kompleksiškai įvertino savo kompetencijai priskirtus priežiūrinius veiksmus, tinkamai įvertino ir (duomenys neskelbtini) sektoriaus ir atskirai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) progresus PPTF prevencijos sityje, šių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytos išvardytos priežiūros priemonės buvo tinkamos ir pakankamos (duomenys neskelbtini) PPTF prevencijos sistemai gerinti. (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas funkcijas, ėmėsi priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, todėl taikyti pareiškėjo prašomos viešojo intereso gynimo priemonės nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši funkcija detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

10. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

11. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

12. Aptariamu atveju, susipažinus su pareiškėjos patikslintu skundu, matyti, kad buvo prašoma inicijuoti viešojo gynimo procedūrą ir taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą viešojo intereso gynimo priemonę – nutarimu reikalauti iš (duomenys neskelbtini) jo veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.

13. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. spalio 23 d. nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo.

14. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gavęs pareiškėjos prašymą bei patikslintą prašymą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinės pagalbos prašydamas suteikti informaciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įskaitant – suteikti informaciją, ar (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar (duomenys neskelbtini) atliko aplinkybių patikrinimą apie tai, ar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinkamai pritaikė pinigų plovimo prevencijos procedūras ir tinkamai laikėsi principo „pažink savo klientą“. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į prokuroro paklausimą, rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad aptariama informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėta gavus pranešėjo informaciją apie galimai netinkamas PPTF prevencijos priemones.

15. (duomenys neskelbtini), gavęs pranešėjo informaciją ėmėsi veiksmų, siekdamas nustatyti visas aplinkybes, susijusias su prašyme minima situacija, kreipėsi į prašyme nurodytus finansų rinkos dalyvius ir atliko Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarime bei skundžiamame Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 2VI-102 (toliau – ir Nutarimas) nurodytus aktyvius priežiūros veiksmus (e. b. l. 53-59). Nutarime nustatytos faktinės aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) išreiškė poziciją, kad kompleksiškai įvertinus nurodytus (duomenys neskelbtini) priežiūrinius veiksmus, taip pat (duomenys neskelbtini) sektoriaus ir atskirai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) progresą PPTF prevencijos srityje, darytina išvada, kad šių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytinos išvardytos priežiūros priemonės buvo tinkamos ir pakankamos (duomenys neskelbtini) PPTF prevencijos sistemai gerinti (e. b. l. 54).

16. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95, dėl jo pateikė skundą.

17. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2VI-102, priimtu išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 2VI-95, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95 pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei paliktas galioti. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo prašyme, reg. Nr. AP-22106, nurodytų aplinkybių tyrimas viešojo intereso gynimo priemonių, numatytų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, taikymo aspektu atliktas pilnai ir visapusiškai, atsakant į nagrinėjamoje situacijoje aktualius klausimus, skundžiamame nutarime padarytos išvados motyvuotos ir išsamios, iš sprendimo motyvų matyti aiški prokuroro pozicija dėl tyrimo metu surinktų duomenų.

18. Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. spalio 23 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo; konstatavo, jog prokuroras išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą savo kompetencijos ribose, visapusiškai įvertino tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir priėmė motyvuotas išvadas, prašymo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti pateikti tiek pareiškėjo, tiek duomenys, gauti iš (duomenys neskelbtini).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Nutarimą prašo panaikinti teigdama, kad prokuroras neištyrė informacijos, ar minėtos (duomenys neskelbtini) užtikrino, kad pažeidimas buvo pašalintas. Su pareiškėjos skundo argumentais nesutiktina. Kaip matyti iš prašomo panaikinti Nutarimo turinio, aukštesnioji prokurorė atidžiai vertino tiek pareiškėjos 2023 m. lapkričio 23 d. skundo argumentus, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro veiksmus ir padarytas išvadas nagrinėjant pareiškėjos skundą. Nutarime aiškiai ir konkrečiai aptariama bei vertinama (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjos nurodytų (duomenys neskelbtini) veiksmų seka reaguojant į galimus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo tvarkos pažeidimus: (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą dėl šios situacijos suorganizuoti susitikimus su šiais finansų rinkos dalyviais (2022 m. sausio mėn.); po susitikimų (duomenys neskelbtini) buvo nusiųsti nurodymai, kad finansų rinkos dalyviai turėtų sustiprinti vidaus kontrolės procedūras ir priemones PPTF prevencijos srityje bei užtikrinti, kad PPTFPĮ nustatyti reikalavimai būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku; tiek 2022 m., tiek 2023 m. (duomenys neskelbtini) turėjo atskirus susitikimus su (duomenys neskelbtini), paskutinis susitikimas su (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas 2023 m. liepos 4 d., kurio metu ji pristatė 2022 m. atliktus PPTF prevencijos sistemos pokyčius, 2023 m. rugpjūčio 16 d. organizavo susitikimą su (duomenys neskelbtini), siekiant stebėti (duomenys neskelbtini) taikomų PPTF prevencijos kontrolės priemonių progresą. Atsižvelgiant į nutarimuose nurodytas faktines aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjos teiginiai, jog prokuroras neištyrė informacijos, ar minėtos (duomenys neskelbtini) užtikrino, kad pažeidimas buvo pašalintas, neatitinka aukščiau nurodytų Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 2VI-95 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 2VI-102 nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų. Priešingai prašomame panaikinti Nutarime nuosekliai aptariamos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) taikytos priemonės, kas patvirtina, kad tiek prokuroras, tiek aukštesnioji prokurorė išsamiai tyrė informaciją dėl galimo pažeidimo šalinimo, todėl aptarti pareiškėjos skundo argumentai, kad prokuroras neištyrė informacijos, ar minėtos (duomenys neskelbtini) užtikrino, kad pažeidimas buvo pašalintas, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Pareiškėja teismui pateiktame skunde taip pat teigia, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos 2023 m. lapkričio 23 d. skundo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo tik prevenciniai. Pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Jau minėta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, o patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. teismo vykdoma prokuroro kontrolė turi apsiriboti įvertinimu, ar prokuroras ėmėsi pakankamų procesinių veiksmų išimtinėms aplinkybėms nustatyti.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės kvestionuoja (duomenys neskelbtini) taikytas reagavimo priemones bei prokuratūros prieitas išvadas dėl tokių priemonių. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad prašomame panaikinti Nutarime aukštesnioji prokurorė pritarė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro išvadai, kad (duomenys neskelbtini), realizuodamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, taikė LBĮ 42 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą reagavimo priemonę, kurią pripažino pakankama bei sutiko su išvada, kad (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas funkcijas, ėmėsi priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, todėl taikyti pareiškėjos prašomos viešojo intereso gynimo priemonės neturi pagrindo (e. b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, byloje nenustatyta, jog vyresnioji prokurorė nebūtų atsižvelgusi į pareiškėjos argumentus, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo tik prevenciniai.

22. Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti nutarimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 23 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-95 teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo skundo argumentus ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.

23. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnioji prokurorė tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, pareiškėjos argumentų bei kad tyrimas dėl pareiškėjos skundo būtų atliktas neišsamiai.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 2VI-102 panaikinimo ir viešojo intereso gynimo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

25. Kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.