Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018 m. kovo 25 d., apie 2.06 val., Vilniuje, Sodų g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,07 promilių etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. M. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. M.

Kaltinamasis A. M. ir laiduotojas S. K. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį S. K. atsakomybėn, be užstato (1 t., b. l. 63-81). Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. M. (ir jo gynėja), tiek ir laiduotojas S. K. savo prašymus palaikė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).

Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantys S. K. charakterizuojantys duomenys apibūdina jį tiek teigiamai, tiek neigiamai. Iš kartu su prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. K. pateiktos pažymos matyti, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2018 m. gegužės 21 d. duomenimis S. K. neteistas (1 t., b. l. 80). Be to, jis yra dirbantis – vadovauja UAB (duomenys neskelbtini) ir yra vienintelis akcininkas nuo pat bendrovės įsteigimo (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės charakterizuojamas kaip kruopštus ir pareigingas vadovas, neabejingas savo darbuotojų asmeninėms problemoms, turintis puikius darbdavio įgūdžius darbuotojų atžvilgiu ir pan. (1 t., b. l. 78), jo vadovaujama bendrovė užsiima visuomenine veikla remdama sportą (1 t., b. l. 81). Visgi teismas pažymi, jog šie teigiamai S. K. charakterizuojantys duomenys nėra pakankami išvadai, jog S. K. yra tinkamas laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rengdamasis bylos nagrinėjimui teismas savo iniciatyva išreikalavo duomenis iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurių matyti, jog vien per penkerius paskutinius metus S. K. yra dvylika kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – už 2017 m. lapkričio 2 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, už kurį 2018 m. balandžio 10 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu (1 t., b. l. 114-118). Nors šiame išraše nurodyti administraciniai nusižengimai ir administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą S. K. buvo nubaustas administracine tvarka, savo pobūdžiu ir nėra itin šiurkštūs ir didžioji dalis jų šiuo metu negalioja, tačiau visgi matyti, kad S. K. darė analogiško pobūdžio pažeidimus (t. y. statė automobilį neleistinose vietose, viršijo leistiną greitį ir kt.), kas rodo, jog pats S. K. yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, nepaisydamas to, jog už ankstesnius analogiškus pažeidimus jam buvo skiriamos administracinės nuobaudos. Pažymėtina ir tai, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO sistema) duomenis, paaiškėjo, jog S. K. buvo baustas administracine tvarka už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. y. už vairavimą esant neblaiviam), už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (1 t., b. l. 126). Nors ši administracinė nuobauda ir yra negaliojanti, visgi aplinkybė, jog S. K. yra baustas administracine tvarka už vieno iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų (t. y. analogiško pobūdžio teisės pažeidimo, už kurio padarymą atsakomybėn traukiamas kaltinamasis A. M.) padarymą, charakterizuoja S. K. itin neigiamai. Pažymėtina ir tai, jog rengdamasis bylos nagrinėjimui teismas savo iniciatyva išreikalavo duomenis ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei LITEKO sistemos, iš kurių matyti, jog S. K. atžvilgiu 2008 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (už kyšio davimą policijos pareigūnui, kad šis nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už greičio viršijimą) (1 t., b. l. 113, 127-129). Be to, iš minėtų duomenų matyti, jog S. K. atžvilgiu 2016 m. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 113). Nors šiuo metu teistumas S. K. atžvilgiu ir yra išnykęs, visgi aplinkybė, jog S. K. praeityje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, apibūdina jį itin neigiamai, kaip neatsitiktinį, o sistemingą teisės pažeidėją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. K., pateikdamas teismui rašytinį prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu su prašymu nepateikė jokių duomenų apie savo baustumus, taip pat jokių duomenų apie ankstesnį teistumą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad taip jis siekė nuo teismo nuslėpti aplinkybę, jog yra ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo padarymą (t. y. vairavimą esant neblaiviam), bei aplinkybę, kad jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos (kurią padarė siekdamas išvengti atsakomybės už KET pažeidimą) padarymą. Be to, teisiamojo posėdžio metu teismui uždavus klausimą, ar jis yra baustas administracine tvarka, S. K. nurodė, jog jo padarytų pažeidimų pagrindas yra pažeidimai už parkavimąsi, važiavimą autobusų juosta. Tik po to, teismui uždavus klausimą, ar jis buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, S. K. pripažino, jog jis iš tiesų buvo baustas už nurodyto pažeidimo padarymą. Negana to, teismui uždavus klausimą, ar jis yra teistas, S. K. nurodė, jog jis nėra teistas. Visgi teismui pagarsinus byloje esančius duomenis apie jo atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą, S. K. neneigė, jog jam yra žinoma apie jo atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą, nurodė, jog manė, kad susimokėjus baudą nebus teistumo. Toks S. K. elgesys rodo, jog kalbėdamas apie savo baustumą ir teistumą, jis nebuvo sąžiningas prieš teismą, pateikė tik tuos duomenis, kurie jį charakterizuoja teigiamai. Tuo tarpu neigiamai jį charakterizuojančius duomenis S. K. nuslėpė, išsisukinėjo nuo jam nepalankių klausimų, susijusių su teistumu bei baustumu, nurodydamas tik paviršutinišką informaciją, ją kiek labiau detalizavo tik teismui užduodant konkrečius klausimus ir leidžiant suprasti, jog teismui yra žinomi neigiamai S. K. charakterizuojantys duomenys apie pastarojo teistumą ir baustumą. Teismo vertinimu, toks S. K. elgesys (kaltinamojo akivaizdoje) nėra tinkamas ir prieštarauja tiek jo deklaruojamoms, tiek visuomenėje priimtinoms moralinėms normoms bei vertybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys laiduotoją S. K. charakterizuoja ne mažiau neigiamai nei byloje esantys kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Teismo vertinimu, laiduotojas, kuris nėra sąžiningas kaltinamojo, t. y. asmens, už kurį ketina laiduoti, akivaizdoje bei sistemingai pažeidinėjantis teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamu pavyzdžiu ir autoritetu kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Priešingai, toks sistemingas teisei priešingas S. K. elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir mažų mažiausiai abejingumą įstatymais nustatytai tvarkai, o kartu kelia abejones tokio asmens galimybėmis kaltinamajam daryti tinkamą poveikį, t. y. būti tinkamu laiduotoju.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad iš teisme duotų kaltinamojo ir laiduotojo parodymų matyti, jog S. K. iš esmės neturi galimybės daryti teigiamą įtaką A. M. Nors iš laiduotojo S. K. parodymų matyti, jog jis A. M. elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau laiduotojas nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti kaltinamajam A. M., kuris yra jo pavaldinys ir, laiduotojo teigimu, bičiulis. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis A. M. dirba S. K. vadovaujamoje įmonėje (1 t., b. l. 64, 78), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog laiduotojas S. K. sau pavaldžiam asmeniui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, tame tarpe ir laisvalaikiu. Laiduotojas S. K. savo rašytiniame prašyme dėl laidavimo ir teisme nurodė, jog jį su kaltinamuoju sieja ir bičiuliški, draugiški santykiai, visgi nėra jokio pagrindo manyti, jog šie santykiai būtų artimi, glaudūs ir nenutrūkstami, veikiau darytina išvada, jog jų bendravimas tėra paviršutiniškas. Tokia išvada darytina pirmiausia atsižvelgiant į S. K. paaiškinimus apie tai, kad jo santykiai su kitais pavaldiniais iš esmės niekuo nesiskiria nuo jo santykių su kaltinamuoju, t. y. jis su visu kolektyvu sutaria draugiškai, bendrauja, pasišneka. Antra, teismas atsižvelgia ir į S. K. paaiškinimus apie tai, kad jis su kaltinamuoju po darbo susitinka nedažnai, laisvalaikio kartu neleidžia, paskutinį kartą buvo susitikę praeitais metais. Tokie S. K. paaiškinimai rodo, jog jį su kaltinamuoju A. M. iš esmės daugiausia sieja tik darbiniai santykiai. Šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir bendraudamas su S. K. (jo vadovaujamoje įmonėje dirba nuo 2014 m. sausio 16 d.), kaltinamasis elgėsi priešingai teisei: pirmiausia jis buvo septynis kartus nubaustas administracine tvarka, iš jų du kartus už pažeidimus esant neblaiviam (1 t., b. l. 121-123), o po to jis buvo patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Šios aplinkybės rodo, jog net ir bendraudamas su S. K., kaltinamasis nepakeitė savo elgesio, taigi bendravimas su šiuo laiduotoju dėl ankstesnių administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų kaltinamajam nepadarė jokios teigiamos įtakos. Vien tai, kad laiduotojas po šio įvykio kalbėjosi su kaltinamuoju apie netinkamą kaltinamojo elgesį, nesuteikia pagrindo teigti, kad S. K. kaip nors teigiamai įtakojo ir ateityje įtakos kaltinamąjį. Iš S. K. parodymų matyti, kad daugiausia savo galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. M. jis sieja su tuo, kad A. M. yra jo pavaldinys, dirba jo vadovaujamoje įmonėje, darbo metu gali jį kontroliuoti, esant reikalui gali jį įtraukti į sportą, tačiau pažymėtina, jog galimybės daryti teigiamą įtaką atostogų metu, savaitgaliais ar po darbo yra labai ribotos, o galbūt ir neįmanomos (ypač atsižvelgiant į S. K. paaiškinimus, kad laisvalaikio jie kartu neleidžia) ir todėl nėra pagrindo manyti, kad laisvu nuo darbo metu S. K. turėtų realią ir objektyvią galimybę teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį. Pažymėtina, jog šią nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, A. M. taip pat padarė ne darbo metu, būdamas S. K. vadovaujamos įmonės darbuotoju. Taigi S. K. galimybės daryti A. M. teigiamą įtaką tėra deklaratyvios, nulemtos formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

Kita vertus, teismas pažymi, kad byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis A. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiška susiformavusi asmenybė, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinomis patvirtinančiomis faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos sąlygos, t. y. nesant tinkamo ir teismo pasitikėjimo verto laiduotojo, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nesant šios sąlygos, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

Dėl A. M. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 29, 119-120), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 30-32, 121-123), turi aukštąjį išsilavinimą (1 t., b. l. 65), vedęs, paties teigimu santykiai su žmona sudėtinga, krypsta link ištuokos proceso, turi du mažamečius vaikus, kurie pedagogų charakterizuojami teigiamai, rūpinasi vaikais, moka už darželį (1 t., b. l. 70-74), dirbantis ir gauna legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 64, 92-97), dalyvauja mokymuose ir kelia savo kvalifikaciją (1 t., b. l. 66, 67, 68, 69, 76), yra aktyvus (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narys (1 t., b. l. 75). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog kaltinamojo gynėjos teiginiai apie tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas afekto būsenoje, nėra nei teisiškai, nei logiškai pagrįsti. Kaip matyti iš kaltinamojo bei laiduotojų teisme duotų paaiškinimų, kaltinamojo santykiai su žmona yra komplikuoti jau seniai, tokie santykiai tęsiasi ne vieną mėnesį, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog eilinis konfliktas su žmona jam buvo netikėtas ir sukėlė tokį didelį susijaudinimą, kuris lėmė tai, jog jam buvo sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos. Šiuo atveju šios gynėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nesudaro pagrindo švelninti A. M. teisinės padėties.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 25 d. 2.22 val. (1 t., b. l. 34) iki 2018 m. kovo 25 d. 14.17 val. (1 t., b. l. 33), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs A. M. skirtinos baudos dydį, taip pat tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos jis išlaiko, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti A. M. prašymą ir nustatyti ilgesnį jam skirtinos baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, t. y. dvylika mėnesių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. M.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis A. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilių etilo alkoholio, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė skaudesnių padarinių. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat įvertinus tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, praeityje nėra teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dviem metams.

Kaltinamasis A. M. bei jo gynėja nurodė, kad transporto priemonės vairavimas kaltinamajam reikalingas dėl darbinių bei šeimos narių poreikių tenkinimo. Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad M. M. poreikis darbinėje veikloje ir šeiminėje aplinkoje naudotis transporto priemonėmis nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, o nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones, taip pat nelaikytini aplinkybe, sudarančia pakankamą pagrindą nustatyti mažesnį analizuojamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, jog neigiamų pasekmių atsiradimas kaltinamajam ar jo šeimos nariams pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą nustatyti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias teisines priemones.

Nagrinėjamu atžvilgiu pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo gynėjos advokato padėjėjos M. M. teiginiai apie tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (t. y. teise vairuoti transporto priemones) terminas turėtų būti mažinamas vienu trečdaliu, kaip ir paskirta bausmė, yra nepagrįsti ir reiškia ne ką kitą, kaip plečiamąjį baudžiamojo įstatymo aiškinimą. Atkreiptinas kaltinamojo gynėjos dėmesys, jog BK 64¹ straipsnio nuostatos, be kita ko, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tuo tarpu uždraudimas naudotis specialia teise (t. y. teise vairuoti transporto priemones) yra įtvirtintas atskirame BK IX skyriuje, reglamentuojančiame baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą, todėl laikytinas baudžiamojo poveikio priemone (įtvirtinta BK 68 straipsnyje) ir negali būti tapatinamas su bausme. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėja, nustatant analizuojamos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) terminą, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą trečdaliu. Šuo atveju kaltinamojo gynėjos priešingi teiginiai yra klaidingi ir prieštaraujantys teisės normoms.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilių etilo alkoholio, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2011 m. lapkričio 16 d. yra registruotas A. M. vardu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 10), be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. M. pripažino, jog minėtas automobilis priklauso jam, juo naudojasi jis ir jo šeima. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Pažymėtina, jog iš A. M. parodymų matyti, jog nors automobilis „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas santuokos metu, tačiau šis automobilis yra registruotas jo vardu ir jis juo naudojasi pats, o sutuoktinė naudojasi kitu jo vardu registruotu automobiliu. Nors kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo sutuoktinės naudojamas automobilis pagal savo techninę būklę turėtų būti utilizuotas, visgi ji tokių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Be to, nors tiek pats kaltinamasis, tiek jo gynėja nurodė, jog A. M. santykiai su žmona yra blogi ir krypsta link skyrybų, visgi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šeimos poreikių tenkinimui būtų trukdoma naudotis kitu A. M. vardu registruotu ir sutuoktinės naudojamu automobiliu. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darbingas, dirbantis, gauna legalias pajamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 1400 Eur (1 t., b. l. 11), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad A. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 36) ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 37). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ Regitra“.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Ala Petrenko 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN (duomenys neskelbtini), nustatydama laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą. iki 2018 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 39). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 25 d. 2.22 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 14.17 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti A. M. nubaustu galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti A. M. dvylikos (12) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. P. 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.