Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-01-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-840-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
e2YT-840-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01036-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
R. R., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-840-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01036-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas E. B. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė po savo sutuoktinės K. B. (gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jo tėvas E. B. kartu su savo sutuoktine K. B. gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus (viralinę, ūkinius pastatus, kiemo rūsį) ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą), įgijo santuokos, kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini), metu, todėl šis nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybė teise. Pabrėžė, kad po pareiškėjo motinos K. B. mirties jos palikimą, kurį sudarė ½ dalis minėto gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų (viralinės, ūkinių pastatus, kiemo rūsio) ir kitų inžinerinių statinių (šulinio, lauko tualeto), priėmė tik jos sutuoktinis, t. y. pareiškėjo tėvas E. B., palikimas buvo priimtas nesikreipiant į palikimo atsiradimo vietos notarą, o faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjas siekia įforminti minėtus paveldėjimo santykius ir tokiu būdu sutvarkyti dokumentaciją, susijusią su paveldėjimu. Pabrėžė, kad jo tėvas į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o palikimą priėmė kitu įstatymo numatytu būdu, t. y. faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą, per trijų mėnesių laikotarpį perėmė palikėjos turtą ir šį perimtą turtą iki savo mirties valdė kaip savo bei laikė save turto savininku, ką patvirtina jo tolesnis gyvenimas minėtame gyvenamajame name. Nurodė, kad aplinkybę, kad pareiškėjo tėvas E. B. perėmė palikėjos turtą ir šį perimtą turtą iki savo mirties valdė kaip savo bei laikė save turto savininku patvirtina draudimo sutarčių sudarymas ir nurodytų nekilnojamųjų daiktų priežiūra, kurią sudarė pareiškėjo tėvo veiksmai, kuriais jis rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo tvarka bei tinkamos būklės palaikymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, po palikėjos mirties palikimo nepriėmė ir nesiekia įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjo tėvų E. B. ir K. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus (viralinę, ūkinius pastatus, kiemo rūsį) ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina K. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, E. B. – (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė Ž. B. atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, nes pareiškėjo E. B. tėvas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo padavęs pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Po sutuoktinės K. B. mirties E. B. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėjas patvirtino, kad E. B. pradėjo mirusios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl E. B. teisės paveldėti savo sutuoktinės K. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl K. B. ir E. B. gyvenamosios vietos deklaravimo, taip pat nekilnojamojo turto draudimo polisai, iš kurių galima spręsti apie faktinę gyvenamąją mirusiųjų vietą bei rūpinimąsi turtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad E. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. po savo sutuoktinės K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo E. B. (E. B.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. (E. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis