Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovei advokato padėjėjai S. M., atsakovo R. J. V. kuratorei advokatei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant atsakovui R. J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui R. J. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatvęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis buvo neištikimas, naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, moralinį smurtą, tyčiojosi. Kaip jau minėta, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių, nenuginčijamų įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Ieškovė prie ieškinio pateikė keturis raštus gautus iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Raudondvario policijos nuovados, iš kurių matyti tik tai, kad ieškovė yra kreipusis į policiją ir kad ištyrus jos sutuoktinio elgesį, nenustatyta teisės pažeidimo ar nusikaltimo požymių, tyrimai nutraukti (13-16 b. l.). Teismui nepateikti įrodymai, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu, nubaustas dėl ieškovės nurodyto netinkamo elgesio. Iš ieškovės pateiktų dokumentų byloje galima padaryti išvadą, kad šalys nesutarė, konfliktavo. Taip pat teismas vertina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas jos neperspėjęs išvyko, paliko šeimą ir jau daugiau kaip metus laiko nesirūpina šeima. Iš pačios ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nesutarė, konfliktavo, jiems nepavykdavo susikalbėti. Kaip paaiškino pati ieškovė, nematydama perspektyvos su atsakovu, ji paliko jį psichologo kabinete, nenorėdama konfliktuoti su atsakovu, pati išėjo iš jų gyvenamojo būsto. Todėl teismas vertina, kad pagal nurodytas aplinkybes buvo akivaizdu, kad šalims išsaugoti šeimyninių santykių praktiškai neįmanoma. Atsakovo kuratorė taip pat paaiškino, kad ieškovė neįrodė savo teiginių dėl atsakovo kaltės. Todėl teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, pagal subjektyvius ieškovės, kuri suinteresuota bylos baigtimi jos naudai, paaiškinimus, kurie neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalios, negerbė viena kitos, nerėmė viena kitos moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos santuokinės pavardės, ieškovei – N., atsakovui – V. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių kilimo.

Dėl moralinės žalos priteisimo.

Pažymėtina, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kadangi teismas pripažino, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės prašymas, nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-10-30, t.y. nuo tada, kai ieškovė su atsakovu nustojo faktiškai kartu gyventi, netenkintinas.

Atitinkamai CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismui pripažinus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymas, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, netenkintinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Santuokoje šalys įgijo butą (duomenys neskelbtini); 62/503 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); automobilį Crisler, kurio tikslesnių duomenų ieškovė nežino, nes automobiliu naudojasi ir visus dokumentus turi atsakovas. Ieškovė pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą prašo padalinti jai ir atsakovui po ½ dalį, o transporto priemonę Crisler po santuokos nutraukimo palikti atsakovo nuosavybėje, kompensacijos sau už atsakovui tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto nereikalauja. Atsakovo kuratorė tokiam turto padalinimui neprieštaravo. Teismo nuomone, ieškovės siūlomas santuokoje įgyto turto padalinimo variantas atsakovo interesų nepažeidžia, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuokoje įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 62/503 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovei R. N. ir atsakovui R. J. V. padalintini po ½ dalį. Automobilis Crisler asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui R. J. V..

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu turi du bendrus kreditorius - UAB „Ūkio banko lizingas“ ir AB SEB bankas, kuriems pagal kredito sutartis su atsakovu atsako solidariai.

Iš bylos duomenų matyti, kad AB SEB bankas ir ieškovė R. N. bei atsakovas R. J. V. yra sudarę (duomenys neskelbtini) paskolos (kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60000,00 Lt sumai, kredito grąžinimo data (duomenys neskelbtini). Bei UAB „Ūkio banko lizingas“ ir R. N. yra sudariusi (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2750,00 Lt sumai virtuvės baldams įsigyti iš UAB „Currus“, kredito grąžinimo data (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditai buvo paimti santuokos metu, šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį šeimos poreikiams patenkinti, todėl šios prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis. Atsakovo kuratorė sutiko, kad po santuokos nutraukimo prievolės AB SEB bankui ir UAB „Ūkio banko lizingas“ būtų pripažintos solidariomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju - solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad paskolos sutartį su AB SEB banku sudarė ieškovė ir atsakovas gyvenamojo būsto įgijimui, kuriame šalys gyveno. Paskolos sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ virtuvės baldams įsigyti sudariusi ieškovė, tačiau sutartis sudaryta santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį ir akivaizdu, kad įsigyti daiktai šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagal pirmiau nurodytas paskolos sutartis prisiimtos prievolės pripažintinos solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, kadangi ieškovė įrodė, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais, priešingų įrodymų byloje nepateikta (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies (64 procentus), iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (11 b. l.), 700,00 Lt už kuratoriaus darbą (78, 121 b. l.), 855,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (118-120 b. l.), viso 1755,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 1123,20 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 44,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovės priteistina valstybei 16,00 Lt, iš atsakovo priteistina valstybei 28,17 Lt išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. N. palikti pavardę – N., atsakovui R. J. V. – V.

Po santuokos nutraukimo ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį 62/503 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį 62/503 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo automobilį Crisler asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini).

Kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo toliau palikti vykdyti solidariai ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini).

Kreditorinį įsipareigojimą UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo toliau palikti vykdyti solidariai ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1123,20 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris litus 20 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. J. V., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 28,17 Lt (dvidešimt aštuonis litus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 16,00 Lt (šešiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto padalijimo faktui įregistruoti bei VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.