Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-341-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
2A-341-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09372-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
E. V.
Ieškovas
N. V.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-341-459/2015

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-09372-2014-9)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1200,00 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-08-13 iki 2014-08-13, skaičiuojant po 500,00 Lt per mėnesį, iš viso - 18000,00 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2005-09-17. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. V.. Paaiškino, kad kartu su atsakovu nebegyvena daugiau nei ketverius metus. Išlaikymo sūnui atsakovas nebeteikia daugiau nei trejus metus, nors su atsakovu buvo susitarta, kad teiks vaikui išlaikymą po 1200,00 Lt per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad šalių sūnumi rūpinasi viena, materialiai padeda kiti asmenys. Vaikui per mėnesį išleidžia apie 2300,00 Lt. Kai dirbo, jos uždarbis buvo 455,00 Lt per mėnesį. Ieškovės žiniomis, atsakovas uždirba už ją daugiau ir turi nekilnojamojo turto.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-10 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, jog ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gautos pajamos, kai dirbo, buvo nedidelės. Ieškovė šiuo metu nedirba ir pajamų negauna. Atsakovas turi nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas, kitus išlaikytinus asmenis byloje nėra (CPK 178 str.). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi išlaidų. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir tai neišvengiamai lemia, jog tam tėvui tenka nuolatinio, kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimo pareiga, šiuo atveju - ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam nepilnamečiui sūnui Ernestui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V., gim. 2006-08-03, tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo 1 MMA dydžio orientacinio kriterijaus, kadangi atsakovas nesirūpina sūnumi, juo nesidomi, nedalyvauja jį auklėjant ir prižiūrint. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir yra reikalingas kiekvieną dieną. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2011-08-13. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso - 18000,00 Lt (5213,00 Eur).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą ir priteisti sūnaus išlaikymui 525 Lt per mėnesį nuo 2014-08-14 iki vaiko pilnametystės, ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Nurodo, jog neginčija pareigos išlaikyti vaiką, tačiau priteisto išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties. Ieškovės nurodyta vaiko poreikiams skirtina suma net du kartus viršija teismo taikomą orientacinį kriterijų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl vaiko ligos kas mėnesį patiria 350 Lt gydymo išlaidų. Taip pat teismui nepateikti įrodymai dėl patiriamų buto nuomos mokesčio, baseino ir breiko treniruočių, privačių pamokų, išlaidų atostogoms dydžio. Teigia, jog nuo 2014-04-02 iki 2014-10-14 buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis. 2014 metais buvo trumpam išvykęs iš Lietuvos ir bandė įsidarbinti užsienyje, tačiau nuolatinio darbo ir pajamų neturi. Be to, turi skolinių įsipareigojimų bankui. Priteisto išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties bei galimybių. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės turtine padėtimi, neatitinka tikrovės, nes ieškovė nelegaliai dirba kirpėja salone „Deivė Izidė“. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nes, nutrūkus santuokiniams ryšiams, atsakovas teikė išlaikymą sūnui daiktais, rūbais, avalyne, mokymosi priemonėmis, mokėjo darželio „Žiburėlis“ mokesčius. Yra išsaugojęs 4 kvitus, kitų kvitų neišsaugojo, nes nemanė, kad jų gali prireikti. 2013 metais atsakovas nupirko sūnui planšetinį kompiuterį, 2014 metų liepos mėnesį kartu su sūnumi vyko atostogauti į Turkiją, 2014 metais birželio ir rugpjūčio mėnesį pervedė į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui 500 Lt ir 600 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas neįrodė, kad 525 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas yra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Teigia, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei jis nurodo, todėl teismas turėjo teisę visas abejones vertinti vaiko naudai. Atsakovo argumentai, jog jis yra bedarbis nepagrįsti, nes atsakovas dirbo virėju „Foss & Esg Offshore Catering“ kompanijoje ir jo darbo užmokestis sudarė apie 8000 Eur per mėnesį. Lyginat ieškovės turtinę padėtį su atsakovo padėtimi, matyti, jog ieškovės turtinė padėtis žymiai blogesnė. Nuo 2014-12-12 ieškovė įsidarbino 0,5 etato kirpėja – stiliste UAB „Gracijos imperija“, mokesčiai nuomojamo buto išlaikymui sudaro apie 800 Lt per mėnesį. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, atsakovo nesąžiningumą siekiant nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, didesnius vaiko poreikius dėl diagnozuotos nuolatinės alergijos, pagrįstai nustatė didesnį nei minimalų išlaikymo dydį. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, ieškovė teigia, jog atsakovas pareigą išlaikyti vaiką vykdė tik iš dalies, nereguliariai, tenkindamas tik nedidelę vaiko poreikių dalį, todėl teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 1200 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išlaidomis nuo 2014-08-14 iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas nurodo neginčijantis pareigos išlaikyti vaiką, tačiau ginčija priteisto išlaikymo dydį.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 300 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, tėvai turi pateikti įrodymus dėl tikrosios jų turtinės padėties. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Ieškovė prašė priteisti 1200 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą vaikui. Teismas šį reikalavimą tenkino. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog N. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi, per mėnesį uždirba apie 125 Eurus (b. l. 91-95). E. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Honda Accord, pirmosios registracijos data – 2004-04-29. Nuo 2014-12-03 iki 2015-03-30 E. V. dirbo kompanijoje „Foss & Esg Offshore Catering“. Jo atlyginimas už 20 dienų laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-20 sudarė 2588,98 Eur. Atsakovas yra sudaręs su AB Swedbank kredito sutartį, neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų bankui suma 2014-11-03 sudarė 22871,62 Eur. 2015-04-07 atsakovui gimė dar vienas sūnus M. V. (M. V.) (b. l. 102-113).

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Tai, kad ieškovė viena augina vaiką, neatleidžia jos nuo prievolės išlaikyti vaiką ir nesudaro pagrindo visą išlaikymo prievolę perkelti atsakovui. Ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, būdama darbingo amžiaus, nors ir augindama vaiką, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų vaikui stabilias ir finansiškai saugias gyvenimo sąlygas. Tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis žymiai skiriasi, atsakovas turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, tuo tarpu ieškovės galimybės susirasti geriau mokamą darbą yra labiau ribotos, nes ji viena rūpinasi vaiku, kuris turi specialiųjų poreikių – vaikui diagnozuota bronchinė astma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, gebantis generuoti ir turintis galimybių uždirbti dideles pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog atsakovas ofšorinėje kompanijoje dirbo beveik 4 mėnesius, tačiau duomenis apie gautą darbo užmokestį pateikė tik teismui pareikalavus tokių duomenų ir tik už trumpą 20 dienų laikotarpį. Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie darbo užmokestį už visą įsidarbinimo laikotarpį, kolegija, atsižvelgdama į tai, jog visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai, apie atsakovo turtinę padėtį sprendžia iš to trumpo laikotarpio, apie kurį pateikti duomenys. Ieškovė teigė, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 2300 Lt. Kolegijos nuomone, ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti nurodytą sumą. Tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo vieno mėnesio minimalios mėnesio algos orientacinio kriterijaus, nes vaikas turi specialiųjų poreikių – jam diagnozuota bronchinė astma. Nors iš bylos medžiagos nėra aišku, kokią konkrečiai sumą per mėnesį ieškovė skiria šiems specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau darytina išvada, jog tai, kad vaikas yra silpnesnės sveikatos, apriboja ieškovės, vienos auginančios vaiką, galimybes susirasti geriau mokamą darbą ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo vieno mėnesio minimalios algos kriterijaus, be to, iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu 2015-04-07 jam gimė dar vienas išlaikytinis – sūnus M. V.. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsakovo išlaikytinių skaičių, nepilnamečio sūnaus, kuriam priteistinas išlaikymas, poreikius, motinos galimybes juos tenkinti, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu visa sūnaus išlaikymo našta nepagrįstai perkelta atsakovui, todėl priteistino išlaikymo dydis mažintinas iki 900 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Kolegijos nuomone, toks išlaikymo dydis užtikrins geresnę nei vidutinę vaiko gyvenimo sąlygų kokybę, leis jam patenkinti fizinius bei socialinius poreikius, o atsakovo turtinė padėtis bei įsidarbinimo galimybės leidžia jam teikti nurodyto dydžio išlaikymą.

Ieškovei išaiškintina, kad paaugus vaikui, padidėjus vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsakovas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, jog atsakovas sūnaus nebeišlaiko nuo 2011-08-13, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinių įrodymų apie pavienius kanceliarinių prekių pirkimo atvejus, 4 mokesčių už darželį kvitus, planšetinio kompiuterio pirkimą, kelionę į Turkiją, taip pat, jog 2014-06-17 ir 2014-08-18 pervedė į N. V. sąskaitą sūnaus išlaikymui 500 Lt ir 600 Lt (b. l. 47, 50-51, 52-56). Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2011-08-13 iki 2014-08-13, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Atsakovas teigia, jog jie su ieškove buvo sutarę, kad atsakovas teiks vaikui išlaikymą daiktais – rūbais, avalyne, mokymosi priemonėmis, taip pat kartais duos ieškovei grynųjų pinigų. Kolegija pažymi, jog vaikui turi būti teikiamas reguliarus, nuolatinio pobūdžio išlaikymas, kuris tenkintų jo kasdienius poreikius. Atsakovo sūnui padovanotos dovanos – kompiuteris ar kelionė – šiuo atveju nelaikytini sudedamąja išlaikymo dalimi, nes yra proginio pobūdžio ir nėra susiję su kasdieniu vaiko poreikių tenkinimu. Vieninteliu patikimu atsakovo teikto išlaikymo įrodymu kolegija galėtų laikyti nebent tą faktą, jog 2014-06-17 ir 2014-08-18 atsakovas pervedė į N. V. sąskaitą sūnaus išlaikymui 500 Lt ir 600 Lt. Tačiau tokie pavieniai pinigų pervedimo faktai negali būti vertinami kaip tinkamas ir reguliarus išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Atsakovui neįrodžius, jog jis tinkamai ir pastoviai išlaikė sūnų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas 2014-06-17, t. y. iki ieškovei kreipiantis į teismą, pervedė į jos sąskaitą 500 Lt, be to, ieškovė reiškė reikalavimą priteisti būtent tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimą - po 500 Lt per mėnesį už trejus metus, manytina, jog šalys galėjo būti sutarusios dėl tokio dydžio išlaikymo. Atsakovas per laikotarpį, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą – nuo 2011-08-13 iki 2014-08-13, pateikė įrodymus dėl 1489,23 Lt sumos, skirtos sūnaus išlaikymui, todėl šia suma mažintinas priteistas išlaikymo įsiskolinimas (2014-06-17 datos 500 Lt dydžio mokėjimo pavedimas, 844,16 Lt dydžio įmokos už darželį, 71,18 dydžio išlaidos kanceliarinėms prekėms, 2013-08-23 datos 73,89 Lt išlaidos kanceliarinėms prekėms) (kadangi ieškovė reiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą momento, t. y. 2014-08-13, teismas nemažins išlaikymo 600 Lt suma, sumokėta jau po ieškinio padavimo teismui, nes išlaikymas teismo sprendimu priteistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos).

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio suma mažintina iki 819 Lt ((900 Lt x 12 x 0,03)+(16510,77 Lt x 0,03)).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 785 Lt žyminio mokesčio (b. l. 46). Tenkinant apie 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 157 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

Sumažinti iš atsakovo E. V. nepilnamečio sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą iki 260,66 Eur (900 Lt) kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą iki 4781,85 Eur (16510,77 Lt).

Sumažinti valstybei iš atsakovo E. V. priteisto žyminio mokesčio dydį iki 237,20 Eur (819 Lt).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovui E. V. iš ieškovės N. V. priteisti 45,47 Eur (157 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėRimvida Zubernienė