Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą (baudžiamosios bylos Nr. 1-530-1108/2021),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1997 m. balandžio 8 d. Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., nevedęs, profesinio išsilavinimo, mokosi profesinėje mokykloje dar vienos specialybės, nedirbantis, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 05.00 val. Kauno r., Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno g., ties pastatu Nr. 55, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Ž. V. priklausantį automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Be kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, P. K. nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 290) straipsnio nustatyta tvarka.

Policijos informacinėje sistemoje „Polis“ 2019 m. rugsėjo 1 d. 02.28 val. užfiksuotas pranešimas apie tai, kad nuo Domeikavos link Sargėnų ką tik nuvažiavo automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, įtartinai manevravo. Pranešėjas mano, kad gali būti neblaivus vairuotojas (1 t., b. l. 17). Policijos informacinėje sistemoje „Polis“ 2019 m. rugsėjo 1 d. 03.08 val. užfiksuotas pranešimas apie tai, kad prieš 15 min. prie „Express Market“ su automobiliu „Audi“, tamsios spalvos, atvyko neblaivūs vyriškiai apie 35 m., kabinėjosi prie jaunuolių ir pranešėjo. Dėl šio pranešimo išsiųstos pajėgos „K1721“, atvykimo laikas 2019 m. rugsėjo 1 d. 03:55:32, baigimo laikas 2019 m. rugsėjo 1 d. 03:58:07 (1 t., b. l. 18).

Iš 2019 m. rugsėjo 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 05.16 val. kaltinamajam antruoju tikrinimu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, kaltinamasis su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 88). Alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. sausio 2 d. (1 t., b. l. 76).

Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2317/2019(01) matyti, kad P. K. šlapime, paimtame 2019 m. rugsėjo 1 d. 07.00 val. rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaetileno, nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 96).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (Leidinys: 2019-09) matyti, kad automobilio „Audi A5 2.7 TDI DPF M6“, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 9330 Eur su PVM ir 7711 Eur be PVM (1 t., b. l. 58).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra Ž. V. (1 t., b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo teismas kritiškai vertina liudytojo Š. P., kito kaltinamojo R. Š., o taip pat ir paties kaltinamojo P. K. parodymus apie tai, kad įvykio metu P. K. automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. minėtą automobilį visą laiką vairavo tuo metu blaivus buvęs G. G., kuris iki atvykstant policijos pareigūnams jau buvo paslėpęs automobilio raktelius bei išėjęs namo. Teismas šiais parodymais nesivadovauja. Visų pirma, kaltinamasis įvykio metu laiką leido ir kartu vartojo alkoholį su Š. P. ir R. Š., todėl akivaizdu, kad kaltinamąjį su šiais asmenimis sieja draugiški santykiai, atitinkamai, tiek Š. P., tiek R. Š. buvo suinteresuoti duoti kaltinamajam palankius parodymus. Visų antra, kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 1 d. pareigūnų rašytuose tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 11–16, 73) pateikiamų duomenų, įvykio metu nei kaltinamasis, nei R. Š., nei Š. P. pareigūnams nenurodė, kad automobilį galimai vairavo G. G. – dėl to įvykio metu nebuvo nustatinėjamas G. G. blaivumas, jis nebuvo siųstas tikrintis, ar jo organizme nėra psichiką veikiančių medžiagų. Versija apie tariamai automobilį vairavusį blaivų G. G. atsirado vėlesnėse įtariamųjų ir liudytojų apklausose jau praėjus kuriam laikui po įvykio ir esant galimybei suderinti parodymus tiek tarpusavyje, tiek su pačiu G. G.. Visų trečia, byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareigūnų patikrinimo metu automobilyje „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kaltinamojo P. K., buvo Š. P. ir R. Š. ir visiems jiems buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (P. K. 1,75 promilių neblaivumas, Š. P. 2,44 promilių neblaivumas ir R. Š. 1,94 promilių neblaivumas) (1 t., b. l. 114–117). Atitinkamai, bet kuriam iš jų vairavimas tokioje būsenoje būtų užtraukęs baudžiamąją atsakomybę, todėl jie visi buvo suinteresuoti vairuotoju nurodyti asmenį, kurio tuo metu automobilyje nebuvo ir kurio neblaivumo pareigūnai neturėjo galimybės patikrinti. Visų ketvirta, paėmus šlapimą 2019 m. rugsėjo 1 d. 06.30 val. R. Š. nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 promilių etilo alkoholio, o taip pat rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 97). Paėmus šlapimą 2019 m. rugsėjo 1 d. 06.45 val. Š. P. nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 promilių etilo alkoholio, o taip pat rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaetileno (1 t., b. l. 98). Taigi tiek R. Š., tieks Š. P. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jų organizme rasta psichiką veikiančių medžiagų – kyla pagrįstų abejonių, ar būdami tokios būklės jie galėjo atsiminti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus. Paties kaltinamojo šlapime, paimtame 2019 m. rugsėjo 1 d. 07.00 val., rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaetileno, nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 96).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo P. K., R. Š. ir liudytojo Š. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų. Iš 2019 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos automobilio ,,Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad šiame automobilyje be automobilio savininko Ž. V. dokumentų buvo rasti tik kaltinamajam P. K. ir R. Š. priklausantys daiktai (1 t., b. l. 22-29, 2 t., b. l. 48, 77) – jame nebuvo jokių G. G. priklausančių daiktų. Be to, automobilis buvo sustojęs ne prie G. G., o prie R. Š. namų.

Teismo vertinimu, liudytojo G. G. parodymai nepatvirtina kaltinamojo versijos, kad įvykio metu kaltinamasis automobilio nevairavo. Priešingai – liudytoju apklaustas G. G. patvirtino, kad jis automobilyje paliko raktelį. Automobilio raktelio palikimą jis įvertino kaip savo didžiausią klaidą, tuo pripažindamas, kad automobilyje likusiems neblaiviems draugams nebuvo jokių kliūčių važiuoti jiems paliktu automobiliu. Tuo tarpu aplinkybės, ar G. G. vairavo automobilį prieš kaltinamajam sėdant už automobilio vairo, bei tai, kada G. G. grįžo namo, laikytinos teisiškai nereikšmingomis sprendžiant kaltinamojo P. K. atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį klausimą. Be to, liudytojui G. G. nebuvo žinomos jokios aplinkybės, ką su paliktu automobiliu jam nesant veikė jo draugai.

Kad kaltinamasis P. K. kaltinime nurodytu metu ir kaltinime nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje liudytojais apklaustų pareigūnų T. D., E. J., M. R. ir M. K. parodymai. Šie liudytojai davė vieningus parodymus apie tai, kad abu pareigūnų ekipažai kaltinamojo vairuojamą automobilį pamatė Vandžiogalos plente, kad pamatęs pareigūnus automobilis „Audi A5“ nusuko į kitą gatvę, jį nusivijo pareigūnų T. D. ir E. J. ekipažas, o M. R. ir M. K. ekipažas bandė apvažiuoti automobilį „Audi A5“ iš kitos pusės. Tiek liudytojas T. D., tiek liudytojas E. J. patvirtino, kad vydamiesi automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nebuvo paleidę iš akiračio ir kad sustabdžius automobilį „Audi A5“ T. D. prie jo vairuotojo pribėgo per kelias sekundes – per tą laiką „Audi A5“ sėdėjusiems asmenims objektyviai nebuvo įmanoma pasikeisti vietomis. Kad prie sustabdyto automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo kaltinamasis P. K. patvirtino ne tik pirmasis iš pareigūnų prie vairuotojo pribėgęs T. D., bet ir kito ekipažo nariai – M. K. bei M. R., kuris parodė, kad jis matė, kaip sustojo „Audi A5“ automobilis ir jį vijęsis pareigūnų automobilis, matė, kaip T. D. pribėgo prie „Audi A5“ automobilio vairuotojo ir kad jis pats (liudytojas M. R.) vėliau priėjo prie „Audi A5“ automobilio vairuotojo maždaug pusės metro atstumu. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūnų iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 11–16, 73).

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais, kurie matė, kaip kaltinamasis vairavo automobilį. Šių liudytojų parodymai, priešingai nei kaltinamojo ir jo draugų parodymai, yra nuoseklūs ir logiški, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Liudytojų parodymų teisingumą patvirtina ir policijos informacinės sistemos „Polis“ duomenys apie įvykio naktį gautus iškvietimus dėl tamsios spalvos automobilio „Audi“ – būtent po antrojo iškvietimo praėjus kuriam laikui pareigūnų ekipažai susitiko Vandžiogalos plente.

Pažymėtina, kad nei T. D., nei M. K., nei M. R., davę parodymus apie tai, kad už „Audi“ automobilio vairo sėdėjo būtent P. K., neturėjo jokio tikslo ar motyvo duoti neteisingus parodymus apie kaltinamojo veiką, pakenkti kaltinamajam. Kad būtent kaltinamasis P. K. vairavo automobilį teismas sprendžia ir iš 2019 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų apie tai, kad ant automobilio ,,Audi A5“ dešinės pusės priekinės sėdynės buvo rastas vairuotojo pažymėjimas, išduotas P. K. vardu, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, juodos spalvos piniginė, kurioje rastos dvi asmens tapatybės kortelės, išduotos P. K. ir I. S. vardais, „Swedbank“ kortelė, išduota P. K. vardu. Rasti dokumentai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis, žinodamas, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones iš jo jau yra atimta, net neketino sėsti už automobilio vairo. Tai, jog prie kaltinamojo P. K. kitų asmeninių daiktų buvo ne tik automobilio dokumentai, bet ir jo vairuotojo pažymėjimas, leidžia teismui spręsti, kad jis iš anksto planavo vairuoti. Kaltinamojo parodymai apie tai, kad G. G. išėjus namo jis peršoko iš automobilio galo ant priekinės sėdynės vertintini kritiškai, kadangi tokiu būdu pakeisti savo sėdimos vietos jis objektyviai negalėjo ne tik dėl to, kad sustabdę „Audi A5“ prie jo iš karto priėjo pareigūnai, bet ir dėl to, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra mažas, dvejų durų, o kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, be to, jis buvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo neblaivumo laipsnis nurodytas 2019 m. rugsėjo 1 d. neblaivumo nustatymo akte, iš kurio matyti, kad 05.16 val. kaltinamajam antruoju tikrinimu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, su tikrinimo rezultatais kaltinamasis sutiko. Neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu.

P. K. veikė tiesiogine tyčia – jis būdamas neblaivus nusprendė sėstis už Ž. V. priklausančio automobilio vairo, nors tam nebuvo jokios būtinybės. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamojo vairuotu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nurodytos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nekeičia P. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamasis P. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis P. K. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau yra duomenų apie jo teistumą Vokietijoje (2 t., b. l. 14–16), administracine tvarka baustas, įskaitant ir už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 8–13). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 2), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 6). Kaltinamasis nurodo, kad mokosi profesinėje mokykloje dar vienos specialybės.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis savo vardu turėtų kokio nors turto, kaltinamasis nedirba, be to, kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs už administracinius nusižengimus jam skirtų baudų: 2019 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtos 120 Eur baudos ir 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtos 800 Eur baudos. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytos baudos bausmės (BK 55 straipsnis). Teismas sprendžia, kad paskyrus šios rūšies bausmę kaltinamajam, bausmės tikslai nebūtų pasiekti – didelė tikimybė, kad bauda nebus sumokėta ir nebus galimybių jos išieškoti, ir tai kaltinamajam gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajam skirti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, P. K. pariktina bei skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks P. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės dydis mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, Lietuvos Respublikoje neteistas, kad teisiamojo posėdžio metu deklaravo norą tęsti studijas, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, P. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos Pievų g. 13-18, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno rajone.

Nors BK 75 straipsnio redakcija, numatanti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atitinkamai, BK 75 straipsnio redakcija, numatanti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, taikytina kaltinamojo P. K. atžvilgiu.

Nustačius, kad P. K. kelių eismo transporto priemonę automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog P. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam neturint teisės vairuoti transporto priemones (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, iš P. K. už administracinio nusižengimo padarymą atimta specialioji teisė taip ir nebuvo grąžinta). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti (o šiuo atveju – susigrąžinti) teismo nustatytu terminu. P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jo naudojantis kelių transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kadangi P. K. vairavo, kai jam jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, su savimi vežėsi dar du savo draugus, tokiu būdu sukeldamas pavojų ir jiems, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir iš kaltinamojo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 33–35). Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 40-42). Tačiau pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7144-2019 P. K. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. (2 t., b. l. 10). Atitinkamai, iki 2020 m. balandžio 19 d. P. K. atžvilgiu galiojo minėta administracinio poveikio priemonė ir tik po šios datos P. K. dėl 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones neturėjo galimybės susigrąžinti iš jo atimtos specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. balandžio 19 dienos.

P. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Ž. V. (1 t., b. l. 57). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis automobilį neblaivus vairavo automobilio savininkui apie tai žinant, todėl nurodytas automobilis buvo pagrįstai grąžintas savininkui (1 t., b. l. 69–70). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atitinkamai, iš P. K. išieškotina automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (Leidinys: 2019-09) matyti, kad automobilio „Audi A5 2.7 TDI DPF M6“, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 9330 Eur su PVM ir 7711 Eur be PVM (1 t., b. l. 58). Tačiau byloje liudytoju apklaustas automobilio savininkas parodė, kad jis šį automobilį įsigijo už maždaug 7500 Eur (1 t., b. l. 35). Teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina būtent savininko nurodyta automobilio įsigijimo kaina, t. y. 7500 Eur – būtent tokio dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas labiausiai atitiks teisingumo ir protingumo principus.

Kaltinamajam P. K. yra paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas iš kaltinamojo, paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 33–35), specialiosios teisės sustabdymas, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 40–42), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45–47), dokumentų paėmimas iš kaltinamojo paimant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013 m. lapkričio 22 d. (3 t., b. l. 12–13). Kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Patikslintina, kad 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas taikytina iš kaltinamojo paimant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. lapkričio 28 d., o ne asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013 m. lapkričio 22 dieną.

P. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2019 m. rugsėjo 16 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios narkotinės medžiagos, saugomos Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Liepyno 7, Vilnius (1 t., b. l. 87), narkotinių medžiagų pakuotės, saugomos voke, esančiame byloje (1 t., b. l. 84), paliktini saugoti iki baudžiamosios bylos Nr. 1-530-1108/2021 kaltinamojo R. Š. atžvilgiu išnagrinėjimo, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nurodytoje byloje, o galutiniam teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus – sunaikinti atitinkamai kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė teismo inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą liudytojais byloje apklaustiems G. G. ir Š. P. už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kaltinamasis nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teismo nuomone, tik nuosprendžiui įsiteisėjus bus galima spręsti bei vertinti, ar liudytojai byloje davė melagingus parodymus ir ar yra pagrindas jų abiejų ar kurio nors iš jų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnį. Pažymėtina, kad BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas prokurorams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam P. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – Pievų g. 13-18, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno raj., ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam P. K. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam P. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d.;

- konfiskuoti automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam P. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 33–35), specialiosios teisės sustabdymą, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 40–42), rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 45–47), dokumentų paėmimą, paimant asmens tapatybės kortelę (3 t., b. l. 12–13) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Patikslinti, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas taikoma iš kaltinamojo paimant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. lapkričio 28 d. (saugoma voke, prisegtame prie 3 t. viršelio), o ne asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013 m. lapkričio 22 dieną.

P. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2019 m. rugsėjo 16 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ (saugomas voke, prisegtame prie 2 t. viršelio).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias narkotines medžiagas, saugomas Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Liepyno 7, Vilnius (1 t., b. l. 87), narkotinių medžiagų pakuotes, saugomas voke, esančiame byloje (1 t., b. l. 84), palikti saugoti byloje, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla kaltinamojo R. Š. atžvilgiu, išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-435-1108/2021 į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 1-530-1108/2021, ir kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nurodytoje byloje, o galutiniam teismo procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje Nr. 1-530-1108/2021 įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.