Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-09-28 · Civilinė byla Nr. e2-121-1007/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
e2-121-1007/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02168-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vaidva“
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Gintaras Gricius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-121-1007/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02168-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.1.; 2.5.10.5.1.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ (toliau – UAB „Klaipėdos mėsinė“) atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidva“ (toliau – UAB „Vaidva“) atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovui UAB „Vaidva“ dėl žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ (toliau ir Ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Vaidva“ ieškovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė" naudai ieškovo patirtų 12 937. 29 eurų dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovo UAB „Vaidva“ ieškovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ naudai 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo, palankaus ieškovui, visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Vaidva“ ieškovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu atstovas nurodo, kad 2008-09-15 UAB „Klaipėdos mėsinė“ (toliau ir Užsakovas) ir UAB „Vaidva“ (toliau ir Rangovas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti nudegusių pastatų, priklausančių Užsakovui, esančių (duomenys neskelbtini), ardymo, šiukšlių išvežimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, o Užsakovas – atsiskaityti su Rangovu Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Šia Sutartimi Rangovas, be kita ko, įsipareigojo darbus atlikti laikantis statybos normų ir taisyklių bei techninių specifikacijų reikalavimų; užtikrinti darbų saugą statybos aikštelėje, statybos objekto priešgaisrinę, ekologinę ir materialinių vertybių apsaugą ir už tai atsakyti Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka (Sutarties 5.1. 1, 5.1.2. punktai). Minėtos Sutarties vykdymo metu, Rangovo atliekamų statybos darbų teritorijoje (statybvietėje) sunkiai susižalojo UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotoja M. L.. Šiuo metu yra įsiteisėjęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014, kuriuo teismas nustatė dalinę UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei UAB „Vaidva“ civilinę atsakomybę dėl žalos nukentėjusiajai M. L. atsiradimo ir priteisė iš UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškovės naudai 4901,55 eurų turtinės bei 6082,02 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o iš UAB „Vaidva“ – 2100 eurų turtinės bei 2606,58 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Šilutės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės dėl UAB „Vaidva“ neteisėtų veiksmų šiai įmonei vykdant gaisro padarinių šalinimo darbus, leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vaidva“ pažeidė ir tarp ginčo šalių sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus darbus atlikti laikantis statybos normų ir taisyklių. Tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas tik UAB „Vaidva“ deliktinės atsakomybės atlyginti žalą nukentėjusiajai klausimas, nenagrinėjant tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių ir Sutarties pažeidimo fakto. Todėl pareikšdamas šį ieškinį UAB „Klaipėdos mėsinė“ nesiekia nuginčyti ir nereikalauja pakeisti įsiteisėjusio Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo, tačiau prašo bylą nagrinėti kitu aspektu, t. y. būtent dėl UAB „Vaidva“ sutartinės atsakomybės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atlyginti atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje ieškovui atsiradusius nuostolius. Kaip minėta, įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, jog būtent UAB „Vaidva“ vykdomi darbai iniciavo atlaisvėjusios antenos atotampos galutinį atitrūkimą ir buvo tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Vaidva“ vykdytų teritorijos valymo darbų bei antenos griuvimo, ko pasėkoje sunkiai susižalojo UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotoja M. L.. Būtent minėti UAB „Vaidva“ veiksmai, nulėmę atsakovo deliktinę atsakomybę atlyginti M. L. patirtą žalą, taip pat sąlygojo ir UAB „Vaidva“ sutartinę atsakomybę UAB „Klaipėdos mėsinė“. Tai yra, ieškovui sudarius su atsakovu Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Vaidva“, kaip statybos rangovui profesionalui, teko pareiga pasirūpinti ne tik, kad jo vykdomi statybos darbai būtų atliekami tinkamai ir būtų pasiektas sutarties rezultatas, tačiau ir užtikrinti, kad vykdant darbus būtų vadovaujamasi darbų saugos reikalavimais bei laikomasi bendrųjų rūpestingumo bei atidumo taisyklių. UAB „Klaipėdos mėsinė“ patirtus nuostolius sudaro iš ieškovo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 priteistos piniginės sumos: 4901,55 eurų turtinė žala bei 6082, 02 eurų neturtinė žala, - iš viso - 10 983, 57 eurų, taip pat 362 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 868,86 eurų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 200 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo sumokėto 247,34 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir iš ieškovo priteistos 40,53 eurų pašto išlaidų bei 235 eurų žyminio mokesčio. Iš viso UAB „Klaipėdos mėsinė“ patirtus nuostolius sudaro 12 937,29 eurų. Kaip minėta, jei atsakovas UAB „Vaidva“ nebūtų pažeidęs su ieškovu UAB „Klaipėdos mėsinė“ sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų ir būtų laikęsis jam, kaip statybos rangovui, teisės aktų keliamų reikalavimų užtikrinti greta statybvietės gyvenančių ir dirbančių asmenų apsaugą nuo vykdomų statybos darbų keliamo pavojaus, ieškovo darbuotoja M. L. nebūtų susižalojusi ir iš UAB „Klaipėdos mėsinė, kaip iš darbdavio ir darbuotojai tiesiogiai įsipareigojusio garantuoti saugias darbo sąlygas, asmens, nebūtų priteistas žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas nurodo, kad, jo vertinimu, ieškovas ieškiniu reikalauja nuostolių atlyginimo regreso teise, tačiau jis su ieškiniu nepateikia jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė nuostolius, todėl vien dėl to, ieškinys nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 39-299/2014 jau išspręstas ginčas dėl žalos, nelaimingo atsitikimo metu M. L., atlyginimo, išspręsti klausimai susiję tiek su civilinės atsakomybe apimtimi, tiek su jos forma bei paskirstymu atsakovams. Minėtoje civilinėje byloje UAB „Klaipėdos mėsinė" patraukta civilinėn atsakomybėn todėl, kad nevykdė savo, kaip darbdavio, pareigos užtikrinti savo darbuotojai saugių darbo sąlygų ir laiku neįvertino esamų rizikų. Tuo tarpu šiuo ieškiniu, UAB „Klaipėdos mėsinė“ siekia minėtą civilinės atsakomybės naštą perkelti atsakovei UAB „Vaidva“, kurios veiksmai, susiję su nelaimingu įvykiu, teismo jau buvo įvertinti ir iš jos jau buvo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Atsakovas nurodo, kad ieškovo elgesys nesąžiningas ir neteisingas, nes 2008 m. rugsėjo 15 d. Statybos rangos sutartis, kuria savo ieškinyje remiasi ieškovas, nėra civilinės atsakomybės draudimo polisas. Šilutės rajono apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėję civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį, taip pat vertino Statybos rangos sutartį, tačiau nebuvo prieita išvados, jog UAB „Vaidva" netinkamai ją vykdė, ar atliko veiksmus, kurie šalintų kitų atsakovų civilinę atsakomybę. UAB „Vaidva" atlikdama rangos darbus pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį, ėmėsi visų būtinų veiksmų darbų saugai užtikrinti, aptvėrė statybos aikštelę, nors tai pagal sutartį buvo Užsakovo pareiga, paskyrė už darbų saugą atsakingą asmenį ir darbus vykdė laikydamiesi visų teisės aklų reikalavimų. UAB “Vaidva" vykdomų statybos darbų aikštelė neapėmė pastato, ant kurio stovėjo nelaimingo atsitikimo metu nugriuvusi antena ir jei UAB „Klaipėdos mėsinė“, žinodama apie antenos alotampos pažeidimą, būtų ėmusis veiksmų apsaugoti (atitverti) teritoriją, kurioje dirbo jos darbuotojai, ar laikinai sutvirtinti pažeistą anteną, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Todėl ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas pažeidė statybos rangos sutartį bei teisės normas, reglamentuojančias rangovo pareigas, yra nepagrįsti ir teismo turėtų būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsnius, 6.256 straipsnio 2 dalį.

Prašo iš atsakovo priteisti 12 937. 29 eurų dydžio nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo, palankaus ieškovui, visiško įvykdymo.

Nurodo, kad atsakovas pažeidė 2008-09-15 Statybos rango sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.1. punktą, 5.1.2. punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punktą (Aktuali redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31), Statybos techniniame reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Aktuali redakcija nuo 2007-09-08 iki 2008-10-30) 41 punktą, 59.16 punktą, dėl ko susižalojo ieškovo darbuotoja M. L. ir iš ieškovo UAB „Klaipėdos mėsinė“, kaip darbdavio, įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 buvo priteistos piniginės sumos: 4901,55 eurų turtinė žala bei 6082, 02 eurų neturtinė žala, - iš viso - 10 983, 57 eurų, taip pat 362 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 868,86 eurų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 200 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo sumokėto 247,34 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir iš ieškovo priteistos 40,53 eurų pašto išlaidų bei 235 eurų žyminio mokesčio, iš viso 12 937,29 eurų, kurias atsakovas yra sumokėjęs.

CK 6.245 straipsnyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pažymėtina, kad tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Byloje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. ir UAB „Trinapolis“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“, tretiesiems asmenims UAB „Antena“, UAB „Bitė Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932 ieškovės M. L., asmens kodas naudai priteista 16924,06 Lt (4901,55 €) turtinės žalos, 21000 Lt (6082,02 €) neturtinės žalos, 1250 Lt (362,03 €) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UAB „Vaidva“, įmonės kodas 300509317 ieškovės M. L., asmens kodas naudai priteista 7253,17 Lt (2100,66 €) turtinės žalos, 9000 Lt (2606,58 €) neturtinės žalos, 1250 Lt (362,03 €) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932 ir UAB „Vaidva“, įmonės kodas 300509317 valstybės naudai priteista po 139,92 Lt (40,52 €) pašto išlaidų ir po 812 Lt (235 €) žyminio mokesčio.

Civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 nustatyti faktai, kad 2008 metų rugsėjo 6 d. UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pastatas. Vykdant gaisro padarinių šalinimo darbus, 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 10.10 val. UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje, jos darbuotojai, atsakovei M. L., pirmos pertraukėlės metu, išeinant iš buitinių patalpų (rūbinės), virto antena, kuri buvo įtvirtinta ant pastato stogo, kuriame buvo įrengtos buitinės patalpos. Griūdama antena kliudė einančią ieškovę M. L. ir ją sužalojo. Nustatyta, kad dėl griuvusios antenos ieškovei buvo padaryti sekantys sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Visi šie sužalojimai vertinti kaip sunkūs, sukėlę ieškovei realų pavojų jos gyvybei (baudžiamosios bylos I t. 89 l.). Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuos sužalojimus įtakojo būtent griuvusi antena. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė tuo metu dirbo UAB „Klaipėdos mėsinė“ (duomenys neskelbtini) pareigose (b.b. I t. 29-30l) ir ji tuo metu buvo darbe, t.y. atliko savo darbines pareigas. Taip pat nustatyta, kad griuvusi antena, kuri buvo sumontuota ant UAB „Klaipėdos mėsinė“ priklausančio pastato stogo, priklausė UAB „Bitė Lietuva“ ir buvo pastatyta atsakovo teritorijoje remiantis tarpusavio sudaryta sutartimi (b.b. I t. 78-86 l.).

Minimoje civilinėje byloje teismas taikė dalinės civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ 70 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o UAB „Vaidva“ – 30 proc. (CK 6.248 str.). Nurodė, kadangi UAB „Vaidva“ atliekami valymo darbai tiesiogiai įtakojo ir taip dėl atsilaisvinusios atotampos nestabilios antenos griuvimą, šio atsakovo atsakomybė dėl griuvusios antenos preziumuojama. Tačiau užtikrinti saugias darbo sąlygas yra atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareiga. Įvertino 2008-09-22 sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodomus pažeidimus, kurių įtakoje atsitiko nelaimingas atsitikimas: statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002, patv. LR Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 13.6.1,13.6.3 p. pažeidimą, statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004, patv. LR Aplinkos apsaugos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. Dl-347, 40 p.,41.2 p. pažeidimą, Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo patv. 2003-07-01 40 str. 1 p. pažeidimą. Pažymėjo, kad darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais taip pat išplaukia iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK normų reikalavimų; darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229, 264 straipsniai). Dėl ieškovo susižalojo darbo metu, konstatavo darbdavio kaltę. Padarė išvadą, kad tiek atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek tretysis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ savo neveikimu, o UAB „Vaidva“ savo veiksmais sudarė prielaidas antenos griuvimui. Taip pat sprendė, kad žalos atsiradimas buvo įtakotas dėl netinkamų UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų, o tiksliau jų aplaidaus neveikimo.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Vaidva“ negalėjo tinkamai apsaugoti kitų atsakovo darbuotojų, t. y. negalėjo jų įtakoti, kadangi šie darbuotojai dirbo pas atsakovą UAB „Klaipėdos mėsinė“ sutartiniais pagrindais ir būtent šis atsakovas turėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Nors atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ aiškino, kad jie buvo apsitvėrę teritoriją, informavę darbuotojus, supažindinę su darbų sauga, tačiau teismas sprendė, kad vien formalus dokumentų atitikimas nustatytiems teisės aktams savaime nesuponuoja atsakovo nekaltumo, nes faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovo darbuotojai laisvai vaikščiojo po teritoriją, pažeistos antenos perimetras nebuvo atitvertas, juo labiau darbuotojai atliko jiems nebūdingus darbus – t. y. valė gaisravietę.

Taigi, kaip matyti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ žalos atlyginimas buvo priteistas nustačius ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, kaip darbdavės, civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-550-253/2015 Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje konstatavo, kad atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ laiku neužtikrino darbuotojos saugumo, nes nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, tiek, kiek jų esant tokioms faktinėms aplinkybėms buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (LR CK 6.246 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įstatymuose įtvirtintas darbdavio pareigas, susijusias su pareiga sudaryti ir užtikrinti darbuotojams tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, aplinkybė, kad skundžiamame sprendime pažymėta dėl kitų asmenų atsakomybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ veiksmai (neveikimas) nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala ir nepašalina atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės ieškovei, esant nustatytoms visoms šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 ieškovui UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistos piniginės sumos dėl jo pačių, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl šioje byloje konstatuoti atsakovo UAB „Vaidva“ neteisėtų veiksmų, kildinamų iš 2008-09-15 Statybos rango sutarties vykdymo, nėra teisinio pagrindo.

Sutiktina su atsakovo UAB „Vaidva“ pozicija, kad ginčas dėl žalos atlyginimo M. L. išspręstas įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 39-299/2014.

Teismas konstatuoja, kad byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.245, 6.246 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo UAB „Vaidva“ atstovas teismui pateikė prašymą atmetus ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo UAB „Vaidva“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 900 eurų. Prie prašymo pridėjo 2015-11-18, 2016-03-03 sąskaitas–faktūras ir banko sąskaitos išrašus.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas gindamas savo interesus byloje naudojosi advokato paslaugomis ir patyrė 900 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8 punktas), todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, išlaidos priteistinos.

Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Vaidva“ iš ieškovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė