Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirtos viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šios pareigos: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d.; konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7 500 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad P. K. nuteistas už tai, jog 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Ž. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai yra buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiuo klausimu.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį be tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam areštą, atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. P. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Nuteistasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 7, 14 – 16), tačiau yra duomenų apie jo teistumą Vokietijoje (2 t., b. l. 15), administracine tvarka baustas ne vieną kartą, įskaitant ir 2019 m. balandžio 20 d. už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta 0,62 promilių girtumas, be to paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (2 t., b. l. 8 – 13). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje jis nesigydė ir nesilankė (2 t., b. l. 2), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 6). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis savo vardu turėtų kokio nors turto, nedirba (2 t., b. l. 19 – 20), be to jis iki šiol nėra sumokėjęs už administracinius nusižengimus jam skirtų baudų (2019 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtos 120 Eur baudos už tai, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtos 800 Eur baudos už tai, jog vairavo būdamas neblaivus).

8. Nustatęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos (BK 55 straipsnis). Apylinkės teismas nusprendė, kad paskyrus šios rūšies bausmę nuteistajam, bausmės tikslai nebus pasiekti – didelė tikimybė, kad bauda liks nesumokėta ir nebus galimybių jos išieškoti, o tai P. K. gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Taip pat, nėra pagrindo nuteistajam skirti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo. P. K. pariktas bei skirtas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areštas, savo dydžiu mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas nusprendė, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, nuteistasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Nors BK 75 straipsnio redakcija, numatanti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d., tai yra jau po nusikaltimo, tačiau BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, jis taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atitinkamai, BK 75 straipsnio redakcija, numatanti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, pritaikyta ir nuteistajam P. K..

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti jam švelnesnės rūšies bausmę – baudą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų ir toliau baudų nemoka, konstatuoja, kad tenkinti tokį jo prašymą nėra jokio pagrindo. Tai, kad jis yra jauno amžiaus ir mokosi, nedaro jam teigiamos įtakos nenusikalsti. Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybę, pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik nuteistajam paskyrus arešto bausmę. Arešto bausmės už padarytą nusikaltimą dydis straipsnio sankcijoje nenurodomas, todėl jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 49 straipsnio 4 dalis), atsižvelgęs į BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius arešto bausmės dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis. Įstatymu numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė. Apylinkės teismas nuteistajam skyrė 30 parų areštą, kuri savo dydžiu yra mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį. Vertinti šią bausmę kaip aiškiai per griežtą ir prieštaraujančią bausmių skyrimo taisyklėms bei proporcingumo principui, nėra jokio pagrindo. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kaip to apeliaciniu skundu pageidauja nuteistasis, kai minėtos aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos apylinkės teismo, nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Teigti, jog nuteistajam paskirta 30 parų arešto bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. Byloje nėra duomenų apie P. K. laikino sulaikymo laiką, kuris privalėjo būti įskaičiuotas į bausmę vadovaujantis BK 66 straipsniu. Jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 33 – 34), specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 40 – 41) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45 – 46). Šios priemonės bei dokumentų paėmimas, paimant asmens tapatybės kortelę Nr. 15518299 (3 t., b. l. 12 – 13), skundžiamų nuosprendžiu palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dėl apeliacinio proceso išlaidų

12. Apeliacinio proceso metu gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad P. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 54 Eur (3 t., b. l. 54 – 59) ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie P. K. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad prašomi išieškoti 54 Eur yra nedidelė suma ir jo turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo P. K. 54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjos dalyvavimo.