Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. birželio 15 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir 2022 m. birželio 15 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir civilinę bylą skyrė nagrinėti 2022 m. liepos 5 d. 14 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 7) nustatyta, kad V. P. ir U. P. (iki santuokos sudarymo – G.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašo (b. l. 13) nustatyta, kad U. P. mirė santuokoje su V. P. ir kad neturėjo vaikų. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) nustatyta, kad U. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) nustatyta, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) testamento (b. l. 4) nustatyta, kad V. P. savo vaikaitei E. P. palieka visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Iš Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo priėmimą (b. l. 8) nustatyta, kad po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėti mirusiojo turto kreipėsi šios civilinės bylos pareiškėja. Iš Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2022 m. birželio 6 d. liudijimo apie palikimo nepriėmimą (b. l. 9) nustatyta, kad po U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta ir notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą.

Teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad V. P. 2002 m. balandžio 12 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. balandžio 12 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad V. P. 1992 m. rugpjūčio 20 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 726 įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitų už suvartotą elektros energiją ir šių sąskaitų apmokėjimų patvirtinančių kvitų (b. l. 17-24) nustatyta, kad V. P., po savo sutuoktinės U. P. mirties likęs gyventi santuokos metu įgyto gyvenamojo namo dalyje, mokėjo komunalinius mokesčius ne tik už jam priklausančią, tačiau už abiems sutuoktiniams priklausiusią gyvenamojo namo dalį.

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad V. P. po sutuoktinės U. P. mirties (duomenys neskelbtini) likdamas toliau gyventi santuokos metu įgytoje gyvenamojo namo dalyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius, teismo nuomone, patvirtina, jog V. P. per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti priėmė mirusios U. P. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.