- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-550-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00749-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Antena“, UAB „Bitė Lietuva“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-550-253/2015
2015 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. L. ir atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“, tretiesiems asmenims UAB „Antena“, UAB „Bitė Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir jos atstovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu prašė atnaujinti terminą paduoti ieškinį, priteisti iš atsakovų solidariai 24 177,23 Lt turtinę žalą, kuri skiriasi nuo ieškinyje nurodytos sumos, tačiau papildomos išlaidos atsirado jau bylos nagrinėjimo metu, bei 150 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad 2008-09-17 apie 10.10 val. (duomenys neskelbtini), UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje nuvirto ant pastato stogo stovėjusi mobiliojo ryšio antena. Virsdama antena sužalojo iš buitinių patalpų išėjusią įmonės darbuotoją – ieškovę. Nuvirtusi antena priklausė UAB „Bitė Lietuva“, kuri 2003-12-15 sutarties Nr. 332 ir 2005-02-01 sutarties Nr. PAG-03-01/23, sudarytų su UAB „Vilkė“ (šiuo metu atsakove UAB „Klaipėdos mėsinė“) pagrindu turėjo teisę ant atsakovės pastato stogo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sumontuoti 24 metrų aukščio lengvos konstrukcijos GSM antenos stiebą. Ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų gyvybei. Nurodė, kad ji tuo metu dirbo atsakovės UAB „Klaipėdos mėnesinė“ įmonėje. Įvykio aplinkybes tyręs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovė pažeidė statinių eksploatacijos, priežiūros teisės aktus (Statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 13.6.1., 13.6.3. punktai, Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 40 p., 41.2 p.), vykdė nepakankamą darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 40 str. 1 p.). Dėl šio įvykio Pagėgių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00216-08, kuris buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad pas atsakovą nebuvo rasti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teises aktai, reglamentuojantys mobiliojo ryšio antenų naudojimą. Taip pat išvadose nurodyta, kad visais aspektais užtikrinti saugias darbo sąlygas yra darbdavio pareiga. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovė nurodė, kad jai žala galbūt padaryta atsakovo veiksmais, galėjo suvokti tik 2008-10-17 susipažinusi su nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Tačiau savo teise kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka tuomet nesinaudojo, nes tikėjosi, kad savo reikalavimą galės pareikšti baudžiamojoje byloje, nustačius kaltus asmenis. Nurodė, kad atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ po 2009-09-08 viename iš įmonės pastatų kilusio gaisro nenustatė, kurios išlikusios pastato stogo konstrukcijos yra pavojingoje būklėje, neorganizavo pavojingoje būklėje išlikusių konstrukcijų laikino sustiprinimo, nepažymėjo pavojingos zonos, neorganizavo jos laikino aptvėrimo ir nepasirūpino, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. 2008-09-15 rangos sutarties pagrindu nudegusių pastatų ardymo, šiukšlių išvežimo, statybvietės sutvarkymo darbus vykdžiusi UAB „Vaidva“ buvo įsipareigojusi užtikrinti darbų saugą statybos aikštelėje, tačiau šios pareigos neįvykdė, nes vykdant darbus, statybos aikštelės teritorijoje buvęs antenos bokštas virsdamas sužalojo ieškovę. Ieškovės nuomone, tiesiogine jos sunkaus sužalojimo priežastimi buvo netinkamas saugių darbo sąlygų užtikrinimas, todėl tarp atsakovų neveikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams deliktinę ir sutartinę atsakomybę ir priteisti iš jų solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Įvykio metu ieškovei sutrenktos galvos smegenys, lūžo kaukolės skliautas, padaryta mušta–plėšta viršugalvio žaizda, sumušta krūtinė, lūžo II ir III dešinės pusės šonkauliai, plyšo kepenys, prasidėjo potrauminis plaučių uždegimas, nustatyti hidropneumatoraksas, intrehepatinė hematoma. Medikai jos nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei. Ieškovė dėl sužalojimo ilgai gydyta, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškovės M. L. naudai 16 924,06 Lt (4901,55 Eur) turtinės žalos, 21 000 Lt (60 82,02 Eur) neturtinės žalos, 1 250 Lt (362,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės M. L. naudai 7 253,17 Lt (2 100,66 Eur) turtinės žalos, 9 000 Lt (2 606,58 Eur) neturtinės žalos, 1 250 Lt (362,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ valstybės naudai po 139,92 Lt (40,52 Eur) pašto išlaidų ir po 812 Lt (235 Eur) žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė jai padarytą žalą galėjo objektyviai suvokti tik 2008-10-17 susipažinusi su nelaimingo atsitikimo darbe aktu, o Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo, ieškovę tuo metu atstovavo samdytas advokatas, baudžiamojoje byloje 2010-07-08 buvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau Tauragės apylinkės prokuratūrai 2012-12-27 nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovei ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2012-12-07 ir ieškovė nepraleido termino pareikšti ieškinį. Teismas nustatė, kad 2008-09-06 UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pastatas. Vykdant gaisro padarinių šalinimo darbus 2008-09-17 UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje, jos darbuotojai, atsakovei M. L., pirmos pertraukėlės metu, išeinant iš buitinių patalpų (rūbinės), virto antena, kuri buvo įtvirtinta ant pastato stogo, kuriame buvo įrengtos buitinės patalpos. Griūdama antena kliudė einančią ieškovę M. L. ir ją sužalojo, sužalojimai vertinti kaip sunkūs, sukėlę ieškovei realų pavojų jos gyvybei. Šiuos sužalojimus lėmė būtent griuvusi antena. Nustatyta, kad ieškovė tuo metu dirbo UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir tuo metu atliko savo darbo pareigas. Taip pat nustatyta, kad griuvusi antena, kuri buvo sumontuota ant UAB „Klaipėdos mėsinė“ priklausančio pastato stogo, priklausė UAB „Bitė Lietuva“ ir buvo pastatyta atsakovo teritorijoje remiantis tarpusavio sudaryta sutartimi. Nustatyta, kad gaisro vietoje buvo ir viena iš anteną laikančių atotampų. Antena nugriuvo atsakovams UAB „Vaidva“ vykdant gaisro šalinimo padarinius. Teismas vertino, kad būtent UAB „Vaidva“ vykdomi darbai iniciavo atlaisvėjusios atotampos galutinį atitrūkimą ir buvo tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Vaidva“ vykdytų teritorijos valymo darbų bei antenos griuvimo. Kadangi UAB „Vaidva“ atliekami valymo darbai tiesiogiai lėmė ir taip dėl atsilaisvinusios atotampos nestabilios antenos griuvimą, šios atsakovės atsakomybė dėl griuvusios antenos preziumuojama. Tačiau pažymėta, kad užtikrinti saugias darbo sąlygas yra atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareiga. 2008-09-22 sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyti pažeidimai, kuriems esant atsitiko nelaimingas atsitikimas, ir šioje išvadoje aiškiai konstatuojama, kad tiek atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ veiksmai neužtikrino tinkamos statinio priežiūros. Pažymėta, kad darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais taip pat kyla iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK 229, 264 str. normų reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad byloje esant duomenims, jog ieškovė sužalota darbo metu, yra pagrindas konstatuoti darbdavio kaltę. Teismas darė išvadą, kad tiek atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ savo neveikimu, o UAB „Vaidva“ savo veiksmais sudarė prielaidas antenos griuvimui. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad šiuo atveju atsakomybė turi būti solidari. Nors antenos griuvimui įtakos turėjo atsakovės UAB „Vaidva“ veiksmai, tačiau žalos atsiradimas buvo lemtas netinkamų UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų, o tiksliau jų aplaidaus neveikimo. UAB „Vaidva“ negalėjo tinkamai apsaugoti kitų atsakovės darbuotojų, t. y. negalėjo jų įtakoti, kadangi šie darbuotojai dirbo atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ įmonėje sutartiniais pagrindais ir būtent ši atsakovė turėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ aiškino, kad jie buvo apsitvėrę teritoriją, informavę darbuotojus, supažindinę su darbų sauga, tačiau, teismo vertinimu, vien formalus dokumentų atitikimas nustatytiems teisės aktams savaime nesuponuoja atsakovo nekaltumo, nes faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovės darbuotojai laisvai vaikščiojo po teritoriją, pažeistos antenos perimetras nebuvo atitvertas, juo labiau darbuotojai atliko jiems nebūdingus darbus – t. y. valė gaisravietę. Tuo pačiu nustatyta, kad ir UAB „Vaidva“, dirbdama padidinto pavojaus darbus, tinkamai neįvertino jos atliekamų darbų pavojingumo, neužtikrino, kad jų darbo teritorijoje nebūtų pašalinių asmenų. Teismas taikė dalinės civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ 70 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o UAB „Vaidva“ – 30 proc. Teismas vertino, kad ieškovė įrodė jos nurodytą patirtą turtinę žalą ir ieškovės reikalaujamą turtinę 24 177,23 Lt žalą priteisė iš atsakovų, taikant nustatytos atsakomybės dalis. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė sudarė taikos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Bitė Lietuva“, kuri sumokėjo ieškovei 30 000 Lt, aplinkybę, kad trečiojo asmens neveikimas taip pat sudarė sąlygas antenos griuvimui ir tai, kiek ieškovė vertino jai padarytą žalą patvirtintoje taikos sutartyje, teismas vertino, kad atitinkama suma – 30 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ būtų pakankama suma ieškovės patirtai neturinei žalai atlyginti, priteisiant šią sumą iš atsakovų taikant nustatytos atsakomybės dalis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. L. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, be to, patenkinus skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su tuo, kad atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ atsakomybė yra dalinė, o ne solidarioji, taip pat su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad jis per mažas. Ieškovės nuomone, abiejų atsakovių atsakomybė turėtų būti solidari, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.279 str. 1 d. nuostatas, sprendime nenurodė motyvų, paneigiančių CK 6.6 str. 3 d. įtvirtintą solidarios skolininkų pareigos prezumpciją. Ieškovės nuomone, tiek UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek UAB „Vaidva“ veiksmai buvo tiesiogiai lėmė kilusias pasekmes, t. y. UAB „Klaipėdos mėsinė“, vykdant griovimo darbus, neužtikrino savo darbuotojams saugių darbo sąlygų, o UAB „Vaidva“ vykdė griovimo darbus neįsitikinusi, kad tai galima daryti saugiai (pažymi, kad UAB „Vaidva“ vykdė griovimo darbus, iki pasirašant sutartį dėl šių darbų atlikimo). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ šalindamos gaisro padarinius nekoordinavo ir nederino savo veiksmų, darbus vykdė aplaidžiai, skubėdamos. Taip pat nurodo, kad priteisiant neturtinės žalos dydį nebuvo įvertinta tai, kad ženkliai pažeista ieškovės sveikata, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas ir negrįžtamas darbingumo laipsnio praradimas, neįvertintas patirto fizinio skausmo mastas ir pasekmės, netinkamai taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas nepagrįstai į žalos dydį įskaičiavo UAB „Bitė Lietuva“ ieškovei geranoriškai sumokėtus 30 000 Lt, taip pat neatsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad po to, kai byloje buvo sudarytos dvi taikos sutartys – tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ bei tarp ieškovės ir UAB „Vaidva“, vienintele atsakove liko UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir atitinkamai klausimas dėl atsakovų atsakomybės rūšies nebespręstinas. Teismas turėtų įvertinti, ne tai, kokia atsakomybė atsakovams turėtų būti taikytina, o tai, ar apskritai UAB „Klaipėdos mėsinė“ kyla pareiga atlyginti ieškovei žalą. Vien tai, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ nelaimingo įvykio metu buvo ieškovės darbdavė savaime nereiškia, kad atsakovė yra atsakinga už žalos ieškovei atsiradimą. Palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ taikyti civilinės atsakomybės nėra pagrindo, nes už žalą atsakinga yra statinio savininkė UAB „Bitė Lietuva“ bei statybos (griovimo) darbus atlikusi UAB „Vaidva“. Atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ ėmėsi visų veiksmų, kurių imtis tuo atveju buvo būtina ir savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo, dėl to nebuvo pagrindo iš šios atsakovės priteisti ieškovei neturtinę žalą. Ieškovės argumentai dėl per mažo priteisto neturtinės žalos dydžio, visiškai nepagrįsti. Ieškovei teismo priteista neturtinė žala nelaikytina neadekvačia, t. y. per maža.
Atsiliepimu atsakovė UAB „Vaidva“, atsižvelgdama į tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vaidva“ sudarytos taikos sutarties sąlygas, prašo apeliacinius skundus nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vaidva“ sudarytą taikos sutartį. Jos pagrindu atsakovė UAB „Vaidva“ visiškai atlygino ieškovei turtinę ir neturtinę žalą pervesdama į ieškovės sąskaitą banke 17 500 Lt (5 068,35 Eur). Ieškovė pareiškė, jog turtinė ir neturtinė žala, už kurią atsakinga atsakovė UAB „Vaidva“, jai yra visiškai atlyginta ir ji atsisako bet kokių kitų reikalavimų atsakovei UAB „Vaidva“ bei pasižada nekelti jų ateityje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl vien dėl šios priežasties teismas turėjo jį atmesti. Teismas neteisingai aiškino ieškinio senaties institutą, neatsižvelgta į tai, kad nuo nelaimingo įvykio dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos buvo praėję daugiau kaip penkeri metai. Be to, net ir neatsižvelgiant į ieškinio senaties praleidimo faktą, teismas netinkamai aiškino ir vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atsakomybę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ turėjo ir galėjo žinoti apie nelaimingo įvykio grėsmę ir būtinybę imtis priemonių darbuotojų saugumui užtikrinti. Šiuo atveju teismas, pasisakydamas dėl atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, neteisingai aiškino civilinės atsakomybės sąlygas bei pagrindus, t. y. nebuvo nustatyti jokie UAB „Klaipėdos mėsinė“ neteisėti veiksmai. Teismas pripažino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir ieškovė buvo sužalota dėl UAB „Vaidva“ veiksmų, vykdant statinio griovimo darbus, griuvus UAB „Bitė Lietuva“ statiniui. Šiuo atveju akivaizdus ir priežastinis ryšys tarp UAB „Vaidva“ veiksmų ir UAB „Bitė Lietuva“ neveikimo ir ieškovei kilusių pasekmių. Šiuo atveju UAB „Bitė Lietuva“ CK 6.266 str. pagrindu atsako be kaltės kaip statinio savininkė. Teigia, kad atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atsakomybės dydis yra ribojamas CK 6.283 str. 4 d. pagrindu. Be to, teismas neturėjo pagrindo taikyti dalinės civilinės atsakomybės instituto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Mano, kad nepagrįstas atsakovės argumentas dėl trejų metų ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškovės nuomone, ji elgėsi rūpestingai ir nuosekliai laukdama ikiteisminio tyrimo pabaigos ir tik po to inicijavusi civilinę bylą. Remdamasi CK 6.283 str. 1, 4 d. nuostatomis pažymi, kad teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Taip pat pažymi, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vaidva“ sudaryta taikos sutartis. Patvirtina, kad laikosi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir atsisako bet kokių pretenzijų atsakovei UAB „Vaidva“.
Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą atmesti, taip pat iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteisti UAB „Bitė Lietuva“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl savavališkos antenos statybos ir nukrypimo nuo projekto, kadangi byloje nėra įrodymų apie atsakovės nurodomas aplinkybes. UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio antena griuvo ir sužalojo M. L. ne dėl to, kad ji buvo blogai pastatyta ar netinkamai eksploatuojama, o dėl to, kad atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje įvykusio gaisro metu buvo pažeistas vienas antenos atotampos tvirtinimas, o po to UAB „Vaidva“ ardant su metalo pjaustymo technika gaisro paveiktas metalines konstrukcijas tvirtinimas nutrūko ir antena griuvo. Tai patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės ir liudytojų paaiškinimai. Atsakovė neigia žinojusi apie antenos tvirtinimo pažeidimą iki jai griūnant, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovės vadovybė buvo apie tai informuota. Dėl atsakovės pateiktos 2012-05-15 išvados pažymi, kad R. M. turi teisę tirti statinius, bet nenurodyta, kad jis yra suvirinimo siūlių tyrimo specialistas ir yra kompetentingas tirti suvirinimo procesus, nors šiuo atveju buvo tiriama metalinė konstrukcija. Be to, išvados padarytos neatlikus jokio tyrimo, o tik apžiūrėtos metalinės konstrukcijos, neįvertinta, kad nuo įvykio praėjo beveik ketveri metai, neįvertinta, kokiomis sąlygomis konstrukcijos buvo laikytos. Taip pat neaišku, koks objektas, kam priklausantis yra aprašytas, dėl to nėra pagrindo remtis šiomis išvadomis. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo vykdoma antenos techninė priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas dėl dalies ieškovės apeliacinio skundo nutrauktinas, apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Dėl ieškinio senaties termino.
Apeliantė UAB „Klaipėdos mėsinė“ teigia, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti. Šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. CK 1.127 str. 1 d. numato bendrąją taisyklę, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantė teigia, kad ieškovė apie jai padarytą žalą galėjo objektyviai suvokti 2008-09-17, t. y. iš esmės nelaimingo atsitikimo dieną. Iš bylos duomenų apie ieškovės sveikatos būklę po nelaimingo atsitikimo nustatyta, kad ieškovė be kitų sužalojimų patyrė galvos traumą, galvos smegenų sutrenkimą, kaukolės skliauto lūžimą, guldyta į Reanimacijos skyrių komos būklėje, stacionarizuota 2008-09-17 ir išrašyta tik 2008-10-10 (t. 1, b. l. 70–72). Tad, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą ir jai padarytą žalą objektyviai galėjo suvokti tik 2008-10-17 susipažinusi su nelaimingo atsitikimo darbe aktu (t. 1, b. l. 11–14). Taip pat pažymėtina, kad Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo ir 2008-11-05 nutarimu M. L. pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 29-2-00216-08 (t. 1, b. l. 69). Šiame ikiteisminiame tyrime 2010-07-14 gautas M. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2010-08-09 nutarimu M. L. byloje pripažinta civiline ieškove (baudžiamosios bylos Nr. 29-1-00216-08 (toliau – b. b.) t. 2, b. l. 123–161, 162). Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieškinio senaties eiga nutrūko. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2012-11-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00216-08 nutrauktas (t. 1, b. l. 82–86). Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2012-12-27 nutarimu atsisakyta tenkinti M. L. skundą (t. 1, b. l. 87–88). Tad ieškinio senaties eiga tęsėsi įsiteisėjus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2012-12-27 nutarimui atsisakyti tenkinti skundą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad ieškovės civilinio proceso tvarka pareikštas ieškinys priimtas 2013-05-08, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.
Dėl atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atsakomybės.
Iš bylos medžiagos nustatytos faktinės aplinkybės, kad ant UAB „Klaipėdos mėsinė“ priklausančio pastatų komplekso vieno pastato stogo 2003-12-15 sutarties Nr. 332 ir 2005-02-01 sutarties Nr. PAG-03-01/23 tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ (tuo metu – UAB „Vilkė“) ir UAB „Bitė Lietuva“ (tuo metu – UAB „Bitė GSM“) pagrindu buvo sumontuota 24 m ilgio mobiliojo ryšio antena (b. b. t. 1, b. l. 42, 78–80). Nustatyta, kad 2008-09-06 UAB „Klaipėdos mėsinė“ patalpose kilo gaisras, kurio metu buvo apgadinta dalis patalpų (b. b. t. 2, b. l. 56–72). Nustatyta, kad atsakovė 2008-09-08 informavo UAB „Bitė GSM“, kad įmonėje nėra ryšio ir prašė jį atstatyti (b. b. t. 2, b. l. 51). 2008-09-07 bei 2008-09-16 UAB „Bitė Lietuva“ atstovai apžiūrėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje sumontuotą mobiliojo ryšio įrangą (b. b. t. 1, b. l. 48). Pagal 2008-09-15 tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 08/09/15 pradėti vykdyti UAB „Klaipėdos mėsinė“ priklausančių nudegusių pastatų ardymo, šiukšlių išvežimo, statybvietės sutvarkymo darbai (t. 1, b. l. 47–48). Šie darbai buvo vykdomi ekskavatoriumi, karpant po gaisro suvirtusį mėsos cecho pastatą, toliau darbus vykdant šaldytuvų patalpose (t. 1, b. l. 49). 2008-09-17 minėta mobiliojo ryšio antena nuvirto ir krisdama sunkiai sužalojo ieškovę M. L., ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jos gyvybei, ieškovė neteko dalies darbingumo – netektas darbingumas sudarė 60 proc., po pakartotinio vertinimo – 70 proc. (t. 1, b. l. 70–74; t. 2, b. l. 186; b. b. t. 1, b. l. 19, 89). Ieškovė pagal 2004‑06‑28 sudarytą darbo sutartį dirbo atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ įmonėje (t. 1, b. l. 70‑74). Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ieškovės darbo metu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovę M. L. ir atsakovę UAB „Klaipėdos mėsinė“ nelaimingo atsitikimo 2008-09-17 metu siejo darbo santykiai ir mobiliojo ryšio antena darbdavio teritorijoje nuvirto ant darbuotojos ieškovei einant savo pareigas.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ savo neveikimu, o UAB „Vaidva“ savo veiksmais sudarė prielaidas antenos griuvimui. Šioje civilinėje byloje Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-24 nutartimi patvirtinta ieškovės M. L. ir UAB „Bitė Lietuva“ taikos sutartis ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų UAB „Bitė Lietuva“ nutraukta. Taip pat nustatyta, kad šioje byloje Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi patvirtinta ieškovės M. L. ir atsakovės UAB „Vaidva“ taikos sutartis ir civilinės bylos dalis, kurioje iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės naudai buvo priteista 7 253,17 Lt (2 100,66 Eur) turtinės žalos, 9 000 Lt (2 606,58 Eur) neturtinės žalos, 1 250 Lt (362,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų, bei dalis, kurioje iš atsakovės UAB „Vaidva“ valstybei buvo priteista 139,92 Lt (40,52 Eur) pašto išlaidų ir 812 Lt (235 Eur) žyminio mokesčio, nutraukta. Apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimo pateikusi ieškovė M. L. atsiliepime į atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą patvirtino, kad laikosi taikos sutarties sąlygų ir atsisako bet kokių pretenzijų atsakovei UAB „Vaidva“. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės UAB „Vaidva“ buvo apskųsta tik ieškovės, priimtinas ieškovės apeliacinio skundo dalies atsisakymas ir apeliacinis procesas pagal ieškovės M. L. apeliacinio skundo dalį dėl atsakovės UAB „Vaidva“ nutrauktinas (CPK308 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl solidarios atsakovų atsakomybės nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.
Apeliantė UAB „Klaipėdos mėsinė“ teigia, kad ji negali būti laikoma materialiai atsakinga už ieškovės sveikatai padarytą žalą, kadangi neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sąlygoję antenos griūtį ir žalos ieškovei padarymą. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė visų darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų. Vadovaujantis DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai – darbuotojui, be kita ko, atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis sužalojamas, miršta ar suserga profesine liga, taip pat kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str. 1 p., 4 p.). Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės (CK 6.246–6.249 str., DK 246 str. 1‑4 p.), pagal darbo teisės srities įstatyminį reglamentavimą materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str. 5–6 p.). Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.
Darbuotojų teisė saugiai dirbti suponuoja darbdavio prievolę užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir sudaryti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (DK 260 str.). Be to, darbdavio pareigas reglamentuojantis DK 229 str. numato, jog darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str. 1 d. numato, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo ir nevisapusiško įrodymų vertinimo priimant skundžiamą sprendimą. Apeliantė teigia, kad iš UAB „Bitė Lietuva“ 2008-10-03 paaiškinimo Nr. 4010-204 matyti, jog pats UAB „Bitė Lietuva“ atstovas pripažino, jog kitą dieną po UAB „Klaipėdos mėsinė“ patalpose įvykusio gaisro vizualiai nebuvo matyti jokių mobiliojo ryšio antenos vizualinių pažeidimų. Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime nurodo, kad kitą dieną po gaisro G. R., kuris yra kompiuterinių programų specialistas, atvyko apžiūrėti techninės įrangos, nes buvo dingęs ryšys, apžiūrėti anteną jis nebuvo kompetentingas. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. paaiškino, kad iš jo buvimo vietos atotampos įtvirtinimas į nuo gaisro nukentėjusį pastatą nesimatė. UAB „Kauno komprojektas“ 2011-11-10 akte pažymėta, kad antena neteko stabilumo pažeidus vienos iš atotampų ankeriavimą prie nudegusio pastato, o antenos griūtį įtakojo stabilumo ir pastovumo netekimas atitrūktus atotampai nuo pažeisto ankerio (b. b. t. 3, b. l. 2–4 ir priedas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos komprojektas“ 2012-05-15 pateikta išvada Nr. 3.3-300 (t. 1, b. l. 184–185) nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad antena griuvo būtent dėl nekokybiško jos pastatymo. Svarbu pažymėti, kad 2008-09-15 gaisro teritorijoje pagal statybos rangos sutartį buvo pradėti ardymo/tvarkymo darbai. 2008-09-22 nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodyti statinių eksploatacijos, priežiūros teisės aktų pažeidimai bei saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (b. b. t. 1, b. l. 17–18). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2012-02-27 nutarimo atsisakyti tenkinti skundą, kuriame nurodoma, kad žala ieškovei padaryta dėl mobiliojo ryšio antenos, kaip statinio trūkumo. Pažymėtina, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus, dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali būti pripažįstami sukeliantys civilinius teisinius padarinius. Apeliantės nurodomame 2012-02-27 nutarime atsisakyti tenkinti skundą taip pat nurodyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ formaliai pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str. 1 d. nuostatas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ įrodinėjo, kad laikėsi jai įstatymų keliamų reikalavimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tinkamų sąlygų užtikrinimo darbo vietoje ir savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo. Tad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pagrįstai vertino ir rėmėsi joje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad už antenos priežiūrą pagal nuomos sutarties nuostatas atsakingas buvo trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“, o griovimo darbus atliko ir užtikrinti, kad vykdomi darbai nesukeltų pavojaus tretiesiems asmenims, turėjo kitas juridinis asmuo – UAB „Vaidva“. Tačiau pažymėtina, kad ieškovę sužalojusi UAB „Bitė Lietuva“ priklausanti mobiliojo ryšio antena sutarties pagrindu buvo sumontuota ant atsakovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ priklausančio pastato, atsakovės teritorijoje, kurioje dirbo atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotojai, be to, atsakovės teritorijoje buvo kilęs gaisras ir buvo organizuojami gaisro padarinių šalinimo darbai, tad atsakovės veiksmai (neveikimas), sprendžiant dėl atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ civilinės atsakomybės sąlygų, vertintini šiame kontekste.
Atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog UAB „Klaipėdos mėsinė“ laikėsi įstatymų keliamų reikalavimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tinkamų sąlygų užtikrinimo darbo vietoje. Nustatyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ gaisro tyrimo ir padarinių likvidavimo komisija sudarė 2008-09-09 gaisro padarinių likvidavimo protokolą, kurio 6 punktu buvo nuspręsta neįleisti žmonių, nesusijusių su avarijos tyrimu ir pasekmių likvidavimu, į gaisravietės teritoriją ir apie tai raštiškai informuoti darbuotojus (t. 1, b. l. 42). Tačiau apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė nelaimingo atsitikimo metu ieškovė nedirbo gaisravietės teritorijoje. Iš ieškovės 2008-10-10 paaiškinimo matyti, kad darbuotojai plovė aprūkusias patalpas (b. b. t. 1, b. l. 28). Apeliantė taip pat teigia, kad antena ir ją laikantys lynai nepateko į gaisravietės teritoriją, tačiau iš apeliantės nurodomo byloje esančio UAB „Klaipėdos mėsinė“ patalpų plano (t. 1, b. l. 16) matyti, kad vienas iš anteną laikančių lynų buvo pritvirtintas ant pastato, kuris nukentėjo nuo gaisro. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos bei draudimo bendrovės atstovo darytos fotonuotraukos, V. M. paaiškinimai, UAB „Kauno komprojektas“ 2011-11-10 akto Nr. 10-11-034 duomenys (b. b. t. 1, b. l. 24; b. b. t. 2, b. l. 75; b. b. t. 3, b. l. 7, 9–11). Taip pat pažymėtina, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ sudarytos komisijos tirti UAB „Bitė Lietuva“ antenos griūties priežastims 2008-09-22 išvadose nurodyta, kad nuotraukose, darytose prieš griūtį matosi, jog antenos atrama smarkiai palinkusi ir atitrūkusi nuo pagrindo; taip pat nurodyta, kad esant nepakankamam tvirtinimui antena galėjo nugriūti tiek nuo vėjo gūsio, tiek nuo vibracijos, sukeltos sudegusio pastato dalies konstrukcijų griovimo metu (b. b. t. 1, b. l. 63–64). Atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ 2008‑10‑09 paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodyta, kad prieš pradedant vykdyti griovimo ir valymo darbus UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ atstovai apžiūrėjo ryšio bokšto pastatymo vietą ir jo tvirtinimą ir nusprendė pakartotinai iškviesti UAB „Bitė Lietuva“ atstovus; 2008-09-16 į įmonę atvyko UAB „Bitė Lietuva“ vyresnysis statybų priežiūros inžinierius V. M., kuris apžiūrėjo ryšio bokštą ir nustatė vienos ryšio bokšto atotampos pažeidimą, tačiau nesiėmė sprendimų ar veiksmų bokšto saugumui užtikrinti, taip pat neįspėjo apeliantės bendrovės atstovų apie galimą bokšto griūtį (b. b. t. 1, b. l. 26). Nustatyta, kad UAB „Bitė Lietuva“ 2008-09-16 raštu prašė mobiliojo ryšio antenos priežiūrą vykdančios bendrovės nusiųsti specialistus sustiprinti gaisro pažeistą stiebo atotampą (b. b. t. 2, b. l. 6). Apeliaciniame skunde pati atsakovė nurodo, kad UAB „Bitė Lietuva“, nustačiusi vieno iš keturių atotampos mazgų sutvirtinimo pažeidimą, UAB „Klaipėdos mėsinė“ apie antenos griūties grėsmę ar kitokį pavojų neįspėjo, tik formaliai nurodė, kad nustatytas pažeidimas bus šalinamas kitą dieną, UAB „Klaipėdos mėsinė“ buvo informuota tik apie 2008-09-17 planuojamus atlikti antenos atotampos sutvirtinimo darbus.
Nurodyti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teritorijoje vykstant gaisro padarinių šalinimo darbams atsakovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ iki nelaimingo atsitikimo buvo kilę abejonių dėl antenos tvirtinimo saugumo ir vertinta, kad būtina iškviesti UAB „Bitė Lietuva“ atstovus, kurie nurodė, kad yra pažeidimas ir kad jis bus šalinamas, todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ negalėjo įvertinti savo darbuotojams iškilusios rizikos ir savarankiškai imtis prevencinių priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Nors apeliantė nurodo, kad laikėsi įstatymų keliamų reikalavimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tinkamų sąlygų užtikr
inimo darbo vietoje, ėmėsi tam tikrų veiksmų, numatytų 2008-09-09 gaisro padarinių likvidavimo protokole, tačiau įvertinus bylos duomenis apie po gaisro įmonės teritorijoje ir iki nelaimingo atsitikimo atliktus veiksmus negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ objektyviai negalėjo žinoti apie savo darbuotojams iškilusį pavojų ir būtinybę imtis papildomų saugumo priemonių. Konstatuotina, kad atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ laiku neužtikrino darbuotojos saugumo, nes nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, tiek, kiek jų esant tokioms faktinėms aplinkybėms buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įstatymuose įtvirtintas darbdavio pareigas, susijusias su pareiga sudaryti ir užtikrinti darbuotojams tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, aplinkybė, kad skundžiamame sprendime pažymėta dėl kitų asmenų atsakomybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ veiksmai (neveikimas) nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala ir nepašalina atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės ieškovei, esant nustatytoms visoms šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti dalinės civilinės atsakomybės institutą nagrinėjamu atveju. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio (CK 6.5 str., 6.248 str.). Teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą ir atsižvelgdama į anksčiau paminėtas išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) ir jų sukeltų pasekmių vertinimo ir daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatytas 70 proc. UAB „Klaipėdos mėsinė“ kaltės dėl žalos dydis.
Dėl turtinės žalos dydžio.
Atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliaciniame skunde, remdamasi CK 6.283 str. 4 d. teigia, kad ieškovė, kaip darbuotoja, buvo apdrausta darbdavio, jai mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, kurių bendra suma yra net didesnė nei faktiškai buvo gaunamas ieškovės darbo užmokestis, todėl atsakovės atsakomybės dydis yra ribojamas ir atsakomybė papildomai netaikoma. CK 6.283 str. 1–2 d. numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 6.283 str. 4 d. numato, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią padarytos žalos dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005, 2003-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003). Apeliantė teigia, kad ieškovei mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos bendra suma iš esmės padengia ieškovės netektas pajamas ir net yra didesnė. Įvertinus vidutinį ieškovei apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesčio dydį bei ieškovės gaunamų išmokų vidutinį dydį negalima daryti išvados, kad skirtumas yra ženklus (t. 1, b. l. 76–81). Be to, ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo reiškė ne dėl negautų pajamų, o grindė argumentais, kad turi išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu ir priežiūra: medikamentų pirkimu, apmokėjimu už teikimas sveikatos priežiūros paslaugas ir kurą. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Taigi atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės atsakomybės dydis yra ribojamas ir papildoma atsakomybė netaikoma, nelaikytini paneigiančiais atsakovės pareigą bendrais pagrindais atlyginti likusią neatlygintą ieškovei padarytos žalos dalį, kurios pagrįstumo atsakovė nepaneigė.
Atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti bylą ieškovės pareikštų reikalavimų apimtyje, t. y. dėl 8 517,50 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Baigiamosiose kalbose ieškovė ir jos atstovas prašė priteisti visą ieškovės turėtą turtinę žalą, nurodant, kad kol vyko bylos nagrinėjimas ieškovė turėjo išlaidų sveikatos priežiūrai, – medikamentų pirkimas, apmokėjimas už teikimas sveikatos priežiūros paslaugas ir kuro čekiai, t. y. 24 177,23 Lt. Pažymėtina, kad šio ieškovės pradinio reikalavimo pobūdis nebuvo keičiamas, tik tikslinama paties reikalavimo dėl tęstinio pobūdžio turtinės žalos atlyginimo apimtis. Ieškovės teikiami papildomi įrodymai, nurodant, kad jais grindžiamas turtinės žalos dydis, buvo teikiami bylos nagrinėjimo metu, šalys turėjo galimybę su jais susipažinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl ieškovės reikalavimų, remdamasis byloje esančiais įrodymais.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Apeliaciniu skundui ieškovė M. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu – 30 000 Lt. Patikslintu ieškiniu ieškovė neturtinę žalą įvertino 150 000 Lt. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. CK 6.250 str. 2 d. numatyti kriterijai, kurie vertinami sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo – teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis neigiamą įtaką tolesniam ieškovės gyvenimui – iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 70 proc. ieškovės netekto darbingumo lygis. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai, tarp jų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, byloje iš viso buvo pareikšti trims atsakovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės ir atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ pasiektą geranorišką taikų susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylos dėl šios atsakovės dalies nutraukimą. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas byloje vertintas ir neturtinės žalos dydis pagal nurodytus kriterijus nustatytas dėl kitų atsakovių, nustatant ir atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį. Pažymėtina, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovė su atsakove UAB „Vaidva“ sudaryta taikos sutartimi pasiekė taikų susitarimą dėl teismo sprendimu iš šios atsakovės ieškovei priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovė atsisakė pretenzijų šiai atsakovei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per mažas ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis atitinka CK 6.250 str. nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat priteisiamos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės ir atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliaciniai skundai netenkinti. Ieškovė M. L. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 120). Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ bylinėjimosi išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas rašytiniais įrodymais, išlaidos nelaikytinos per didelėmis, dėl to prašymas tenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos priteisintos iš atsakovės (CPK 98 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministras 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal ieškovės M. L. apeliacinio skundo dalį dėl atsakovės UAB „Vaidva“ nutraukti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškovei M. L. 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme.