- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1480-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49925-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „B“ (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. pažeidė viešąją tvarką. Jis, 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilių girtumas), tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, nukentėjusiajam J. K. sustojus automobiliu „Lexus 300 H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) praleisti jį (K. B.) einantį automobilių stovėjimo aikštele, ir vėl pradėjus važiuoti į priekį, apėjęs J. K. vairuojamą automobilį iš kairės pusės ir demonstruodamas nepasitenkinimą, vieną kartą spyrė į automobilio šoną, taip įlenkdamas vairuotojo bei keleivio kairės pusės dureles ir padarydamas nukentėjusiajam J. K. 611,97 EUR turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną išėjo pasivaikščioti. Kirto gatvę, kuri sujungia gatvę su pėsčiųjų taku, tuo metu savo automobiliu važiavo nukentėjusysis ir jie, galima sakyti, prasilenkė. Nukentėjusysis važiavo į vieną pusę, o jis (K. B.) ėjo į kitą. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis važiavo neteisingai, nesustojo jo (K. B.) praleisti ir pravažiavo, todėl susinervino ir nukentėjusiajam pravažiuojant, praeidamas pro automobilio šoną, su bato padu spyrė į automobilio dureles ir jas įbrėžė. Nelabai supranta, kas yra ta tyčia, viskas įvyko spontaniškai, sekundžių reikalas. Nebuvo taip, kad tyčia išėjo į gatvę tam, kad kažkam spirtų į automobilio dureles, ar žmogus jam nepatiko, jokių asmeniškumų tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, tiesiog taip neadekvačiai sureagavo į situaciją. Spyris buvo valingas jo veiksmas, suprato, kad spyrė į automobilį. Po to, susinervinęs dar apšaukė, aprėkė nukentėjusįjį, kad važiuoja ant pėsčiojo, jie susibarė ir abu iškvietė policiją. Nepamena, kad būtų grasinęs, savo išsakytų žodžių taip pat neprisimena, tiesiog išliejo emocijas. Kai pats kvietė policiją, tada jau suprato, kad per aštriai sureagavo į tą situaciją. Protingiausia toje situacijoje buvo atsitraukti ir, jeigu turėjo kažkokių nusiskundimų, kreiptis į policiją, tačiau tuo metu apie tai nepagalvojo. Matė byloje esantį vaizdo įrašą, nesakė, kad prieštarauja dėl kaltės, prisipažįsta dėl visų kaltinime nurodytų veiksmų, tiesiog visuomet sakė, kad ne įlenkė, o tik įbrėžė automobilio dureles, nes visur buvo akcentuojama, kad durelės įlenktos. Savo veiksmų nebuvo nukreipęs į aplinkinius ar į aplinką, aplinkinių žmonių stebinčių jo veiksmus, nematė, tačiau suprato, kad yra viešoje vietoje ir kad gali būti aplinkinių. Tuo metu apie aplinkinius negalvojo, tačiau po įvykio jam rūpėjo, ką galvoja aplinkiniai. Savo elgesį vertina neigiamai, taip neturėjo įvykti. Nuoširdžiai gailisi, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis ne tik nukentėjo finansiškai, bet ir morališkai. Atsiprašo nukentėjusiojo, šioje situacijoje buvo neteisus. Tokioje situacijoje sunku vertinti veiksmus, nesijautė toks apgirtęs, tačiau neblaivumas galimai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Prieš įvykį turėjo darbinę konferenciją, kaip prieš šventes išgėrė kelias taures vyno ir iš karto išėjo. Papildomai nurodė, kad savanoriškai nusprendė atlyginti nukentėjusiajam žalą ir ją atlygino. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo vaikystės draugą A. J.. Su juo bendrauja daugiau nei 20 metų, jis yra šeimos žmogus, nemažai laiko praleidžia kartu, draugas pataria jam gyvenimo situacijose, daug su juo bendrauja, aptaria, bendrauja ir telefonu, kadangi per karantiną buvo mažiau galimybių susitikti. Pats draugui papasakojo apie savo poelgį. Draugas jam sakė, kad turėtų susiimti, jam buvo keista girdėti apie šį įvykį, nes jam (K. B.) toks elgesys nebūdingas. Kalbėjo su draugu apie tokio jo elgesio priežastis, savo elgesio nepateisina. Supranta, kad reikia tramdyti savo pyktį, nes kartais sureaguoja į situaciją per aštriai. Pažada daugiau nenusikalsti ir dorai gyventi, ruošiasi lankytis pas psichoterapeutus ir daugiau bendrauti su laiduotoju. Pats taip pat yra šeimos žmogus. Mano, kad laiduotojas turėtų galimybę sumokėti užstatą, jeigu toks būtų paskirtas. Ikiteisminio tyrimo 2020 m. gruodžio 24 d. apklausos metu K. B. savo pozicijos dėl veikos padarymo neišreiškė, nurodė, kad pasinaudos teise šiuo metu neduoti parodymų, juos pateiks kitos apklausos metu (t. 2, b. l. 16). 2020 m. gruodžio 29 d. papildomai apklaustas K. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., išėjo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir ėjo lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) gatve esančiu pėsčiųjų taku, tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kirto įvažiavimo į kiemą gatvę. Jam būnant ant minėtos gatvės, iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko automobilis „Lexus IS“, šviesios spalvos ir net nesustodamas pravažiavo pro jį, priliesdamas kairę jo koją, tiksliau blauzdos priekinę dalį. Jis atšokdamas pakėlė dešinę koją ir kliudė asmens vairuoto automobilio vairuotojo pusės dureles. Dėl to, kad vairuotojo vairuojamas automobilis kliudė jo koją, buvo padarytas sužalojimas, t. y. sumušimas, po ko atsirado kraujosruva, grįžęs kitą dieną iš areštinės jau po įvykio, sužalojimą nufotografavo. Dėl sužalojimo niekur nesikreipė. Asmuo vairavęs jį kliudžiusį automobilį, pravažiavęs pro jį, už maždaug 15 metrų sustojo. Išlipo iš automobilio, jis (K. B.) priėjo prie jo. Žmogus išlipęs jo paklausė, kur jis vaikšto, o jis (K. B.) to asmens paklausė kodėl jis ant jo važiuoja, ką tiksliai vienas kitam sakė neatsimena, kalbėjo pakeltu tonu vienas kito atžvilgiu, apsižodžiavo. Negrasino jam. Tas žmogus pasakė, kad kvies policiją, jis jam pasakė, kad irgi kvies. Belaukiant policijos, prie jo priėjo, kaip suprato, pažįstama moteris ir visą laiką kol laukė policijos pareigūnų, kartas nuo karto jį kaltino ir laidė replikas jo atžvilgiu, tarytum provokuotų jį. Atvykus policijos pareigūnams, jis (K. B.) bei J. K. abu paaiškino aplinkybes, buvo patikrintas jo (K. B.) blaivumas, jam nustatytas apie 2 promilių girtumas. Norėjo rašyti pareiškimą, dėl to, kad į jį važiavo automobiliu. Pareigūnas jam pateikė blanką, jis išdėstė visas aplinkybes manydamas, kad rašo pareiškimą ir atidavė jį pareigūnui. Pareigūnas užsirašė jo duomenis, paklausė pareigūno, ar dar reikės iš jo kokių nors duomenų, pareigūnui atsakius, kad ne, jis nuėjo namo. Tik po kurio laiko, maždaug po pusantros valandos jo gyvenamuoju adresu atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę. Matė, kad automobilis buvo apgadintas po įvykio, bet ar jis tą padarė, negali pasakyti, nes nestebėjo savo veiksmų, specialiai apgadinti to automobilio tikrai neturėjo tikslo ir to daryti neketino. Mano, kad įvyko nesusipratimas, asmuo vairavęs automobilį važiavo į jį, jis spontaniškai pakeldamas koją apgadino asmens vairuotą automobilį, tikrai neturėjo jokio tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį, elgtis vandališkai ar įžūliai. Spėja, kad jo tokį neblaivumo laipsnį lėmė tai, kad išėjo iš namų neseniai išgėręs kelias taures vyno, tikrai nesijautė girtas ir savo veiksmus suprato bei valdė, buvo koordinuotas (t. 2, b. l. 26). 2021 m. vasario 19 d. apklaustas K. B. parodė, kad viską nurodė pirminės apklausos metu. Dėl naujų aplinkybių 2021 m. vasario 19 d. pranešime apie įtarimą paaiškino, kad įvykis įvyko ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o pravažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę dalyje, kuri kerta pėsčiųjų taką. Pažymi, kad automobilis „Lexus“ niekuomet nebuvo sustojęs jo praleisti, jis nuolat judėjo į priekį. Jis automobilio neapėjo, po to, kai automobilis priekinio bamperio kaire puse kliudė kairę jo koją, automobiliui toliau bejudant į priekį, jis atsitraukdamas dešine koja, dėl patirto streso, nežiūrėdamas, įbraukė į dureles. Automobilis sustojo tik pavažiavęs į priekį apie 15-20 metrų. Šiuo savo veiksmu, jokios nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai nedemonstravo, visuomenės rimties bei tvarkos nesutrikdė. Ankstesnės apklausos metu yra minėjęs, kad savo kojos sužalojimą yra fiksavęs, nuotraukas norėtų pridėti prie ikiteisminio tyrimo. Nuotraukas darė tada, kai buvo paleistas iš areštinės, t. y. grįžęs namo, 2020 m. gruodžio 24 d., 12.29 val. Taip pat padarė nuotrauką ir 2020 m. gruodžio 25 d., tam kad matytųsi kojos gijimas. Nesijaučia savo veiksmais sutrikdęs viešosios tvarkos ir rimties. Jei bus būtinybė dalyvauti akistatoje, neprieštaraus. Schemoje Nr. 6 (Nr. 1) pažymės, kur jis buvo ir kur buvo automobilis, kai jis palietė jo koją, schemoje Nr. 7 (Nr. 2) pažymės kur buvo jis ir kur buvo automobilis, kai jis koja palietė jo šoną (t. 2, b. l. 34-38).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2020 m. gruodžio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. K. paaiškino, jog 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų buvo apgadintos jo automobilio „Lexus IS300H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinės ir galinės durys. Žalą vertina apie 500 EUR, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Lexus IS300H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažinėjo į stovėjimo aikštelę. Jam įvažiuojant į kiemą, prieš savo automobilį pastebėjo žmogų, priešais kurį stabtelėjo, kad praleistų. Asmuo apėjęs jo automobilį iš vairuotojo pusės vieną kartą spyrė į priekinių ir galinių durelių sandūrą, taip apgadindamas abi kairės pusės dureles. Po to, kai asmuo spyrė į dureles, pravėrė vairuotojo langą ir suprato, kad asmuo yra neblaivus, nes pajuto alkoholio kvapą. Asmuo pradėjo jį kaltinti, kad jis tariamai norėjo ant jo užvažiuoti. Protokole taip pat nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Lexus IS300H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintos kairės pusės priekinės ir galinės automobilio durelės, t. y. pažeisti kėbulo dažai, galimai nuo spyrio. Prie protokolo pateiktos įvykio vietos ir automobilio apgadinimų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 7-12, 17-20).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad kalbėjo bendruoju telefonu su bendrovės agentu, kurioje yra apdraudęs savo transporto priemonę Kasko draudimu. Agentas jį informavo, kad jokios išskaitos šiuo atveju būti neturėtų, kad draudimas padengs visas išlaidas, susijusias su jo apgadintos transporto priemonės taisymu. Kadangi draudimo kompanija pilnai ketina padengti jo transporto priemonės išlaidas, todėl civilinio ieškinio dėl žalos padarytos jo transporto priemonei, kurią padarė įtariamasis, neteiks. Kiek jam žinoma įtariamasis yra parašęs pareiškimą, dėl to, kad jis jį bandė pervažiuoti, todėl turės jam pretenzijų (t. 1, b. l. 66). 2021 m. sausio 11 d. papildomai apklaustas J. K. parodė, kad kuomet 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15.15 val., įvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), asmuo, kurį pamatė savo automobilio priekyje buvo apie 3 metrus nuo jo automobilio. Iš karto sustojo, pirminės apklausos metu sakė, kad stabtelėjo, bet manė tai esmės nekeičia, nes jis turėjo omenyje, kad visiškai sustojo, neišjungė automobilio variklio. Tas žmogus apėjo jo automobilį iš kairės pusės. Tuo metu pamanęs, kad viskas tuo ir pasibaigs, šiek tiek pajudėjo į priekį, norėdamas važiuoti prisiparkuoti automobilį aikštelėje, labai nedaug pajudėjo į priekį, gal apie 10 cm, galbūt ir šiek tiek daugiau, bet tikrai ne 1 metrą. Viskas vyko labai greitai, jo matymu žmogus labai priartėjo prie jo automobilio, todėl pasisuko sau į kairę, pastebėjo jo veiksmą nukreiptą į jo automobilio šoną, iš karto išgirdo smūgį, negali pasakyti kiek tiksliai jų buvo, tačiau vieną smūgį tikrai girdėjo. Konkrečiai smūgio nematė, tačiau matė, jog asmuo daro kažkokį veiksmą koja nukreiptą į jo automobilį. Automobilis prieš šį įvykį tikrai nebuvo apgadintas. Jis (J. K.) į kiemą įsuko sukdamas į kairę iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, tas žmogus ėjo ne pėsčiųjų taku, jis jam (J. K.) įsukus į kiemą, ėjo automobilių stovėjimo aikštele, priekiu į jį ir matė jį (J. K.) atvažiuojantį, jis (J. K.) taip pat tą žmogų pamatė. Jokio kontakto su jo vairuojamu automobiliu asmuo neturėjo, išskyrus to, kad spirdamas į jo (J. K.) automobilį jį apgadino. Apie tai, kad tas žmogus matė jį (J. K.) atvažiuojantį, sprendžia iš to, kad ir žmogus buvo su apsaugine kauke dengiančia nosį ir burną, tačiau pamatė jo akis, jis jam pasirodė piktas. Visą šį įvykį matė jo (J. K.) kaimynė A., kurios nepažinojo iki įvykio, kadangi teko pabendrauti su ja dėl liudijimo apie šį įvykį, šiuo metu galima sakyti, kad yra pažįstami. Jis jos neprašė paliudyti jo naudai, tiesiog paklausė, ar ji kažką matė (t. 1, b. l. 71). 2021 m. vasario 11 d. papildomai apklaustas J. K. parodė, kad žala, patirta įtariamajam įspyrus į jo automobilio šoną, jam yra pilnai atlyginta, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Tuo metu, kai po spyrio į automobilį su įtariamuoju lauke aiškinosi įvykio aplinkybes, prie jo (J. K.) buvo priėjusi žmona. Kai ji atėjo, jau buvo iškviesta policija, o įvykio kaltininkas sėdėjo savo automobilyje. Su kaltinamuoju lauke vyko trumpas pokalbis, tačiau konfliktų to nepavadintų. Žmona tiesiog pasiteiravo, kodėl kaltininkas apgadino automobilį. Pastarasis į šiuos klausimus pašaipiai replikavo. Matėsi, jog pilietis neblaivus, tad visi pokalbiai greitai baigėsi. Kaltininkas buvo piktai nusiteikęs, todėl nuo jo laikėsi per atstumą (per savo ištiestą ranką). Iš karto po spyrio į automobilio dureles, įtariamasis kvietė jį išlipti iš automobilio („Lipk (necenzūrinis žodis) iš mašinos“, tai matoma ir girdima vaizdo įraše). Kelis kartus buvo paminėtos jam (J. K.) neva gresiančios teisinės pasekmės. Kadangi pilietis buvo piktas ir neblaivus, norėjo išlaikyti saugų atstumą, tuo tikslu ištiesė ranką link jo. Viskas vyko beveik prieš du mėnesius, tad visų išsakytų konkrečių frazių nepamena. Minėto asmens iki įvykio nepažinojo. Nepasakytų, kad jautė grėsmę savo atžvilgiu, bet minėtam asmeniui artinantis prie jo, norėjo išlaikyti saugų atstumą nuo jo (t. 1, b. l. 90-92).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad pasiūlius nukentėjusiajam J. K. patvirtinti savo apklausos metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, buvo atvykta į daugiabučio namo automobilių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis J. K. parodė vietą, t. y. pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, iš kurios įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis parodė vietą, kurioje sustojo pamatęs įtariamąjį K. B. ir vietą, kurioje buvo K. B., kuomet jis (J. K.) sustojo. Po to, nukentėjusysis parodė vietą, kur stovint įtariamajam, jis (J. K.) išgirdo smūgį nukreiptą į automobilį. Nukentėjusysis J. K. schemoje skaičiumi Nr. 1 pažymėjo, kad įsuko į kiemą iš (duomenys neskelbtini), skaičiumi Nr. 2 pažymėjo savo sustojimo automobiliu vietą, kai pamatė viduriu aikštelės einantį asmenį, skaičiumi Nr. 3 pažymėjo to asmens buvimo vietą, kai automobilis sustojo, skaičiumi Nr. 4 pažymėjo smūgiavusio asmens vietą, smūgio metu (t. 1, b. l. 76-83, 86-87).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15.25 val. būdama savo bute, sulaukė bendradarbio skambučio, kuriam turėjo perduoti kalėdinę dovaną nuo įmonės. Bendradarbiui atvykus į jos gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), jam perdavė dovaną, kartu su juo stovėjo ir aptarinėjo darbo reikalus. Apie 15.31 val. stovėdama kieme, pamatė, kad priešais gyvenamąjį namą stovi asmuo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke. Šalia nurodyto asmens sustojo automobilis „Lexus“ (jo valstybinių numerių neįsidėmėjo). Staiga išgirdo, kaip asmuo, stovintis šalia automobilio „Lexus“, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tarp nurodyto asmens bei „Lexus“ vairuotojo kilo konfliktas. Kiek suprato, asmuo, dėvintis juodą striukę, ėjo važiuojamąja kiemo kelio dalimi tiesiai keliu važiavusio automobilio „Lexus“ kryptimi, nepasitraukdamas iš važiuojamosios kelio dalies, po ko sustojo priešais automobilį ir nesitraukė iš kelio, bei pradėjo šaukti ant „Lexus“ automobilio vairuotojo, mosikavo rankomis. Asmuo vairavęs automobilį „Lexus“ nurodytam asmeniui liepė pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies, tačiau nurodytas asmuo nesitraukė, sakė, kad automobilio vairuotojas turi jį praleisti. Vėliau automobilio „Lexus“ vairuotojas bandė įvažiuoti į kiemą, dėl ko, automobiliui pradėjus judėti, asmuo vieną kartą stipriai spyrė į automobilio šoną. Girdėjo stipraus smūgio garsą. Asmuo pradėjo kaltinti „Lexus“ vairuotoją, kad pastarasis norėjo jį pervažiuoti. Asmuo keikėsi necenzūriniais žodžiais, liepė automobilio vairuotojui išlipti iš automobilio. „Lexus“ vairuotojui pasistačius automobilį nuošaliau, jis išlipo iš automobilio, iš karto po ko, asmuo spyręs į nurodytą automobilį, pradėjo agresyviai nusiteikęs eiti link automobilio vairuotojo, tačiau automobilio vairuotojas laikėsi saugaus atstumo, bei pranešė apie šį įvykį policijos pareigūnams. Iki policijos pareigūnų atvykimo, apsikeitė su „Lexus“ automobilio vairuotoju kontaktais, kad esant reikalui galėtų paliudyti policijos pareigūnams apie šį įvykį. Visą tą laiką, asmuo spyręs į automobilį šūkavo. Mano, kad tas asmuo buvo neblaivus. Po to ji nuėjo link parduotuvės ir grįžo namo. Policijos pareigūnams atvykus, „Lexus“ automobilio vairuotojas jai paskambino telefonu ir paprašė nusileisti į kiemą, kur ji policijos pareigūnams papasakojo apie tai, kas įvyko. Įvykio metu savo mobilaus ryšio telefonu liudytoja nufilmavo įvykį, bei vaizdo įrašą sutinka savanoriškai pateikti. „Lexus“ automobilio vairuotojo ji nepažįsta, tik kelis kartus jį yra mačiusi savo kieme (t. 1, b. l. 96-97).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad liudytojai A. B. pasiūlius patvirtinti savo apklausos metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje, buvo atvykta į daugiabučio namo automobilių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. B. parodė vietą, kurioje stovėjo su kolega ir šnekučiavosi, kuomet pamatė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmenį stovintį kieme, parodė vietą, kurioje asmuo stovėjo bei vietą, kurioje sustojo automobilis „Lexus“. Po to, liudytoja parodė įtariamojo stovėjimo vietą, kai sustojo automobilis ir vietą, kurioje automobiliui pradėjus judėti, asmuo vieną kartą stipriai spyrė į automobilio šoną. Pridedamoje schemoje Nr. 3, liudytoja skaičiukais pažymėjo: skaičiumi Nr. 1 vietą, kurioje automobilis „Lexus“ sustojo, skaičiumi Nr. 2 vietą, kurioje įtariamasis stovėjo, apie 1-1,5 metrų atstumu nuo automobilio, skaičiumi Nr. 3 vietą, kurioje stovėjo ji (A. B.), kuomet pamatė sustojusį „Lexus“ automobilį bei sustojusį įtariamąjį bei jo smūgį koja į automobilį, skaičiumi Nr. 4 vietą, kurioje įtariamasis stovėdamas smūgiavo koja į automobilį „Lexus“ (t. 1, b. l. 107-117).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu A. B.. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, gavo iš budėtojo pranešimą, jog reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), ten vyksta konfliktas tarp dviejų asmenų. Jiems atvykus minėtu adresu kieme buvo du žmonės, vienas „Lexus“ markės automobilio vairuotojas, kitas pėsčiasis. Pėsčiasis pasakė, kad automobilio vairuotojas vos neužvažiavo ant jo, tačiau jis spėjo pasitraukti, su transporto priemone kontakto nebuvo. Dėl to tarp automobilio vairuotojo ir pėsčiojo kilo konfliktas ir pėsčiasis spyrė į automobilio dureles. Pėsčiasis nesakė, kad jis netyčia įspyrė į dureles. Atrodo jis pasakė, kad įspyrė susinervinęs, bet to tiksliai nepamena. Pėsčiasis tikrai nesiskundė, kad jam skauda koją, jei jis būtų pasiskundęs, jie (pareigūnai) iš karto būtų kvietę medicininę pagalbą ir papildomai kviestų kelių policijos pareigūnus, kad suformintų eismo įvykį. Kiek pamena, pėstysis tikrai nešlubavo. Surašę visą informaciją, paėmę iš „Lexus“ vairuotojo pareiškimą, išvyko. Maždaug valandos bėgyje, gavo nurodymą vis dėlto sulaikyti pėsčiąjį, todėl nuvyko pas jį į namus. Pasakė, kad dėl jo veiksmų parašytas pareiškimas ir kad galimai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išvedant jį iš jo namų, jis prasitarė, kad dabar jis eis iki galo. Todėl tolimesnei eigai aiškintis asmuo buvo pristatytas į OVS. Viskas filmuota Bodycam (t. 1, b. l. 120-121).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu A. G.. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, tačiau gali būti, kad po 15 val., gavo iš budėtojo pranešimą, jog reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), ten vyksta konfliktas tarp dviejų asmenų. Atvykus minėtu adresu kieme buvo du žmonės, vienas „Lexus“ markės automobilio vairuotojas, kitas pėsčiasis. Pėsčiasis pasakė, kad automobilio vairuotojas vos neužvažiavo ant jo, tačiau jis spėjo pasitraukti, su transporto priemone kontakto nebuvo. Dėl to tarp automobilio vairuotojo ir pėsčiojo kilo konfliktas, dėl ko pėsčiasis susinervinęs spyrė į automobilio dureles. Jokios kalbos apie tai, jog jis galėjo netyčia spirti į dureles nebuvo, jis to nesakė. Neminėjo, kad netyčia atbulas traukdamasis nuo automobilio, galėjo į jį įspirti. Jis tiesiai šviesiai pasakė, kad tyčia spyrė, jis prisipažino. Tikrai nesiskundė, kad jam skauda koją, jei jis būtų pasiskundęs, jie iš karto būtų kvietę medicininę pagalbą ir papildomai kviestų kelių policijos pareigūnus, kad suformintų eismo įvykį. Pėsčiasis minėjo, kad nori rašyti pareiškimą, jie sudarė sąlygas pareiškimui rašyti, davė jam blanką, bet koks tai buvo blankas, nepamena. Galbūt per klaidą davė ne tą blanką, kadangi lauke jau buvo prieblanda. Pėsčiais kalbėjo tikrai žymiai geriau negu rašė, nes išdėstė savo poziciją pateiktame blanke nelabai įskaitomai. Ką jis ten parašė, nepamena. Šį blanką ir „Lexus“ vairuotojo pareiškimą (vadinamą penki viename), nuvežė į OVS ir pridavė budėtojui. Abiejų asmenų tapatybės buvo patikrintos per duomenų bazę įvykio vietoje. Abu įvykio dalyviai buvo paleisti dar įvykio vietoje. Nuvykus į OVS buvo duotas nurodymas pėsčiąjį atvežti į komisariatą, kadangi apgadintas turtas t. y. automobilis, reikia aiškintis aplinkybes. Per daug į tai nesigilino, gavo nurodymą ir jį vykdė. Nuvykę į pėsčiojo gyvenamąją vietą, jam atidarius duris, pasakė, kad jam teks vykti su jais į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, kadangi bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis apgadino svetimą turtą. Pristatė minėtą asmenį į komisariatą tolimesniam įvykio aiškinimuisi. 2020 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime liudytojas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d., apie 13.55 val. gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), suklydo rašydamas laiką, kadangi pats įvykis įvykio po 15 val. Kaip ir minėjo tarnybiniame pranešime, pėsčiasis paaiškino, kad jis ėjo automobilių stovėjimo aikštele, adresu (duomenys neskelbtini) ir į stovėjimo aikštelę įvažinėjo automobilis „Lexus“, kuris jo vos nepartrenkė, po ko šis per stipriai sureagavęs įspyrė į automobilio dureles. Kai jis su kolega atvyko į įvykio vietą, nustatė pėsčiajam 2,32 girtumo laipsnį, vairuotojui taip pat buvo patikrintas girtumas, jis buvo blaivus. Vėliau, kai pėsčiasis buvo pristatytas į komisariatą tolimesniam įvykio aiškinimuisi, jo girtumas tikriausiai dar kartą buvo patikrintas. Kuomet su kolega nuvyko pas pėsčiąjį į namus, pasakė, kad jis yra sulaikomas, jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis suprato, geranoriškai sutiko eiti su pareigūnais ir vykti į komisariatą. Jo tarnybiniame pranešime yra nurodytas faktinis sulaikymo laikas, t. y. būtent tas, kai pėsčiasis jo su kolega ir buvo sulaikytas jo namuose. Visi reikiami dokumentai supildyti nuvykus į komisariatą bei perdavus asmenį Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnui. Viskas filmuota Bodycam (t. 1, b. l. 133-134).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad pažįsta A. B., ji yra jo kolegė įmonėje „Teztour“. Nepamena, kurią tiksliai dieną, tačiau prieš Šv. Kūčias, gali būti, kad 2020 m. gruodžio 23 d., dieną, apie 15.30 val., atvyko pas savo kolegę, adresu (duomenys neskelbtini). Susitiko lauke, kieme, prie automobilių stovėjimo aikštelės. Ji jam turėjo perduoti dovaną nuo įmonės. Stovėdami lauke, perdavus jam dovaną, dar apie 15 min. kalbėjosi. Jis stovėjo nugara į automobilių stovėjimo aikštelės pusę. Staiga išgirdo šūksnius, vykstančius už jo, maždaug per 15 metrų nuo jo. A. pasakė kažką panašaus į „o, čia mano kaimynas, aš pažįstu jį“. Ji stovėjo priekiu į automobilių aikštelę. Kaip suprato, jos kaimynas tas „Lexus“ automobilio vairuotojas. Atsisukęs pamatė judantį „Lexus“ markės automobilį ir paskui jį einantį vyriškį. Automobilis sustojo per maždaug 10 metrų nuo jo (M. R.) ir A. B.. Lauke buvęs vaikinas garsiai šūkavo, mosikavo rankomis, tam asmeniui, kuris vairavo „Lexus“ automobilį, sakė, atrodo, „tu mane pervažiuoti norėjai“. Vairuotojas taip pat išlipo iš automobilio, ramino lauke buvusį vyriškį, per ištiestą ranką sakydamas jam „ramiai, ramiai“. Nematė to momento, kai automobilis įsuko į kiemą iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Kurioje vietoje automobilis sustojo nematė. Taip pat nematė, kurioje vietoje buvo vyriškis buvęs lauke automobiliui sustojus. Tikrai negali pasakyti, ar buvo kontaktas tarp lauke buvusio vyriškio ir automobilio, nes to nematė, stovėjo nugara į juos, kol kaip minėjo prieš tai, atsisuko išgirdęs lauke buvusio vyriškio šūksnius, kokio tiksliai jie turinio buvo, pasakyti negali, nes nepamena, ar buvo necenzūrinių žodžių iš jo pusės, bet jis tikrai buvo aršiai nusiteikęs. Viskas įvyko dienos metu, esant šviesiam paros metui, aplink važinėjant automobiliams, vaikštant žmonėms. Konfliktas atrodė tikrai nekaip, buvo garsiai šaukiama, lauke buvęs asmuo demonstravo agresiją nukreiptą į automobilį vairavusį asmenį, buvo mosikuojama rankomis ir tai darė būtent tas asmuo, kuris buvo lauke, dėl konflikto pasijautė tikrai nejaukiai, tokie lauke buvusio asmens veiksmai privertė pasijusti nesaugiai. Tuo tarpu automobilį vairavęs asmuo tokioje situacijoje elgėsi ramiai. Vyriškis, vairavęs automobilį, ranka rodydamas į automobilio šoną lauke buvusiam vyriškiui pasakė kažką panašaus į „žiūrėk tu man įlenkei“ ar „žiūrėk ką padarei“, tiksliai neatkartos, nes nepamena. Ką atsakė lauke buvęs vyriškis negirdėjo, vis kalbėjo apie „pervažiavimą“ ar „važiavimą“ į jį. Kai atsisukęs pamatė automobilį ir lauke buvusį asmenį, jie abu buvo ne prie pėsčiųjų tako, o automobilį vairavęs asmuo judėjo link jo pusės, kur jis stovėjo su A. B.. Lauke buvęs asmuo taip pat atėjo paskui automobilį. Pateiktoje schemoje Nr. 5 pažymės, kurioje vietoje jis su A. stovėjo; Nr. 1, kurioje vietoje buvo automobilis ir lauke buvęs asmuo, kai atsisuko; Nr. 2 ir Nr. 3 kur asmuo buvęs lauke ir automobilio vairuotojas jau išlipęs iš automobilio, lauke buvusiam asmeniui garsiai šūkaujant ir mosikuojant rankomis, o „Lexus“ vairuotojui sakant „ramiai, ramiai“, stovėjo. Tyrėjos parodytuose vaizdo įrašuose, tas lauke buvęs asmuo apsirengęs šviesios spalvos rūbais, su ilgesne striuke, juodos spalvos, prasegta. Vairuotojas su juodos spalvos striuke, stovi nugara į juos su A. Kiek supranta, vaizdo įrašas jau nufilmuotas po spyrio, jis neužfiksuotas. Apie tai, kad A. B. filmavo įvykį, nežinojo, nepastebėjo kai ji tai darė. Nei vieno iš asmenų nepažįsta, nei „Lexus“ vairuotojo, nei asmens buvusio lauke, juos matė pirmą kartą. Vairuotojas paklausė jų dar vis stovinčių toje pačioje vietoje, kurioje buvo kai kalbėjosi su A., ar matė įvykį, A. pasakė, kad matė, kaip tik tuo metu jis (M. R.) pasakė, kad jau važiuoja su reikalais ir išvyko. Kas vyko po to, jam kažkiek pasakojo tik A. B.. Apie įvykį daugiausiai žino būtent iš jos (A. B.), nes pats nematė ir negirdėjo spyrio į automobilį, jam tai pasakė A. jau tik po keleto dienų. Ant automobilio įlenkimo nepastebėjo, nes į tai visai nesikišo ir jam buvo neįdomu. Negirdėjo, tuo metu kai buvo įvykio vietoje, kad asmuo buvęs lauke skųstųsi, jog jam skauda koją, jis tuo jam girdint nesiskundė, nešlubavo, nematė, kad asmuo buvęs lauke užkristų ant automobilio (t. 1, b. l. 126-130).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), apie 15 val., sulaukė savo sutuoktinio J. K. skambučio. Jis kaip tik turėjo būti jau grįžęs namo. Paskambinęs pasakė, kad yra jų gyvenamosios vietos kieme, su kitu žmogumi, šiek tiek užtruks. Ji po kiek laiko sunerimusi nusileido laiptine žemyn į kiemą, kieme buvo jos sutuoktinis. Jis jai paaiškino visą situaciją, kad jam įsukant į kiemą iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, priešais jo automobilį pamatė automobilių aikštele einantį žmogų ir tada sustojo jį praleisti. Kaip sakė jos sutuoktinis, jokio kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir to asmens nebuvo. Minėtas asmuo apėjęs automobilį iš kairės pusės jos automobilyje sėdinčiam sutuoktiniui, spyrė į automobilio šoną. Maždaug tada, kai jos sutuoktinis jai papasakojo visą šią susidariusią situaciją, iš netoliese stovinčio automobilio išlipo ir tas asmuo, kaip sutuoktinis sakė spyręs į jo automobilį. To asmens paklausė, kodėl jis taip pasielgė, nes juk buvo Šv. Kūčių išvakarės, šventinis periodas. Asmuo atsakė, kad jiems tokius tris automobilius galėtų nupirkti, kad daro ką nori. Pamatė, kad jis neblaivus, tai pastebėjo iš jo elgesio, kalbėsenos, koordinacijos, nusprendė, kad su išgėrusiu žmogumi nėra apie ką kalbėti ir daugiau jam nieko nesakė. Tikrai jokios provokacijos iš jos pusės jam nebuvo, su juo nekonfliktavo, jo nekaltino, tiesiog stovėdama šalia savo sutuoktinio laukė policijos pareigūnų, jie jau buvo iškviesti kai nusileido žemyn. Kol buvo apačioje lauke, įtariamasis kojos skausmais nesiskundė, nieko apie tai nesakė. Lauke buvo iki 5 min. laiko, atvykus policijos pareigūnams nuėjo namo. Kol ji buvo lauke, įtariamasis nesielgė agresyviai, tvardėsi, nes lauke buvo ir daugiau žmonių – kurjeris ir kaimynė, kurie stovėjo abu kartu toliau nuo jų ir mano, kad viską matė. Buvo dienos metas, šviesu, pagrindine gatve važinėjo automobiliai, ėjo praeiviai (t. 1, b. l. 139-140).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d., patruliuojant su vyr. patruliu A. G., buvo gautas pranešimas iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), kieme, pasak pranešėjo su neblaiviu asmeniu kilo konfliktas, kadangi jam apspardė ir apgadino automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi abu konflikto dalyviai J. K. ir K. B.. J. K. paaiškino, kad įvažinėjo į kiemą minėtu adresu, kai prieš jo vairuojamą automobilį pastebėjo K. B. bei pristabdė automobilį, kad jį praleistų. K. B. apėjo jo automobilį iš kairės pusės ir spyrė į priekinių ir galinių durų sandūrą, taip apgadindamas abi kairės pusės duris. K. B. paaiškino, kad ėjo stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini) ir jo vos nepartrenkė įvažiuojantis į stovėjimo aikštelę minėtas automobilis „Lexus“. K. B. per stipriai sureagavęs dėl įvykio, spyrė į automobilio dureles. K. B. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas, J. K. buvo blaivus. Buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikaltimą ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir priimtas K. B. pareiškimas (jis kalbėjo adekvačiai, galėjo dėstyti mintis aiškiai, suprantamai). Atvykus į komisariatą iš VPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas sulaikyti K. B., 17.45 val. jis buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 32).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. gruodžio 23 d., 15.33 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kieme pasak pranešėjo J. K. su neblaiviu asmeniu kilo konfliktas, kadangi jam apspardė ir apgadino automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laukia. Abu vietoje (t. 1, b. l. 22).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. gruodžio 23 d., 15.32 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš dvi minutes, ant pranešėjo K. B. einančio pėsčiųjų taku vos neužvažiavo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Pranešėjas vengdamas susidūrimo su automobiliu, koja atsirėmė į duris. Šiuo metu vyksta žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir vairuotojo, vairuotojas teigia, kad pranešėjas apgadino jo automobilį. Abu laukia vietoje. GMP nereikia (t. 1, b. l. 30).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesti policijos pareigūnai tiek nukentėjusiojo J. K., tiek įtariamojo K. B. iniciatyva (t. 1, b. l. 24).
Byloje pateiktos automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 58-61).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-382 (21) nurodyta, kad negalima nustatyti, kelių (vieno ar dviejų) kontaktų metu buvo padaryti pėdsakai ant automobilio „Lexus IS 300H“ kairio šono. Pėdsakai ant automobilio „Lexus IS 300H“ kairio šono galėjo būti padaryti batu, bet negalėjo būti padaryti keliu. Tikėtina, kad pėdsakai ant automobilio „Lexus IS 300H“ kairio šono buvo padaryti bato padu. Pėdsakai ant automobilio „Lexus IS 300H“ kairio šono galėjo būti padaryti smūgiuojant batu, kojos pėdą pakėlus iki 0,6 m nuo atraminio paviršiaus (t. 1, b. l. 63-64).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. B. tyrėjui pateikė du skaitmeninius vaizdo įrašus su (duomenys neskelbtini), užfiksuotu įvykiu (t. 1, b. l. 99).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti liudytojos A. B. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „IMG_8310“ (įrašo trukmė 00.09 min.) užfiksuotas stovintis automobilis „Lexus“, pilkos spalvos, šalia jo, iš automobilio kairės pusės, stovi vyras, apsirengęs tamsios spalvos pusilge prasegta striuke, po ja baltos spalvos rūbu, rudomis kelnėmis, avintis baltais sportiniais batais (K. B.), šaukia veidu atsisukęs į automobilio vairuotojo pusę „lipk (necenzūrinis žodis) iš mašinos, lipk (necenzūrinis žodis) iš mašinos“. Automobilis įrašo 00:03 min. pradeda judėti į priekį, juda link filmavimo įrenginio, minėtas vyras juda paskui automobilį. Įrašo 00:09 min. automobilis sustoja. Įrašo 00:06 min. pro šalį praeina vyras. Vaizdo įraše, pavadinimu „IMG_8311“ (trukmė 00.21 min.) matomas sustojęs automobilis, šalio jo, iš vairuotojo pusės, stovintis vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsiomis pirštinėmis (J. K.). Į jo pusę artinasi vyras, apsirengęs tamsios spalvos pusilge prasegta striuke, po ja baltos spalvos rūbu, rudos spalvos kelnėmis (K. B.). Artindamasis prie vyro tamsios spalvos striuke (J. K.) sako „kas tau yra, kas tau yra?“. Įrašo 00:03 min. J. K. ištiesia ranką į K. B. pusę traukdamasis nuo jo atgal, sakydamas „kas čia vyksta?“. K. B. pakeldamas rankas 90 laipsnių kampu sako „kas čia vyksta? tu ant manęs važiavai“. J. K. rodydamas kaire ranka į stovinčio automobilio vairuotojo pusę sako „va pažiūrėk...“. K. B. tris kartus kilsteldamas dešinę ranką sako „kokia mašina, kas tavo mašinai, kviečiam policiją, visiškai, kviečiam policiją, tu ant manęs važiavai...“ (t. 1, b. l. 102-103).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausyti skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Garso įraše, pavadinimu „2020_12_23_15-32-32_(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras, prisistatęs K. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 2 minutes į jį bandė atsitrenkti. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas pasitikslino „taip, bet tai ar neatsitrenkė... aha...“ Vyras nurodė, kad „jo... ir aš norėjau su koja pastumti ta prasme kad sususureagavau ir pilietis jisai toks agresyvus labai...“, „jisai puola ant manęs...“. Taip pat vyras nurodė, kad turi pretenzijų. Jis patikslino, kad ėjo pėsčiomis keliu ir ant jo bandė užvažiuoti. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui pasiteiravus „bet ne pėsčiųjų taku ėjot, keliu?“, vyras atsakė: „nu čia pės.. ką aš žinau, pėstysis takas turbūt...“ Vyras toliau aiškino, kad „jisai chuliganiškai važiavo ant manęs tiesiogiai ant manęs...“, „...pro kelią...“ „aš nenukentėjau, bet tiesiog nu jisai važiavo aš spirtelėjau į duris į dureles ir jisai dabar sako dabar aš kaltas esu nu tai...“. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pasitikslinus, ar vyras neapgadino automobilio, jis atsakė „ne, koks čia apgadinau...“. Garso įraše, pavadinimu „2020_12_23_15-33-26_(duomenys neskelbtini)“ girdimas moters ir vyro pokalbis bei vyro balsas fone. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, prisistatęs J. K. ir paaiškino, kad skambina dėl incidento (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, jis įvažinėjo su mašina „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kiemą ir galimai neblaivus pilietis ėjo viduriu kelio, privažiavus šalia, vyras spyrė į mašiną ir nubraukė mašinos šoną, turi pretenzijų. Vyras toliau nurodo, kad „jis dabar irgi skambina pareigūnams kažkuriems tai turbūt irgi kažką aiškina. Apgadinai, apgadinai...“. Fone girdysi vyriškas balsas: „K. B., prisimink šitą pavardę. Taip B.“. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pasiteiravus, ar vyras kliudė pėsčiąjį, jis nurodė, kad „ne, ne tiesiog pilietis nežinau galimai gal ar neblaivus ar truputėlį panašu, kad neblaivus yra“. Toliau vyras aiškino, kad „važiavau į kiemą jis ėjo viduriu kelio ir priėjęs prie manęs jis čia dabar teigia, kad aš ant jo užvažiuoti bandžiau, aš nebandžiau užvažiuoti, aš važiavau važiuojamąja dalimi ir jis tiesiog priėjo ir spyrė man į mašinos šoną“. Vyras nurodė, kad greitosios nereikia, tas vyriškis (K. B.) pats jį užpuolė (t. 1, b. l. 52-54).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 21 d., 08.36 val., Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų paslaugų skyriaus specialistė el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė Bodycam 1739 įrašus, susijusius su 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusiu įvykiu (t. 1, b. l. 40).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėti pateikti Bodycam 1739 įrašai. Vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „2020_1223_155628_017“ (kairės pusės apačioje užrašas „VLN_PR_619402 2020/12/23 15:56:20“) girdisi keturi vyriški balsai. Įraše filmuojančiam pareigūnui priartėjus prie vyro, avinčio rudos spalvos batus, dėvinčio mėlynos spalvos džinsais, juodos spalvos striuke (J. K.), įrašo 00.22 min., tarp jų prasideda pokalbis. Įrašo 01.05 min. įrašo dešinėje pusėje pradedamas matyti vyras, avintis baltos spalvos sportiniais batais, rudomis kelnėmis, tamsia pusilge striuke (K. B.). Matomas asmuo ateinantis iš priekio, įrašo 02.47 min. sustoja už J. K. per apytiksliai dviejų metrų atstumą. Avi juodos spalvos batus, dėvi juodos spalvos kelnes. Pareigūnas pasiteirauja, kas čia vyksta. J. K.: „nu tai vat linksminamės, aš pirmas dalykas tai aš norėčiau paprašyt, kad būtų blaivumas patikrintas, nes aš įtariu, kad neblaivus šitas pilietis yra, aš esu vairuotojas, o šitas pilietis ėjo šita vieta ir čia įvyko incidentas“. Pareigūnas: „koks incidentas? nu ta prasme jūs važiavot ir kas?“ J. K.: „aš įvažinėjau į kiemą...“ „ir pilietis...“. Pareigūnas: „po vieną, po vieną gerai?“ J. K.: „aš papasakosiu savo versiją. Aš įvažinėjau čia į kiemą ir pilietis vat šita vieta kažkur ateidinėjo ir aš pristojau pilietis nusprendė, kad aš noriu jį pervažiuoti tai jis apėjo iš vairuotojo pusės ir spyrė į vairuotojo dureles ir nubrozdino man visą šoną, žmonės stovėjo, aš turiu liudininkų pasiėmiau kontaktus ir dabar nuėjo pas save į namus, galėsiu pasikviest“. Pareigūnas: „aišku supratau, jūsų versija?“ J. K.: „ir pilietis yra neblaivus, aš manau...“. Pareigūnas: „nu patikrinsim mes abiejų girtumus...“ J. K.: „gerai“. K. B.: „aš ėjau šita, vieta šitoj vietoj jisai su automobiliu važiavo ir mano koja buvo prie bamperio ir vos manęs nepartrenkė, ta prasme nu tu, žmogau, tu matai, kad žmogus eina ar ne?“ J. K.: „aš dėl pristabdžiau“. K. B.: „nepristabdei va būtent, kad.. jis manęs vos nepartrenkė, aš ėjau tiesiog, koks skirtumas, išgėręs neišgėręs ar panašiai ta prasme nu aš ėjau gatve va šita va“. Pareigūnas: „gerai supratau, dabar dėl automobilio nubrozdinimo nu čia normalu ne? nu šiaip“ K. B.: „ta prasme, kas normalu?“ Pareigūnas: „nu jus nubrozdinot ar ne?“ K. B.: „o jeigu man būtų koją sulaužęs?“ Pareigūnas: „ne nu aš suprantu jeigu koja sulaužyt viskas tvarkoj yra policija, yra medikai, yra policija, būtų medikai ir būtų pretenzijos šitam žmogui, tiesiog..“ K. B.: „išvengiau ir va išvengdamas va taip ir buvo...“. J. K.: „neišvengei, tu žmogau, priėjai ir spyrei į mašiną nieko nebandei išvengt“ Pareigūnas: „konkrečiai tenai spirta iš kojos...“. Pareigūnas: „viskas tvarkoj patikrinsim abiejų blaivumą ir tada duosim rašyt parašysit abiem pareiškimus, Kasko yra pas jus automobily?“ J. K.: „taip“. Pareigūnas: „dokumentus turit abu?“ Pareigūnas: „bet jums kaip ir kojai viskas tvarkoj, medikų nereikia, viskas? išvengėt ane, išvengė?“ K. B.: „nu jisai bandė mane nutrenkti, bet aš išvengiau...“ Pareigūnas: „supratau“. J. K.: „ar liudininką reikėtų dabar pakviest?“ Pareigūnas: „palaukit truputį, tuojaus nustatysim abiejų blaivumus tada kalbėsim... Kol kas dokumentai pabus pas mane“. J. K.: „aš galvojau, kad ten tiktai šiaip kažkaip ta prasme nutepta, bet tenai nubraukti dažai tai turbūt perdažyt reikės abi dureles...“ Toliau vyksta pokalbis tarp pareigūnų. Vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „2020_1223_160128_018“ (užrašas kairės pusės apačioje VLN_PR_619402 2020/12/23 16:01:27). Įraše matomas vyras, avintis baltos spalvos sportiniais batais, dėvintis rudomis kelnėmis, tamsia pusilge striuke (K. B.). Per kelis metrus nuo minėto asmens, stovi vyras, avintis rudais batais, dėvintis mėlynais džinsais, juodos spalvos striuke (J. K.). Už abiejų vyrų, per kelis metrus stovi moteris, avinti juodos spalvos batais, dėvinti juodos spalvos kelnėmis, šviesia striuke. Pareigūnas: „taip pat penkias sekundes... dar dar dar gerai užtenka“. K. B.: „prašau atsitraukti, jisai pažeidė taisykles mano asmeninio“. Pareigūnas: „nu jis dar nieko nemato, du trys du“. Pareigūnas: „išgėręs?“ Pareigūnas: „mhm“. Pareigūnas: „sulaikyt tai pagrindo nėra...“ (pareigūnai kalbasi). Pareigūnas: „ponas kaip jūsų vardas?“ J. K.: „J“. Pareigūnas: „jam galim duot tiesiog parašyt pareiškimą ant vairuotojo“. Pareigūnas: „mhm da da da da“. Pareigūnas: „man reikalingas liudininkas, kuris būtent matė, kad buvo įspirta, man būtent kad spirta“. Pareigūnas: „jūs pareiškimą rašysit dėl jo?“ K. B.: „taip, taip“. Pareigūnas: „supratau, gerai“. J. K.: „paprašyt, kad ateitų turbūt...“ Pareigūnas: „jo būtų gerai, nors, tegul neskuba, nes čia užtruks. Taip čia jūsų parašas...tegu neskuba. Čia jūsų parašas...“. Vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „2020_1223_160627_019“ (užrašas kairės pusės apačioje „VLN_PR_619402 2020/12/23 16:06:27“), girdisi keturi vyriški balsai. Matomas vyras, avintis baltos spalvos sportiniais batais, dėvintis rudos spalvos kelnėmis, tamsios spalvos pusilge striuke (K. B.). Filmuojantis pareigūnas ir pareigūnas stovintis priešais filmuojantį pareigūną. K. B.: „galiu atsisėst kažkur tai?“ Pareigūnas: „ne, pas mus mašinoj negalima“. K. B.: „tai į savo galiu gal atsisėst?“ Pareigūnas: „galit“. Pareigūnas: „yra tai vienas liudininkas ane?“ J. K.: „ji sakė, kad matė...“ Pareigūnas: „vaizdo kameroj nelabai turbūt..“ (t. 1, b. l. 42-45).
2020 m. gruodžio 23 d. įtariamojo K. B. pareiškime, kurį jis pateikė į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams, nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 23 d. jis ėjo gatve ir jo vos nepartrenkė, bandydamas pasitraukti galbūt pažeidė automobilio dureles. Turi pretenzijų, nes jį bandė pervažiuoti (t. 1, b. l. 194).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis K. B. tyrėjui pateikė tris nuotraukas dėl kairės kojos sužalojimo, galimai įvykusio 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 40-45).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 23 d., 18.15 val. K. B. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 2).
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad draudimo bendrovė kompensavo nukentėjusiojo J. K. patirtus nuostolius dėl automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, t. y. 486,97 EUR, todėl kreipiasi į įtariamąjį K. B., dėl kurio kaltės įvyko įvykis, nuostoliu atlyginimo regreso tvarka. Pateikti žalą ir išmokėtą draudimo išmoką patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 173, 174-178). 2021 m. vasario 4 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo, kad gavo K. B. 486,97 EUR žalos atlyginimo apmokėjimą (t. 1, b. l. 179).
2021 m. vasario 4 d. nukentėjusysis J. K. ir įtariamasis K. B. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį buvo sutarta, jog K. B. atlygina J. K. 611,97 EUR dydžio patirtą turtinę žalą, apimančią ir padengiančią visas J. K. patirtas išlaidas, kurios yra nurodytos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2021 m. sausio 25 d. pranešime apie draudimo išmoką. J. K. sutinka susitaikyti su įtariamuoju K. B. ikiteisminiame tyrime ir patvirtina, kad K. B. iki susitarimo sudarymo jam atlygino patirtą turtinę žalą, sumokėdamas 125 EUR, kuriuos J. K. buvo sumokėjęs draudimo bendrovei kaip draudimo sutartyje numatytą išskaitą. Likusius 486,97 EUR iki susitarimo K. B. sumokėjo mokėjimo pavedimu tiesiogiai draudimo bendrovei. Šiuo susitarimu šalys patvirtino, kad pretenzijų viena kitai dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įvykio neturi ir ateityje neturės (t. 1, b. l. 180-181).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja I. J. 2021 m. kovo 18 d. nutarimu atsisakė J. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. B. pareiškimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 199-201).
Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.
Byloje nustatyta, jog K. B., manydamas, kad nukentėjusysis J. K., vairuodamas automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasielgė netinkamai ir jo, kaip pėsčiojo, nepraleido, tyčia, susinervinęs spyrė į J. K. vairuoto automobilio dureles ir taip jas apgadino. Aplinkybę, jog kaltinamasis tyčia spyrė į nukentėjusiajam prikalsiantį automobilį „Lexus“, patvirtino J. K., kuris paties smūgio nors ir nematė, tačiau matė kažkokį asmens veiksmą koja, nukreiptą į jo automobilį, bei girdėjo smūgio garsą. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Į įvykio vietą atėjusi jo sutuoktinė A. K. parodė, kad J. K. papasakojo jai apie įvykusį konfliktą ir automobilio apgadinimą. Liudytoja A. B. patvirtino mačiusi tarp jos kaimyno (nukentėjusiojo J. K.) ir kaltinamojo įvykusį konfliktą, matė K. B. spyrį į automobilio šoną ir girdėjo stipraus smūgio garsą. Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, liudytoja įvykį nufilmavo ir į bylą pateikė vaizdo įrašus, kurių apžiūra užfiksuota apžiūros protokole. Liudytojas M. R. nors ir nematė spyrio į automobilį bei negirdėjo smūgio garso, tačiau teigė girdėjęs tarp vairuotojo (nukentėjusiojo J. K.) ir pėsčiojo (K. B.) vykusį konfliktą. Kaltinamojo kaltę bei automobilio apgadinimo faktą patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareigūnų, atvykusių pagal gautus iškvietimus, kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštai bei specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog apgadinimai ant automobilio „Lexus IS 300H“ kairio šono buvo padaryti bato padu.
Kaltinamasis teisme savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad spyris į nukentėjusiojo automobilį buvo sąmoningas. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad padarė tai spontaniškai, atsitraukdamas nuo į jį važiuojančios mašinos, kita vertus, pripažino, jog suprato bei valdė savo veiksmus, taigi, veikė sąmoningai. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų A. G. ir A. B. parodymų matyti, jog kaltinamasis neneigė savo tyčinių veiksmų ir neminėjo, jog automobilį užkabino atsitiktinai, priešingai, abu liudytojai nurodė, jog K. B. jiems paaiškino, kad į automobilį spyrė būdamas susinervinęs dėl nukentėjusiojo veiksmų, t. y. veikė tyčia. Skambindamas Bendrajam pagalbos centrui ir pranešdamas apie įvykį kaltinamasis nurodė, kad „spirtelėjo“ į automobilio dureles (tą patvirtina skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašų apžiūros protokolas). Taigi, esminių faktinių bylos aplinkybių kaltinamasis neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tiesiog nesuvokdamas, ką reiškia tyčiniai veiksmai, duodamas parodymus negalėjo pateikti teisinio savo veiksmų vertinimo.
Spyris į automobilį neabejotinai yra nepriimtinas moralės požiūriu, neatitinkantis visuomenėje galiojančių elgesio normų veiksmas, rodantis nepagarbą aplinkiniams, todėl laikytinas įžūliu. Nors kaltinamasis iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog taip pasielgė dėl neteisėto nukentėjusiojo elgesio ir jam pačiam buvo sužalota koja, tačiau to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Visi apklausti liudytojai nurodė, jog po įvykio kaltinamasis kojos skausmais nesiskundė, to K. B. nenurodė ir atvykusiems pareigūnams, priešingai, kaip matyti iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, K. B. teigė, jog „išsisuko“ nuo automobilio. Tą teisme patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad tiesiog netinkamai vertino situaciją ir pasikarščiavo.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad kaltinamasis veikė viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti, o šiuo atveju ir buvo, kiti asmenys. Teisme kaltinamasis teigė, jog jo veiksmai nebuvo nukreipti į aplinkinius ir aplinką, žmonių, stebinčių jo veiksmus, nematė ir aplinka nesidomėjo. Nežiūrint į tai, įvykis vyko atviroje gyvenamųjų namų teritorijoje, dienos metu, esant pakankamai šviesiam paros metui, K. B. elgėsi agresyviai, pats neginčijo, kad šaukė ant nukentėjusiojo ir suvokė, jog veikia viešoje vietoje. Liudytojai A. B. ir M. R. nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų pasijuto nepatogiai. M. R. teigė, jog jautėsi nejaukiai, kadangi kaltinamasis garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis ir buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs. Aplink vaikščiojo žmonės, važinėjo automobiliai. Aplinkybę, kad lauke buvo ir daugiau žmonių patvirtino vėliau į įvykio vietą atėjusi nukentėjusiojo sutuoktinė A. K.. Taigi akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai išėjo už privataus konflikto ribų, savo elgesiu jis ne tik išprovokavo konfliktą su nukentėjusiuoju, apgadino jo automobilį, padarydamas 611,97 EUR žalą, bet ir sutrikdė liudytojų A. B. ir M. R. poilsį, privertė juos pasijusti nepatogiai, kas leidžia daryti išvadą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
Pateiktame kaltinime K. B. veiksmai buvo įvertinti ir kaip vandališki. Teismų praktikoje vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandališki veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020). Šiuo atveju, kaip minėta, byloje nustatyta, jog K. B. apgadino nukentėjusiojo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Toks turtas nelaikytinas turinčiu meninę, kultūrinę, socialinę ar kitokią išskirtinę vertę, jo apgadinimą apima įžūlus elgesys, todėl vandališkas elgesys šalintinas iš kaltinimo. nurodytas faktinių aplinkybių tikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi vandališki veiksmai yra tik vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis K. B. ir A. J. pateikė prašymus atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamojo laiduotoju prašantis būti A. J. teismo posėdyje nurodė esantis kaltinamojo vaikystės draugas. Pažįstami virš 20 metų. Bendrauja pakankamai intensyviai, susitinka 1-2 kartus per mėnesį, per karantiną rečiau, tačiau dažnai bendrauja telefonu. Žino, kuo K. B. yra kaltinamas, kalbėjo su juo apie įvykį. Draugas viską jam papasakojo, daug kalbėjo šia tema, apie tai, kad jis netinkamai pasielgė. Kaltinamojo veiksmus vertina neigiamai, toks poelgis jam buvo netikėtas, netoleruotinas ir nepateisinamas, yra ne kartą tai aptarę. Iš K. B. pusės tokių dalykų anksčiau niekada nebuvo, jis taip pasielgė pirmą kartą per visą jų bendravimo laiką, nesupranta kodėl. Toks draugo elgesys buvo spontaniškas, matyt, taip susiklostė situacija. Būtent dėl to, kad K. B. toks elgesys nebūdingas, jis sutiko būti jo laiduotoju, kadangi juo tiki, abu yra įsitikinę, kad toks elgesys nepasikartos. Prisiimdamas laiduotojo įsipareigojimus, stengsis dar dažniau bendrauti su draugu, dažniau susitikti, daugiau kalbėtis, mano, kad tai turėtų teigiamą poveikį. Jam pačiam, kaip (duomenys neskelbtini), galioja etikos kodeksas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Be to, tai yra svarbu ir jam pačiam, dėl to yra įsitikinęs, jog gali daryti teigiamą įtaką draugui. Žino, kad K. B. 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuo metu laiduotoju buvo ne jis (A. J.). Jam nėra žinoma, kad K. B. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Jeigu būtų nustatytas užstatas, mano, kad turėtų galimybę sumokėti užstatą, supranta, kad jeigu laidavimo sąlygos bus pažeistos užstatas nebus grąžintas.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nustatyta, kad K. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra nenuoširdūs. Ikiteisminio tyrimo metu K. B. pripažino faktines aplinkybes dėl spyrio į nukentėjusiojo automobilį, tačiau duodamas parodymus ir vertindamas aplinkybes tikslių įvykio aplinkybių galėjo neprisiminti dėl suvartoto alkoholio, tuo tarpu aplinkybių patikslinimui su tyrimo medžiaga susipažinti jam nebuvo suteikta galimybė. Teismo įsitikinimą dėl nuoširdžios kaltinamojo atgailos sustiprina ir tai, jog jis savo noru dar ikiteisminio tyrimo metu susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir ją atlygino. Tai padarė dar iki paskutinės jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Savo veiksmus kaltinamasis vertino kritiškai, žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Kad kaltinamasis padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, patvirtino ir jo vaikystės draugas A. J.. K. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, savo noru padarytos žalos atlyginimas laikytini jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
K. B. anksčiau neteistas, tačiau 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, iš probacijos išregistruotas 2020 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 48-50). Kita vertus, nusikalstama veika, dėl kurios anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra visiškai kitokio pobūdžio, už smurtinius veiksmus kaltinamasis atsakomybėn trauktas nebuvo, yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, visos skirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 52-59, 63), dirba (t. 2, b. l. 61), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės lygų gydymą nėra. Kaltinamojo draugo teigimu, K. B. neturi ir niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Teisme K. B. pripažino, jog buvo švenčių išvakarės, prieš įvykį turėjo darbinę konferencija, kurios metu pavartojo alkoholio, iš karto išėjęs ir susitikęs nukentėjusįjį neadekvačiai reagavo į susidariusią situaciją, pasikarščiavo ir nesuvaldė pykčio. Žadėjo pakeisti savo elgesį, nurodė, kad ruošiasi lankytis pas psichoterapeutus ir spręsti pykčio valdymo problemą. K. B. draugas jį apibūdino išimtinai teigiamai, teigė, kad kaltinamajam toks agresyvus elgesys nebūdingas. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių seka, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką K. B. įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, dėl savo veiksmų asmuo padarė išvadas, todėl yra pagrindo tikėti, jog ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. A. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiančioje UAB „R“, nuo 2019 m. šioje bendrovėje užima (duomenys neskelbtini) pareigas, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip darbštus ir atsakingas darbuotojas, darbo bendrovėje metu nėra gavęs nuobaudų. Teisiamojo posėdžio metu A. J. nurodė, kad K. B. poelgį vertina itin neigiamai, kalbėjo su juo apie įvykį ir draugas žadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Pats K. B. patvirtino, jog A. J. jam patarė susiimti ir ateityje nekartoti tokių klaidų. Būtent dėl to, kad kaltinamąjį gerai pažįsta ir juo pasitiki, A. J. yra pasiryžęs už jį laiduoti ir įsitikinęs, kad K. B. pateisins jo pasitikėjimą. Tiek kaltinamasis, tiek ir jo draugas nurodė vienas kitą pažįstantys pakankamai ilgą laiką, dažnai bendraujantys ir palaikantys itin glaudžius ryšius, jų tarpusavio santykiai yra artimi, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad vaikystės draugas yra kaltinamajam autoritetas ir pavyzdys, jo nuomonė jam yra svarbi. Teismas, įvertinęs A. J. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su draugu, asmenines savybes, darbo pobūdį, sprendžia, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. J. atsakomybei. Įvertinus tai, kad kaltinamasis, visgi, praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepraėjus nei metams po išbraukimo iš probacijos priežiūros padarė naują nusikalstamą veiką, be to, šios, kaip ir ankstesnės veikos metu, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas su 800 EUR užstatu.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, K. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančios aplinkybių buvimą, tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020 m. gruodžio 23 d., 17.45 val. iki 2020 m. gruodžio 24 d., 10.45 val. K. B. laikinas sulaikymas prokuroro nutarimu buvo pripažintas neteisėtu (t. 1, b. l. 188-193, t. 2, b. l. 9-10, 19), kaltinamojo ir laiduotojo A. J. asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 20) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinė laikmena su garso ir vaizdo įrašais, saugoma voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 800 EUR užstatu, ir baudžiamąją bylą K. B. atžvilgiu nutraukti.
Laiduotojas A. J. privalo sumokėti 800 EUR dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (į. k. 302942160) depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti K. B., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.