Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2020 m. liepos 15 d. apie 21.38 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. D. į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 23 d. specialisto išvadą padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimą smakro apatinio paviršiaus kairėje ir viršutinio kairio 3 danties vainiko dalinį nuskėlimą.

Šiais veiksmais D. P. padarė nukentėjusiajam R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad maždaug prieš 3 metus paskolino R. D. 2 000 Eur su sąlyga, kad kiekvieną dieną bus procentai po 10 Eur. Praėjus kiek laiko R. D. dingo. Sužinojo, kad R. D. yra labai daug kam skolingas. 2020 m. liepos mėnesį, išėjęs iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, viduryje aikštelės pamatė R. D. Jam einant prie R. D., šis jį pamatė ir pradėjo šalintis. Lėtais žingsniais priėjo, sugriebė R. D. už rūbų. Pradėjo su R. kalbėti apie skolą ir akimirksniu privažiavo pareigūnai. Jie paklausė, ar vyksta kažkokios muštynės ir, ar kas nors turi pretenzijų. Jie abu neturėjo pretenzijų. Pats buvo be transporto priemonės, pamatė iš matymo pažįstamą asmenį vardu Ž. Paprašė, kad pavežtų iki jo transporto priemonės. Pradėjo aiškintis, kada R. D. atiduos skolą. R. D. neturėjo savo telefono, skambino vienam, kitam žmogui, sakė, kad turi draugę, kuri turi daug pinigų, nes dirba (duomenys neskelbtini). Tada R. paskambino jai. Jis negirdėjo, ką R. D. su ja kalbėjo. R. pasakė, kad draugė galės paskolinti pinigų 6 val. ryto. Išsiaiškinus skolos aplinkybes, Ž. nuvežė R. D. iki jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tada nuvežė jį (D. P.) iki šio transporto priemonės. Važiuojant su savo transporto priemone sulaukė užslaptinto numerio skambučio, buvo kalbėta įžūliai ir grasinta. Po kiek laiko suprato, kad čia skambina iš policijos. Jis nuvažiavo iki R. D. laiptinės, nuėjo pas jį. Pamatė, kad R. buvo dar labiau apsibrozdinęs, ant kaktos buvo gumbas. Klausė jo, ar kvietė policiją, R. sakė, kad nekvietė. Kartu važiavo iki komisariato, kai juos sustabdė policijos ekipažas (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 127-128). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis D. P. parodė, kad teisingi parodymai, sutiko iš matymo pažįstamą žmogų, jo paprašė pagalbos, kad pavežtų iki transporto priemonės. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo su R. D. skambučio metu, o dabar parodė, kad skambučio metu buvo vienas, nes tas skambutis buvo nereikšmingas. Jis R. D. jokių smūgių nesudavė. Tai, kad R. D. buvo nustatyti specialisto išvada sužalojimai, aiškintų taip, jog nukentėjusysis jau buvo apdaužytas, kai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad R. D. fiktyviai sukūrė tokią situaciją. Kai R. D. nuvežė namo, jis apsidaužė save, apsidraskė. Ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, nes to nesureikšmino. R. D. turi pagrindą jį nepagrįstai apkalbėti, nes nori pasipelnyti, o A. G. yra R. D. bendrininkė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. parodė, kad atvažiavo su draugu vakarieniauti į „(duomenys neskelbtini)“. Išlipo iš mašinos, pakeliui einant sutiko D. P., pradėjo nuo jo bėgti, bet D. P. jį pagavo ir smūgiavo į veidą, jis nukrito. Tada privažiavo pareigūnai, pasakė, kad nedarytų čia cirkų. Po to važinėjo su automobiliu po miestą, bandė surasti, iš kur gauti pinigų ir kaip atiduoti skolą. Susitarė su drauge, kad jam paskolins pinigų. D. P. jį nuvežė iki namų, pasakė, kad pasiims jį vėliau. kai D. P. atvažiavo jį pasiimti, tada D. paskambino policija, pasakė atvykti į komisariatą. Jie kartu važiavo link komisariato, kai juos sustabdė pareigūnai. Kai sutiko prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro D. P., iš pradžių nevyko dialogas tarp jų. Bėgo nuo D. P., nes šis agresyviai ėjo link jo. Tą dieną D. P. sudavė jam smūgius rankomis į veido sritį. Jis nebuvo praradęs sąmonės po tų smūgių. Nežino tikslaus smūgių skaičiaus, gal buvo 3-5 smūgiai. Šį smūgių sudavimą galėjo matyti kiti pašaliniai asmenys, nes ten jų buvo nemažai. Tikrai du asmenys matė įvykį ir dėl to iškvietė policiją. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija. Buvo atvykęs pareigūnas Ž. A., klausė, ar turi pretenzijų. Jis atsakė, kad neturi, nes buvo įbaugintas. Jį įbaugino D. P., kuris sakė, kad jeigu pareigūnams pasakys ir važiuos su jais, bus dar blogiau. Iki tos dienos nebuvo sužalotas. A. G. yra jo pažįstama. Jai tą dieną skambino dėl pinigų, norėjo iš jos pasiskolinti, kad galėtų grąžinti skolą D. P. Su ja susitarė, kad po darbo ji galės padėti ir paskolins pinigų, tai vyko apie 6.00 val. Patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur, turtinę žalą – apie 670 Eur, ją sudaro sugadinti marškinėliai, kelnės, bateliai, mobilusis įrenginys, nuskeltas dantis. Drabužiai buvo sugadinti konflikto metu, nes krito ant žemės. D. P. apkalbėti jam nėra priežasčių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad gavo pranešimą, jog galimai buvo pagrobtas žmogus. Patruliavo ir netikėtai pastebėjo automobilį „Peugeot“. Sustabdė ir pagal nurodymus nustatė, kokie asmenys buvo sustabdyti. Tiksliai neprisimena pokalbio, kuris vyko tarp asmenų, buvusių automobilyje. Buvo du asmenys išlipę iš automobilio, iš tų asmenų vienas asmuo buvo lyg su nubrozdinta galva. Tas asmuo, galimai nukentėjusysis, nelabai noriai kalbėjo ir nieko neaiškino. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 67). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas E. P. parodė, kad parodymai yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad buvo darbe, gavo skambutį iš R. D., kad jam skubiai reikia pinigų. Neprisimena, kiek tiksliai, buvo vėlus vakaras. R. sakė, kad reikalinga nemaža pinigų suma, kad būtų laisvas ir jį paleistų. Ji išsigando, nieko nesuprato. Pagalvojo, kad reikalas rimtas ir kreipėsi į pareigūnus. Suprato, kad tai yra rimtas reikalas, nes R. D. pradėjo sakyti, kad jei nesureaguos, jam nutiks kažkas blogo. Pokalbio metu sutiko paskolinti pinigų. Po tos dienos bendravo su R. D., jis pasakojo, kad taip įvyko, nes turėjo kažkokių neišspręstų reikalų iš anksčiau. D. P. jai nėra žinomas asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. parodė, kad atsimena, jog gavo iškvietimą apie muštynes, kad mušasi keletas asmenų. Neprisimena, kiek asmenų buvo ten buvo, bet vienas iš jų buvo D. P. Kiek prisimena, niekas niekam neturėjo pretenzijų. Užsirašė asmenų duomenis ir išsiskirstė. Su D. P. greičiausiai bendravo tą dieną prie „(duomenys neskelbtini)“, matė jį ir dar kitą asmenį. Neprisimena, kuriuo metu D. P. dirbo policijoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. I. parodė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo muštynės, gavo iškvietimą dėl to. Atvažiavo, pakalbėjo su vienu žmogumi, tada su kitu žmogumi, jie neturėjo pretenzijų. Neprisimena, kad būtų vizualiai matęs kokius nors sužalojimus ant tų asmenų. Neprisimena tiksliai, bet ne tie konfliktavę asmenys kvietė policiją. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo D. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 72). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas D. I. parodė, kad teisingi parodymai, matė sužalojimus ant vieno iš minėtų asmenų.

Iš policijos registro išrašų matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. 21.38 val. gautas pranešimas, jog prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ du piliečiai muša vieną, guli asmuo (1 t., b. l. 16-17). 2020 m. liepos 15 d. 21.40 val. gautas pranešimas apie tai, kad gatvėje muštynės, mušasi du vyrai, vienas guli (1 t., b. l. 18-19). Taip pat 2020 m. liepos 16 d. 00.00 val. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjai ką tik skambino nepažįstamas asmuo, kuris padavė telefoną pranešėjos draugui R. D., kuris prašė pagalbos, nes jį sugavo ir laiko automobilyje už neatsiskaitytas skolas, pranešėjai sumokėjus 4000 Eur, jis bus paleistas, kitaip jam gresia pavojus (1 t., b. l. 20-24).

2020 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuotas skambučių į BPC turinys (1 t., b. l. 86-88).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės V. M. 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 16 d. apie 00.10 val. dirbant su E. P. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjai ką tik skambino nepažįstamas asmuo, kuris davė ragelį jos draugui R. D., kuris prašė pagalbos, nes jį sugavo ir laiko automobilyje už neatsiskaitytas skolas, pranešėjai sumokėjus 4000 Eur, jis bus paleistas, kitaip jam gresia pavojus. Dirbant pagal požymius ir stabdant įtarimą keliančius automobilius (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas. Automobilį vairavo D. P., keleivio vietoje sėdėjo R. D. Automobilio vairuotojo pasiteiravus, kur šis važiuoja, jis buvo pasimetęs, atsakė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini), nes jam skambino pareigūnai ir liepė atvykti kažką išsiaiškinti. Keleiviui R. D. išlipus iš automobilio ir pasiteiravus, kas jam atsitiko ir kodėl jo veidas sužalotas (matomas guzas bei mėlynės kaktos srityje, kruvinas smakras, kruvina kairė ausis), jis paaiškino, kad yra skolingas D. P. porą tūkstančių eurų, todėl jie „civilizuotai“ aiškinosi santykius (1 t., b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. G 1976/2020 (01) R. D. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas apatinio paviršiaus kairėje ir viršutinio kairio 3 danties vainiko dalinis nuskilimas, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 15 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. D. dėl patirtų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 44-45).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamajame akte D. P. buvo kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį tuo, kad savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, o būtent: jis 2020 m. liepos 15 d. apie 19.30 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ėmėsi savavališkai įgyvendinti tariamą ir ginčijamą teisę, t. y. reikalaudamas grąžinti 4000 Eur skolą, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. D. į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvadą padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimą smakro apatinio paviršiaus kairėje ir viršutinio kairio 3 danties vainiko dalinį nuskėlimą, tokiu būdu panaudodamas psichinę ir fizinę privartą savavaldžiavo nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog nuostatos, kad tie atvejai, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas prievartą (psichinę ar fizinę) nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, savaime kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net nekonstatavus didelės žalos asmens teisėms ar (ir) teisėtiems interesams, iš esmės reiškia plečiamąjį baudžiamosios atsakomybės pagrindų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį aiškinimą. Tai neatitinka baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų paskirties, prieštarauja konstitucinių teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo ir kitų principų reikalavimams. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje (kaip minėta, neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumą), reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys. Kartu turi būti analizuojamas ir prievartos pobūdis. Pažymėjo, jog savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti visų nurodyto nusikaltimo požymių buvimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P. buvo paskolinęs pinigų nukentėjusiajam su procentais. Paskolos nukentėjusysis R. D. kaltinamajam negrąžino, o susitikus prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 15 d. kilo tarpusavio konfliktas, dėl kurio kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijos skiriasi. Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta, kad kaltinamojo D. P. veiksmai, aprašyti kaltinamajame akte galėtų atitikti savavaldžiavimo požymius, kadangi kaltinamasis D. P. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodamas jam kumščiu smūgį į veidą, dėl ko R. D. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti ir vieną iš būtinų savavaldžiavimo požymių – didelės žalos padarymą nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką savavaldžiavimo bylose išaiškino, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Teismų praktikoje paprastai laikoma, kad didelė žala yra padaryta tuomet, kai nukentėjusiajam sudaroma ilgalaikė bauginanti situacija ar bejėgiška būsena, prieš nukentėjusįjį naudojama intensyvi prievarta (mušimas, laisvės ar judėjimo apribojimas, grasinimai jam ar jo šeimos nariams), jėga išvežamas iš namų ar įsodinamas į automobilį, vežamas nežinoma kryptimi, skandinamas, nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, nukentėjusysis negali gintis nuo neteisėtų veiksmų, dėl patirtų sužalojimų gydosi ligoninėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-351/2014, 2K-145-788/2016, 2K-40-1073/2018 ir kt.). Nustatant, ar padaryta žala laikytina didele, svarbu ir kaip nukentėjusysis vertino susidariusią situaciją. Ar jautėsi įbaugintas, dėl ko bijotų kreiptis į teisėsaugą, ar jautėsi nesaugus, ar jautė, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti ir pan.

Sprendžiant iš policijos pareigūnų parodymų, policijos registro išrašų, paties nukentėjusiojo R. D. parodymų, konfliktas tarp nukentėjusiojo ir D. P. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ truko neilgą laiką. Joks pokalbis tarp D. P. ir R. D. iki smūgių sudavimo nukentėjusiajam nevyko. Pats nukentėjusysis R. D. parodė, kad vėliau niekas jo nevertė važiuoti automobiliu su D. P., tai nevyko per prievartą. Be to, teismas pažymi, kad kaltinimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, t. y. kaltinimas D. P. iš esmės apima tik konfliktą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jokie tolesni D. P. veiksmai jam nėra inkriminuoti kaip savavaldžiavimas.

Taip pat pastebėtina, kad didelės žalos požymis kaltinamajame akte nebuvo inkriminuotas. Taip pat šis požymis nebuvo niekaip motyvuojamas ir įrodinėjamas valstybinio kaltintojo. Sutiktina, kad kaltinamasis D. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą, tačiau tai truko pakankamai trumpai. Taip pat pastebėtina, kad nors kaltinamajame akte nurodyta, jog D. P. <...> nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ėmėsi savavališkai įgyvendinti tariamą ir ginčijamą teisę, t. y. reikalaudamas grąžinti 4000 eurų skolą <...>, tačiau apie jokį išsakytą reikalavimą neparodė nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis R. D. Pats nukentėjusysis R. D. parodė, kad iki smūgio sudavimo joks pokalbis tarp jo ir D. P. nevyko, taigi ir joks kaltinamojo reikalavimas nebuvo išsakytas. Taigi ši inkriminuota aplinkybė neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam R. D. visgi buvo padaryta, nes buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, apgadinti jo rūbai, tačiau įvertinęs surinktus įrodymus teismas negali pripažinti, kad nukentėjusiajam padaryta žala yra didelė. Aukščiau minėta specialisto išvada konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas apatinio paviršiaus kairėje ir viršutinio kairio 3 danties vainiko dalinis nuskilimas, tačiau naudoto fizinio smurto stiprumas nebuvo toks, dėl ko nukentėjusysis būtų ženkliai nukentėjęs, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų kūno sužalojimų jis būtų praradęs darbingumą ar ilgą laiką gydęsis ir pan. Be to, ir iš pateiktų nuotraukų matyti, kad rūbų apgadinimai yra gan nežymūs. Todėl, teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. veiksmais nukentėjusiajam R. D. nebuvo padaryta didelė žala BK 294 straipsnio 2 dalies prasme.

Kaltinamojo D. P. veiksmuose nesant visų būtinų BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių yra pagrindas kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti pagal padarytos veikos padarinius. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam R. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl kaltinamajam inkriminuotas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas perkvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaltinamajam D. P. ir jo gynėjui teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta apie galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat pranešta D. P., jog jam kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos skirtingomis. Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nepageidavo pertraukos pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, taip pat kaltinamasis nepageidavo duoti papildomų parodymų pagal pakeistą kaltinimą.

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad maždaug 2020 m. liepos mėnesį, išėjęs iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, viduryje aikštelės pamatė R. D. Jam einant prie R. D., šis jį pamatė ir pradėjo šalintis. Lėtais žingsniais priėjo, sugriebė R. D. už rūbų. Pradėjo su R. kalbėti apie skolą ir akimirksniu privažiavo pareigūnai. Jie paklausė, ar vyksta kažkokios muštynės ir, ar kas nors turi pretenzijų. Jie abu neturėjo pretenzijų. Jis nesudavė R. D. jokių smūgių. Tai, kad R. D. buvo nustatyti specialisto išvada sužalojimai, aiškintų taip, jog šis jau buvo apdaužytas, kai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad R. D. fiktyviai sukūrė tokią situaciją ir reikalauja pinigų. Kai R. D. nuvežė namo, jis apsidaužė save, apsidraskė. R. D. turi pagrindą jį nepagrįstai apkalbėti, nes nori pasipelnyti, o A. G. yra R. D. bendrininkė. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad R. tik sugavo, jokių smūgių jam nesudavė (1 t., b. l. 128). Nors kaltinamasis D. P. neigė sudavęs kokį nors smūgį (ar smūgius) nukentėjusiajam R. D., jo kaltė įrodoma byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusiojo R. D. parodymai dalyje dėl smūgių sudavimo buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. D. nurodė, kad 2020 m. liepos 15 d. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje sutiko D. P., kuris nieko nesakęs trenkė jam dešinės rankos kumščiu į veido sritį ir dar kelis smūgius, kiek tiksliai pasakyti negali, jam nukritus ant žemės D. P. nustojo jį mušti (1 t., b. l. 28-29). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. D. parodė, jog dėl D. P. suduoto smūgio jam buvo nuskeltas vienas dantis, dėl to kreipėsi į ekspertus. Po suduotų smūgių jis buvo nukritęs ant žemės. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie jų buvo privažiavęs policijos pareigūnų ekipažas, pareigūnai nurodė, kad eitų aiškintis kažkur kitur, o ne prie žmonių. Kai D. P. pamatė atvykstančius pareigūnus, pasakė jam, kad jeigu pasakys, kad turi kažkokių pretenzijų ir išvažiuos su jais, nuo to bus tik blogiau (1 t., b. l. 36-37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. parodė, kad atvažiavo su draugu vakarieniauti į „(duomenys neskelbtini)“. Išlipo iš mašinos, pakeliui einant sutiko D. P., pradėjo nuo jo bėgti, bet nepavyko pabėgti. D. P. jį pagavo ir smūgiavo jam į veidą, jis nukrito. Tada privažiavo pareigūnai, pasakė, kad nedarytų čia cirkų. Po to važinėjo automobiliu po miestą, bandė surasti, iš kur gauti pinigų ir kaip atiduoti skolą. Susitarė su drauge, kad jam paskolins pinigų. Taigi, nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs, be to, nenustatytas pagrindas nukentėjusiajam nepagrįstai apkalbėti D. P. Vien skolos, kurios buvimo niekas neneigia, buvimas nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais.

Pažymėtina, kad kaltinamojo D. P. naudoto smurto faktą patvirtina ne tik, kaip jau minėta, paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registro išrašai, liudytojų E. P., D. I., policijos pareigūnės V. M. tarnybinis pranešimas, specialisto išvada.

Policijos registro išrašais nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 21.38 val.-21.40 val. buvo kviečiama policija adresu (duomenys neskelbtini), t. y. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Pažymėtina, kad nors kaltinamojo gynėjas ginčijo šiuos duomenis, nurodydamas, kad policijos registro išrašuose nurodyta informacija neatitinka bylos duomenų, su šiais argumentais nesutiktina. Visų pirma, teismas pažymi, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams Ž. A. ir E. P. nekilo sunkumų nustatyti muštynėse dalyvavusius asmenis, nes jie privažiavo ir bendravo būtent su D. P. ir R. D., o ne kažkokiais kitais galimai muštynėse dalyvavusiais asmenimis. Be to, pažymėtina, kad nors vienoje iš BIRT ataskaitų žiūryklių nurodyta, kad du piliečiai muša vieną, guli asmuo, tačiau tame pačiame dokumente nurodyta, jog „dalyvavo D. P. (past. – turėtų būti P.) ir R. D.“). Be to, abu į policiją skambinę asmenys nurodė, kad vienas iš asmenų guli, kas savo ruožtu atitinka iškart po konflikto duotus nukentėjusiojo R. D. parodymus (1 t., b. l. 28). Taigi, nepaisant kai kurių netikslumų, galimai neabejotinai spręsti, kad būtent dėl konflikto tarp D. P. ir R. D. į įvykio vietą buvo kviesta policija.

Čia svarbu pažymėti, kad liudytojas policijos pareigūnas D. I. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą prie PC „(duomenys neskelbtini)“, jis bendravo su R. D., ant kurio veido matėsi sumušimai, tačiau pastarasis nurodė, kad pretenzijų neturi. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. I. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad D. P. jam grasino, todėl iš pradžių nurodė pretenzijų neturintis. Teismo vertinimu, tai nesuteikia teisės abejoti nukentėjusiojo R. D. parodymais, nes atsižvelgiant į tai, kad tai buvo iškart po smurto jo atžvilgiu panaudojimo, jis neabejotinai galėjo būti įbaugintas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau minėtais parodymais, kurie vieni kitus papildo.

Tai, kad būtent D. P. smurtavo nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu patvirtina ir netrukus po įvykio surašytas vyr. patrulės V. M. 2020 m. liepos 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad sustabdžius D. P. vairuojamą automobilį keleivio vietoje sėdėjo R. D., kurio veidas buvo sužalotas: matomas guzas, mėlynės kaktos srityje, kruvinas smakras, kruvina kairė ausis). Be to, R. D., atsakydamas į klausimą, kodėl yra sužalotas, nurodė, jog yra skolingas D. P. porą tūkstančių eurų ir jie „civilizuotai“ aiškinosi santykius (1 t., b. l. 26).

Be to, šias faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno E. P. parodymai. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad dirbant su V. M. sustabdė automobilį, kurį vairavo D. P., keleivio vietoje sėdėjo R. D. Paprašius keleivio išlipti iš automobilio buvo jo klausiama, kas atsitiko, nes ant kaktos matėsi guzas, mėlynės, smakras buvo kruvinas, kruvina kairė ausis, šis atsakė, kad yra skolingas automobilio vairuotojui pinigų ir jie taip „civilizuotai“ aiškinosi santykius (1 t., b. l. 72). Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis iki konflikto su D. P. būtų buvęs kaip nors sužalotas.

Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1976/2020 (01), kuria R. D. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas apatinio paviršiaus kairėje ir viršutinio kairio 3 danties vainiko dalinis nuskilimas, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 15 d. (1 t., b. l. 44-45). Čia svarbu pažymėti, kad iš medicinos dokumentų, analizuotų minėtoje išvadoje, matyti, kad nurodytos traumos aplinkybės: (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ sumušė chuliganas (1 t., b. l. 45). Taigi, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad R. D. buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis nei nustatyta byloje, t. y. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ D. P. veiksmais 2020 m. liepos 15 d.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. parodė, kad R. D. buvo apsibrozdinęs, galimai susižalojo save pats, siekdamas jį apkalbėti, su tuo sutikti negalima. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tokią versiją kaltinamasis iškėlė tik baigiamojoje baudžiamosios bylos stadijoje, apie jokius iki konflikto R. D. padarytus sužalojimus nenurodė nei vienos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Tokie kaltinamojo parodymai kitų įrodymų kontekste vertinami kaip jo gynybinė versija, kuri yra akivaizdžiai nepagrįsta.

Kartu pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą darytina išvada, kad D. P., suduodamas nukentėjusiajam R. D. smūgį į veidą, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo. Tai yra kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nėra aišku, pagal kokį BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymį kvalifikuotina kaltinamojo veika, šie argumentai atmestini. Akcentuotina, kad teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis ir jo gynėjas informuoti apie galimą veikos perkvalifikavimą, taip pat informuoti apie galimą veikos faktinių aplinkybių pakeitimą. Kaltinamasis D. P. patvirtino supratęs, kad jam inkriminuota nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį, nenurodė, kad kaltinimas jam būtų neaiškus ar nesuprantamas. Teismas savo ruožtu jokių naujų faktinių aplinkybių neinkriminavo ir nenustatė, iš esmės tik susiaurino kaltinimo apimtį ir pakeitė veikos kvalifikaciją. Taigi, kaltinimo pobūdis, t. y. kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį faktinė apimtis ir jų teisinė kvalifikacija tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui viso proceso metu buvo žinomi, o galimybė veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo buvo užtikrinta.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamojo D. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas patikslina kaltinimo faktinę aplinkybę, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada yra priimta 2020 m. liepos 23 d., o ne 2020 m. birželio 12 d., kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina, tokiu būdu nesunkinant kaltinamojo padėties ir nekeičiant nuosprendžio esmės. Atitinkamai teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką iš 2020 m. liepos 15 d. 19.30 val. į 2020 m. liepos 15 d. apie 21.38 val., nes iš policijos registro išrašų matyti, kad pranešimai į BPC buvo gauti 2020 m. liepos 15 d. 21.38 val. ir 21.40 val.

Dėl bausmės skyrimo, kitų klausimų

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas nustatė, jog kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 119-123), neteistas, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 194), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, nustatant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 16 d. 2.10 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 12.21 val. (1 t., b. l. 133, 136).

D. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamojo D. P. 670 Eur turtinės žalos, 2000 Eur neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos buvo nuskeltas priekinis dantis, kurio atstatymas kainuoja 300 Eur, sudaužytas mobiliojo ryšio telefono „Samsung A-70“ ekranas, 180 Eur vertės, suplėšytas džemperis, 60 Eur vertės, marškinėliai, 30 Eur vertės, sportiniai bateliai, 100 Eur vertės (1 t., b. l. 40).

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmeniui atlyginama nusikaltimu padaryta žala. LAT pabrėžė, kad žala atlyginama tuomet, kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Prašant priteisti žalą, pareiga įrodyti padarytos žalos dydį tenka civiliniam ieškovui, t. y. nukentėjusiajam R. D. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pateikė rūbų (džemperio, marškinėlių) bei batelių nuotraukas. Iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti, kad kažkurie daiktai, išskyrus suplėšytus marškinėlius, buvo sugadinti. Be to, jokie šių daiktų įsigijimo duomenys nebuvo pateikti, nebuvo pateikti ir jokie duomenys dėl mobilaus ryšio telefono sugadinimo.

Sprendžiant klausimą dėl tikslingumo atlyginti būsimas išlaidas už nuskelto danties atstatymą, pažymėtina, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už jau padarytą žalą, tačiau ir už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Nagrinėjamu atveju būsimos išlaidos yra susijusios su danties atstatymu.

Šiuo atveju byloje yra objektyvūs duomenys, kad kaltinamojo D. P. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam R. D. buvo padarytas viršutinio kairio 3 danties vainiko dalinis nuskilimas. Taigi nukentėjusiajam žala jau yra padaryta. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis iki šiol danties neatstatė, nereiškia, kad jis neturi teisės reikalauti išlaidų, kurių prireiks apmokėti šią procedūrą, atlyginimo. Nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtinė žala abejonių nekelia – kaltinamojo nusikalstami veiksmai įrodyti, danties nuskėlimas konstatuotas, dėl to yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo reikalavimą ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam prašomą atlyginti turtinę žalą, reikalingą danties tvarkymui.

Taigi, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina suma už marškinėlių sugadinimą ir danties taisymą, t. y. 330 Eur (30 Eur + 300 Eur).

Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad patyrė 2000 Eur neturtinę žalą. Ši žala, anot nukentėjusiojo, pasireiškė tuo, kad jam toks įvykis tos dienos nebuvo kasdienybė, tuo metu jam buvo šokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. <...>. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėdamas bylą ir pasisakydamas dėl konflikto, įvykusio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teismas pažymi, kad fizinio smurto naudojimas neabejotinai padarė nukentėjusiajam neturtinės žalos, kadangi šis poveikis buvo neteisėtas ir pažeidė nukentėjusiojo asmens neliečiamumą. Taip pat teismas pripažino, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo nežymus, dėl jo nukentėjusysis darbingumo praradęs nebuvo, nenurodė, kad būtų vartojęs kokius nors vaistus, didesnių nepatogumų dėl šio įvykio nepatyrė. Todėl įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala neproporcingai didelė jo patirtiems išgyvenimams, todėl mažintina iki 400 Eur ir priteistina nukentėjusiojo R. D. naudai iš kaltinamojo D. P. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014, 2K-92/2014).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (2 t., b. l. 10).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš D. P. nukentėjusiajam R. D. 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 16 d. 2.10 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 12.21 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.