Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Kęstutis Košys 2017-08-01 patvarkymu Nr. S17-18722 dėl skundo netenkinimo skolininko R. K. skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, 2017-07-19 buvo priimtas patvarkymas Nr. S17-17472 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriai nurodyta, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas suponuoja, jog iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, likusia dalimi jis gali naudotis savo reikmėms - prašomoms prekėms įsigyti ir pan. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti tol, kol skolininkas nepateikia įrodymų, kad asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismų praktikoje pažymima, kad nors skolininko laisvė yra apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdyme (atitinkamai nei antstolio teisė išsiieškoti patirtas vykdymo išlaidas bei jo pareiga išieškoti priteistas sumas į valstybės biudžetą). Be to, antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigų sąskaitose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo keturias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad R. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2017-07-19 jis priėmė patvarkymą Nr. S17-17472 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant 1 402,34 Eur skolos ir 616,26 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2 018,60 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Šiuo patvarkymu Alytaus pataisos namai įpareigoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017-07-26 antstolio Kęstučio Košio kontoroje gautas skolininko R. K. skundas dėl 2017-07-19 antstolio patvarkymo (dokumento Nr. S17-17472). Išanalizavus vykdomųjų bylų medžiagą ir skolininko skunde pateiktą prašymą – panaikinti areštą piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje ir neviršijančių vieną MMA, antstolis nustatė, kad skundžiamas veiksmas – 2017-07-19 patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dokumento Nr. S17-17472, priėmimas. Byloje keliamas klausimas dėl antstolio patvarkymo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima: negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-993-459/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-883-796/2017). Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstomais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt. Taigi, šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Nagrinėjamu atveju antstolis neturi teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Antstolis šiuo atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes CPK 658 straipsnio 3 dalis nustato antstoliui pareigą bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti įteikiant arba pasiunčiant raginimą areštuoti skolininko turtą. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-517-513/2017). Pareiškėjas nenurodė, o byloje nėra duomenų, kad piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią pataisos namų įstaigoje, yra priskiriamos CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytoms piniginėms sumoms, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl vykdydamas išieškojimą antstolis turėjo vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo tenkinti skundą, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.