Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-10-14Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-06-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-479-843/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49925-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Advokatai
Mindaugas Barkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-843/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49925-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo A. J. atsakomybei su 800 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla K. B. nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje S. Žukausko g., Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 35, būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilių girtumas), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, nukentėjusiajam J. K. sustojus automobiliu „Lexus 300 H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praleisti jį (K. B.), einantį automobilių stovėjimo aikštele, ir vėl pradėjus važiuoti į priekį, apėjęs J. K. vairuojamą automobilį iš kairės pusės ir demonstruodamas nepasitenkinimą, vieną kartą spyrė į automobilio šoną, taip įlenkdamas vairuotojo bei keleivio kairės pusės dureles ir padarydamas nukentėjusiajam J. K. 611,97 Eur turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti K. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam bausmę – 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Prokuroras nurodo, kad šiuo atveju yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o teismo padaryta išvada taikyti BK 40 straipsnio nuostatas neatitinka visų bylos aplinkybių. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai K. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Prokuroras atkreipia teismo dėmesį į tai, kad K. B. ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje pasinaudojo savo teise neduoti parodymų. Papildomoje apklausoje jis parodė, kad automobilis „Lexus IS“ nesustodamas pravažiavo pro jį, priliesdamas jo koją, blauzdos priekinę dalį, todėl jis atšokdamas pakėlė dešinę koją ir kliudė automobilio vairuotojo dureles. Dar kartą papildomai apklaustas jis laikėsi savo versijos ir teigė, kad automobilis priekinio bamperio kaire puse kliudė kairę jo koją ir jis atsitraukdamas dešine koja, dėl patirto streso, nežiūrėdamas, įbraukė dureles. Tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad praeidamas pro automobilio šoną su bato padu spyrė į automobilio dureles ir jas įbrėžė. Ankstesni K. B. parodymai nepasitvirtino. K. B. prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu, esant pakankamai kitų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl toks prisipažinimas ir gailėjimasis vertintini kaip nenuoseklūs ir išimtinai siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.3. Prokuroras nurodo, kad K. B. 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis taip pat padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilių girtumas). Iš probacijos jis išregistruotas 2020 m. rugsėjo 7 d., o nauja nusikalstama veika padaryta 2020 m. gruodžio 23 d. K. B. yra baustas ir administracine tvarka. Nors apylinkės teismas išskyrė, kad padarytos nusikalstamos veikos yra skirtingo pobūdžio ir tai nepašalina galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, tačiau, prokuroro įsitikinimu, skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų darymas neparodo, kad žmogus laikytųsi įstatymų. Mano, jog pakartotinis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesudarytų pagrindo išvadai, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje, užkirstų kelią pasiekti bausmės tikslus ir prieštarautų teisingumo principui.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, o gynėjas ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo. Šiuo atveju yra keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo klausimas.

6. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015 ir kitos). Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.).

7. K. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Byloje yra A. J. prašymas perduoti K. B. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš pateiktų A. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų, jo paties išsakytų argumentų, yra pagrindas spręsti, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas laiduotojas. K. B. veika vertintina kaip pirmą kartą padarytas nusikaltimas, nes iki tol jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo. Veika padaryta žala yra atlyginta, nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nereiškė. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, jos atitinka minėtas BK 40 straipsnyje numatytas jo taikymo sąlygas. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punkte, tad dėl jų teisėjų kolegija pasisakys detaliau.

8. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Aiškindamas šią sąlygą, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę konstatuojama, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Sprendžiant minėtą klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 24 d. vykusioje apklausoje K. B. nurodė neduosiantis parodymų, juos pateiksiantis kitos apklausos metu. Tokiu būdu K. B. pasinaudojo įstatymo jam suteikta procesine teise ir dėl to jam negali kilti kokių nors neigiamų teisinių pasekmių. Kitoks vertinimas nesiderintų su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Vėliau, tai yra 2020 m. gruodžio 29 d., vykusios apklausos metu K. B. negalėjo nurodyti savo pozicijos dėl reiškiamo įtarimo, tačiau pateikė savo paaiškinimus, kuriais patvirtino įtarime nurodytu laiku ir vietoje buvus incidentui, kurio metu automobilis „Lexus IS“ nesustodamas pravažiavo pro jį, priliesdamas kairės kojos blauzdos priekinę dalį, dėl ko jis atšokdamas, spontaniškai pakėlė dešinę koją ir kliudė automobilio vairuotojo pusės galines dureles ir jas apgadino. Apklaustas papildomai 2021 m. vasario 19 d. jis taip pat nenurodė savo pozicijos dėl reiškiamo įtarimo, tačiau pateikė iš esmės tokius pačius paaiškinimus, kaip ir ankstesnės apklausos metu. Tai yra jis nurodė, kad automobilio dureles apgadino atsitraukdamas, nes jo koją kliudęs automobilis toliau judėjo į priekį, tai padarė dėl patirto streso, nežiūrėdamas. Jis taip pat nurodė, kad automobilis niekuomet sustojęs nebuvo, jis jo neapeidinėjo. Nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai nedemonstravo, visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė (t. 2, b. l. 16, 26, 34–35). BK 284 straipsnyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, be to, sudėtis yra materialioji, tad būtinasis jos požymis yra neigiamų padarinių atsiradimas – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Taigi, su šiais nusikaltimo sudėties būtinaisiais požymiais sietinos faktinės aplinkybės vertintinos kaip esminės ir reikšmingos. Esant minėtai K. B. pozicijai, ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami papildomi duomenys, o būtent, ne tik papildomai apklaustas nukentėjusysis J. K., taip pat įvykius betarpiškai stebėję liudytojai A. B., M. R., bet ir atliktas nukentėjusiojo bei liudytojos A. B. parodymų patikrinimas vietoje. Su byloje surinktais duomenimis K. B. buvo supažindintas 2021 m. balandžio 1 d. (t. 2, b. l. 71). 2021 m. gegužės 28 d. apklaustas teisme jis savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad įvykio metu susinervino, nes jam pasirodė, kad automobilis nesustojo jo praleisti ir pravažiavo. Dėl to jis praeidamas spyrė į pravažiuojančio automobilio duris, taip jas įbrėždamas, dar apšaukė nukentėjusįjį, jie susibarė, abu iškvietė policiją. Pasielgė spontaniškai ir neadekvačiai, jo veiksmai nebuvo nukreipti į aplinkinius ar aplinką (t. 2, b. l. 101–103). Vertinant K. B. parodymų nuoseklumą matyti, kad iš pradžių menkinęs savo veiksmus nagrinėjamo incidento eigoje, juos pateikdamas kaip netyčinius, padarytus dėl to, kad automobilis kliudė jo koją, vėliau, byloje surinkus papildomų duomenų, K. B. savo poziciją pakeitė pripažindamas kaltę ir iš esmės patvirtindamas visas jam inkriminuotas kaltinimo faktines aplinkybes. Tuo pačiu teismui buvo pateiktas prašymas atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su apelianto argumentais, kad toks kaltės pripažinimas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nes nėra kaltininko asmeninės valios aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. B. parodymų pakeitimas buvo sąlygotas byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnį.

10. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-46-495/2021).

11. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėtą sąlygą, atsižvelgė į tai, kad K. B. yra neteistas, tačiau 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje (iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusi BK redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą, iš probacijos išregistruotas 2020 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 48-50). Vertindamas šiuos duomenis, teismas pažymėjo, kad nusikalstama veika, dėl kurios anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra visiškai kitokio pobūdžio, už smurtinius veiksmus kaltinamasis atsakomybėn trauktas nebuvo, yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, visos skirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 52-59, 63). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys įvertinti netinkamai. K. B. 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, tačiau naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai jis buvo išregistruotas iš prabuojamųjų asmenų registro. Veikos skirtingos, tačiau pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, įstatymo leidėjas šios normos taikymą siejo su pagrindu manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys ne tos pačios rūšies naujų nusikalstamų veikų, o jokių naujų nusikalstamų veikų. Be to, abi veikos yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, sietinos su alkoholio vartojimu, tačiau naujai padaryta veika jau siejasi ir su smurtiniais veiksmais, kuriais ne tik sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet ir padaryta turtinė žala. Taigi, K. B. naujai padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu yra pavojingesnė. Byloje konstatuota BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, po minėto 2018 m. taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. padarė tris naujus administracinius nusižengimus. Šie duomenys leidžia spręsti, kad anksčiau taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas nepasiteisino, prevencinių tikslų nepasiekė, K. B. reikiamų išvadų nepadarė, savo teisei priešingo elgesio nekoreguoja, nes ir vėl nusikalto. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju netaikant baudžiamosios atsakomybės jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad K. B. dirba, kritiškai vertina savo elgesį, žada jį pakeisti, draugo charakterizuojamas teigiamai, nors ir vertintinos kaip palankios K. B., tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, šiuo atveju nėra pakankamos, kad konstatuoti esant minėtą BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, dėl ko nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, todėl priimtas nuosprendis yra naikintinas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas). K. B. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jam skirtina bausmė.

13. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

14. K. B. padarė baigtą, nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai. Nustatyta, kad jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nukentėjusiajam J. K. padaryta 611,97 Eur dydžio turtinė žala, kuri yra atlyginta. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte (K. B. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noro atlygino turtinę žalą). Apeliaciniame skunde argumentų dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimo nepateikta, tad jų konstatavimo apeliacinės instancijos teismas nerevizuos (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė neblaivus asmuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). K. B. yra neteistas, 2018 m. atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baustas administracine tvarka, dirba, gauna darbinių pajamų, charakterizuojamas teigiamai. Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, ir artimas minimaliam jos dydis yra tinkami. Taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. K. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 23 d. 17.45 val. iki 2020 m. gruodžio 24 d. 10.45 val. (1 para). Šis laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies, BPK 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 75 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 3 750 € dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 50 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 2 500 Eur dydžio baudą.

K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 23 d. 17.45 val. iki 2020 m. gruodžio 24 d. 10.45 val., tai yra vieną parą, įskaityti į skirtą baudos bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra lygi 48 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis), tai yra 2 400 (dvejų tūkstančių keturių šimtų) Eur.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad skirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6801, AB SEB bankas LT05 7044 0600 0788 7175; „Swedbank" AB LT24 7300 0101 1239 4300; Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763; Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; AB Šiaulių bankas LT32 7180 0000 0014 1038; AS "Citadele banka" Lietuvos filialas LT78 7290 0000 0013 0151; UAB Medicinos bankas LT42 7230 0000 0012 0025; daugiau informacijos www.vmi.lt).

Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti baudžiamosios bylos numerį. Sumokėjus baudą prašome tai patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Teisėjos Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė