- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-16
- Bylos Nr.
- e2-19607-984/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G“
- Atsakovas
- J. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „G“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovui J. B. (toliau – atsakovas), kuriame prašo priteisti iš atsakovo 3 001,60 Eur skolą, 211,45 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 54 Eur administravimo mokestį, 586,77 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. vasario 2 d. atsakovas J. B. ir pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C102414015 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles, todėl UAB „S“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutraukė minėtą sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą, palūkanas bei kitas, su sutartimi susijusias, sumas. Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „S“ 2021 m. liepos 16 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2021-F-11, kuria UAB „S“ perleido reikalavimo teises ieškovui į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą.
3. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Bylos duomenimis 2021 m. vasario 2 d. atsakovas J. B. ir pradinis kreditorius UAB „S“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C102414015, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles, todėl UAB „S“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutraukė minėtą sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą, palūkanas bei kitas, su sutartimi susijusias, sumas. Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „S“ 2021 m. liepos 16 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kuria UAB „S“ perleido reikalavimo teises ieškovui į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių.
6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
7. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017). Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
8. Ieškovas pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovui paštu išsiųstą pranešimą dėl kreditoriau pasikeitimo, kuriame nurodyta išsami informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo aplinkybių, susijusių su jo informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidimą.
9. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
10. Pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C102414015 atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių laikotarpiui, grąžinimo terminas – 2024 m. vasario 12 d.; bendra vartojimo kredito suma – 4 441,46 Eur (3 000 Eur kredito suma + 1 441,46 Eur kredito mokestis (metinės palūkanos + administravimo mokestis + sutarties mokestis), vartojimo kredito metinė kredito palūkanų norma – 16,20 procentų, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 30,70 procentų. Vartojimo kredito sutarties 1.7 punkte numatyta, kad kreditas yra kredito davėjo kredito gavėjui suteikta, kurią kredito gavėjas privalo grąžinti kredito davėjui šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vartojimo kredito sutarties 1.11 punkte išaiškinta, kad mokėtinos sumos kredito gavėjo kredito davėjui mokėtinos įmokos, sutarties mokestis, administravimo mokestis, viešojo administravimo įstaigoms sumokėtas negrąžinamas mokestis, delspinigiai, ikiteisminio skolos išieškojimo ir visos kitos pagal sutartį mokamos sumos. Remiantis 14.6 punktu, jei kredito sutartis nutraukiama, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje nurodomus mokesčius.
11. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, susidarė 3 001,60 Eur dydžio įsiskolinimas. Atsakovas pradelstų mokėjimų nepadengė per pradinio kreditoriaus nustatytą terminą, todėl pradinis kreditorius nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pradinis kreditorius nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį esant 12.1.1 sąlygoms.
12. Atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, laiku ir sąžiningai su kreditore neatsiskaitė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 001,60 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas, tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CK 6.870 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 211,45 Eur mokėjimo pelno palūkanas.
14. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
15. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nes pradinis kreditorius, kaip paskolos davėjas, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu (sutarties 6.1 - 6.2 p.).
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 211,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.
18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 54 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos.
19. Vartojimo kredito sutarties 1.14 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis, tai mėnesinis kredito gavėjo mokamas mokestis už sutarties ir įmokų administravimą, kuris nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokamas grafike nustatyta tvarka. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką.
20. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 9 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis.
21. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 54 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo yra tenkintinas.
23. Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti 586,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-08-18) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-02-12).
24. Formaliai nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
27. Vilniaus apygardos teismo praktikoje, nagrinėjant faktiniu požiūriu analogiškus reikalavimus, grindžiamus iš esmės tais pačiais argumentais, yra išaiškinta, kad, skolininkui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, kreditoriaus teisėtas lūkestis gali būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-763-640/2021; 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-967/2021; 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-667-614/2021).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2021-08-18) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024-02-12) sudarytų 586,77 Eur. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 586,77 Eur sumos. Taigi tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl ji priteistina ieškovei iš atsakovo.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 853,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 87 Eur žyminis mokestis.
31. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 288 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 001,60 Eur skolą, 211,45 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 54 Eur administravimo mokestį, 586,77 Eur negautas pajamas, nuo sutarties nutraukimo (2021-08-18) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024-02-12), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 853,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.