Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1128/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-03-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-09-16Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2015-06-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-11-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
2A-1128/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01456-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
A. Z.
Civilinė byla Nr. 2A-1128-2014
Teismo proceso Nr. 2-55-3-01456-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:72.;109.;116.8.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. preliminarus sprendimas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5791-467/2011 pagal ieškovo (šiuo metu bankrutuojančios) uždarosios akcinės bendrovės „Eurobūstas“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami proceso teisės normų, nustatančių taikos sutarties civilinėje byloje tvirtinimo tvarką bei sprendimo vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovui iškėlus bankroto bylą.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 160 000 Lt skolą, 29 000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė šalių 2006 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto 31-ajame notaro biure sudarytu susitarimu dėl 2006 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (toliau – Susitarimas) (notarinio registro Nr. 5750) pasekmių ir atsakovui sumokėtų pagal minėtą sutartį 320 000 Lt: 80 000 Lt liko atsakovui, kaip delspinigiai ir nuostolių atlyginimas sutartį nutraukus dėl ieškovo kaltės (šiam iki galo neatsiskaičius); 160 000 Lt atsakovas įsipareigojo pervesti į ieškovo sąskaitą per 10 d. nuo tos dienos, kai atsakovas parduos Susitarime nurodytą žemės sklypą ir gaus visą žemės sklypo kainą, tačiau ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Susitarimo pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos (nepriklausomai nuo to, ar atsakovas parduos, ar neparduos žemės sklypą); likusius 80 000 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui A. Z., kaip jai iš ieškovo priklausančius delspinigius ir nuostolių atlyginimą pagal 2006 m. spalio 4 d. Susitarimą dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (notarinio registro Nr. 5749). Ieškovo teigimu, atsakovas negrąžino ieškovui Susitarime nurodytos pinigų sumos, todėl šis kreipėsi į teismą dėl 160 000 Lt skolos ir 29 000 Lt palūkanų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl reikalaujamos skolos dydžio. Atsakovo teigimu, Susitarimo 3 punkte atsakovas įsipareigojo iš 2 punkte nurodytų ieškovui grąžintinų 160 000 Lt sumokėti Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notarui S. S. ieškovo mokėtiną 34 522 Lt notaro atlyginimą už pirkimo–pardavimo sutarčių patvirtinimą, jeigu ieškovas šios sumos neapmokės anksčiau. Atsakovas sumokėjo notarui S. S. 34 522 Lt pagal kvitą GRA Nr. 0212710, todėl ieškovui priteista suma turėtų būti sumažinta iki 125 478 Lt; nuo šios sumos turėtų būti apskaičiuotos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. preliminarų sprendimą pakeitė - priteisė ieškovui iš atsakovo 125 478 Lt skolą, 22 741 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1982, 19 Lt žyminio mokesčio; valstybei iš atsakovo priteisė 12,35 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dieną (2011 m. gegužės 30 d.) atsakovas notarui buvo sumokėjęs (2011 m. gegužės 29 d.) atlyginimą už sandorių patvirtinimą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina suma mažintina notarui sumokėto atlyginimo suma. Atitinkamai teismas sumažino ir palūkanų dydį iki 22 741 Lt.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą – atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams; prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: atsakovas teismo prašė atidėti teismo posėdį dėl atsakovo ligos, atliktos operacijos, tačiau teismas netenkino šio prašymo ir tokiu būdu užkirto atsakovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir prašyti teismo atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Apeliantas ir sutuoktinė gauna 529,20 Lt ir 662,84 Lt senatvės pensijas. Atsakovas yra įsteigęs A. Z. personalinę įmonę, tačiau įmonė veikia nuostolingai. Visas turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Areštuoto turto vertė nenustatyta, tačiau šio turto vertė yra didesnė nei skolos suma. Tai įrodo pridedama Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad vien 24679/33300 žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2011 m. rugpjūčio 15 d. buvo 160 000 Lt. Todėl vykdymo procese nustačius areštuoto turto vertę, bus teikiamas prašymas panaikinti dalies turto areštą, kurį pardavus bus atsiskaityta su ieškovu. Apelianto teigimu, sprendimo vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams yra reikalingas turto pardavimui ir atsiskaitymui su ieškovu. Priešingu atveju, antstolis parduos iš varžytinių atsakovo šeimos turtą ženkliai žemesne kaina, dėl ko atsakovo šeima prarastų visą savo nekilnojamąjį turtą, o iš gaunamos senatvė pensijos negalėtų pragyventi ir gydytis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepime prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą apeliacinio skundo motyvais.

2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti BUAB „Eurobūstas“ paaiškinimai ir prašymas nutraukti apeliacinį procesą dėl apeliacinio skundo trūkumų, kadangi nėra apeliacijos objekto arba pirmosios instancijos teismo skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmąjį kartą, šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė taikos sutartį, prašydamos ją patvirtinti. Apeliaciniame teisme buvo gautas ir AB DNB banko prašymas netvirtinti šalių taikos sutarties bei nepriimti dalies ieškinio atsisakymo, nes Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškėjo AB DNB lizingas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurobūstas“ (1 t., 226 b. l.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-253/2013 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria ieškovas be kita ko atsisakė 25 478 Lt skolos, 22 741 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų reikalavimo (1 t., 230-232 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4542-653/2013 ieškovui UAB „Eurobūstas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“.

Išnagrinėjęs BUAB „Eurobūstas“ bankroto administratoriaus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (bylos Nr. 3K-3-62/2014). Kasacinis teismas konstatavo, kad UAB „Eurobūstas“ taikos sutartimi atsisakė dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, turėdamas duomenų apie UAB „Eurobūstas“ inicijuotą bankroto bylą patvirtino šią sutartį, neįvertinęs aplinkybės, ar tokia sutartimi nebus pažeistos kitų UAB „Eurobūstas“ kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-544-563/2014 BUAB „Eurobūstas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1378/2014 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Dėl Taikos sutarties sudarymo apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 42 straipsnį šalys turi procesinę teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė sudaryti teisminiame procese taikos sutartį išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo. CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 str. 5 d.).

Anksčiau aptarta bylos proceso eiga liudija, jog Taikos sutartį su atsakovu pasirašė buvęs įmonės vadovas S. K.. Iškėlus įmonei bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punktas). BUAB ,,Eurobūstas“ administratorius UAB „Bankrotas“ nepritaria anksčiau sudarytos bei apeliaciniam teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygoms. Priešingai, esamas įmonės atstovas kategoriškai nesutinka su Taikos sutarties sąlygomis, savo nesutikimo argumentus išdėstė kasaciniame skunde, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2014 m. rugsėjo 3 d. BUAB „Eurobūstas“ paaiškinime. Susiklosčius situacijai, kai teisėtai bankrutuojančiai įmonei atstovaujantis subjektas prieštarauja ankstesniojo atstovo pasirašytos Taikos sutarties tvirtinimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nesant abiejų proceso šalių (ieškovo ir atsakovo) valios sudaryti tokią sutartį. Taikos sutarties patvirtinimas nagrinėjamoje situacijoje pažeistų šalių (šiuo atveju - atsakovo) teisę disponuoti savo procesinėmis teisėmis.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija galutiniu sprendimu priteistos sumos dydžio, reikalavimo pagrindo, skolos fakto ir panašiai. Apeliacinis skundas yra grindžiamas vieninteliu argumentu – procesinių teisių pažeidimu: atsakovui prašant, pirmosios instancijos teismas neatidėjo teismo posėdžio ir tokiu būdu užkirto kelią teikti teismui prašymą dėl teismo sprendimo atidėjimo 6 mėnesiams iki atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo.

Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: 1) iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; 2) teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismui įteikė posėdžio dieną ir pridėjo tik 2011 m. rugsėjo 8 d. pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą ED Nr. 2648238 (1 t., 76-77 b.l.). Šis pranešimas patvirtina tik faktą, jog apeliantui teismo posėdžio dieną buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau iš jo turinio nėra galimybės spręsti, ar liga, dėl kurios išduotas nedarbingumo pažymėjimas, lemia A. Z. negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Pagal CPK 162² str., svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos. Kiekvienu atveju, pagal pateiktus duomenis, teismas sprendžia, ar liga, dėl kurios išduotas nedarbingumo pažymėjimas, vertintina kaip svarbi šalies neatvykimo į teismą priežastis. Kai iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, koks susirgimas lėmė nedarbingumą, teismas pagrįstai pripažino, jog apelianto neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtimi nagrinėti bylą. Taigi, šiuo atveju neegzistavo nei viena iš sąlygų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl bylos išnagrinėjimas iš esmės negali būti pripažįstamas civilinio proceso normų pažeidimu ir, atitinkami, aptariamas apelianto argumentas negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pažymi, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju apeliantas iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų, kurie lemtų teismo pareigą ex officio svarstyti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Jau minėta, kad bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant atsakovui nevertinamas kaip civilinio proceso normų pažeidimas, todėl aplinkybė, kuria grindžiamas apeliacinis skundas, jog apeliantas neturėjo galimybės pareikšti prašymą atidėti sprendimo vykdymą, taip pat negali sudaryti pagrindo panaikinti sprendimą, juo labiau, jog remiantis CPK 284 straipsnio 1, 2 dalimis, yra galimybė sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti ne tik teismo sprendimu, bet ir priėmus teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai reikšminga ir aplinkybė, kad atsakovo 2011 m. spalio 10 d. paduotas apeliacinis skundas su prašymu atidėti 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams, nagrinėjamas praėjus trejiems metams po galutinio sprendimo priėmimo. Taigi, iki šio apeliacinio proceso, yra praėjęs šešis kartus ilgesnis terminas, negu terminas, kuriam prašoma atidėti sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovas A. Z. BUAB „Eurobūstas“ jau yra sumokėjęs 100 000 Lt skolą (dalį skolos) ir šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas, ar tinkamam subjektui atsakovas sumokėjo minėtą pinigų sumą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos vertinant 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nustačius, kad CPK 284 straipsnis numatė atsakovui galimybę įgyventi šią teisę tiek iki sprendimo priėmimo, tiek jau priėmus galutinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 246 straipsnio 2 dalies bei CPK 284 straipsnio nuostatų, todėl apelianto nurodomais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, kuri numato rašytinį apeliacinių skundų nagrinėjamą (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nebuvo poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų tam, jog būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas apeliantui priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl BUAB „Eurobūstas“ iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2722,50Lt už kasacinio skundo parengimą (2 t., 34-36 b. l.), 20,25 Lt už dokumentų kopijas apeliacinės instancijos teisme (1 t., 236-237 b. l.) ir valstybei iš atsakovo 43,63 Lt pašto išlaidų kasacinės instancijos teisme (2 t., 50 b. l.) (CPK 93 str., 96 str. 4,5 d., 98 str.).

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą palieka nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurobūstas“ (įmonės kodas 126139563) priteisti 2 742,75 bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei valstybei 43,63 Lt pašto išlaidų turėtų kasacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKonstantinas GurinasAudronė Jarackaitė