- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-599-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07212-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- R. K., Ž. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „G.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir Ž. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „T.“, uždaroji akcinė bendrovė „G.“, uždaroji akcinė bendrovė „G.“ ir K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. K. ir Ž. K. prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnametis. Paaiškino, kad santuokinio gyvenimo metu išryškėjo vis didesni pareiškėjų charakterių, požiūrio į šeimą skirtumai, prasidėjo konfliktai dėl bendrojo ūkio vedimo ir pan., dėl šių aplinkybių pareiškėjai nebeturi tikslų ir abipusio sutarimo. Mano, kad šeima iširo dėl abiejų nesutarimų ir skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą. Kadangi kartu pareiškėjai nebegyvena, netvarko bendro ūkio nuo 2021 m. balandžio mėn. ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka yra faktiškai iširusi. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, kadangi tai iš esmės prieštarauja pareiškėjų abiejų interesams.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo pareiškėjų nurodytomis sąlygomis ir teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G.“ pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjo R. K. aukščiau paminėta skola UAB „G.“ išliktų jo asmenine prievole.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „G.“ pateikė atsiliepimą, nurodė, kad UAB „G.“ vykdė darbus R. K. gyvenamajame name, o sutarties sudarymo ir darbų atlikimo metu R. K. buvo santuokoje su Ž. K. ir prievolę apmokėti už atliktus darbus prisiėmė šeimos interesais, skola UAB „G.“ nėra asmeninė R. K. prievolė, todėl UAB „G.“ sutiks su pareiškėjų skyrybomis tik tuo atveju, jei skola UAB „G.“ bus pripažinta solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Nurodė, kad pridedami įrodymai patvirtina, kad 2014-08-28 santuokos metu ir veikdamas savo šeimos interesais R. K. su UAB „G.“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. GRTK-14-08-28-EK, kurios pagrindu UAB „G.“ atliko tinkavimo darbus R. K. statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rajone, pateikė atliktų darbų aktus ir sąskaitas apmokėjimui, tačiau R. K. UAB „G.“ visos skolos nesumokėjo.
5. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, UAB „T.“, K. K. atsiliepimų nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) tarp pareiškėjų nutraukė. Po santuokos nutraukimo Ž. K. paliko santuokoje turėtą pavardę „K.“, R. K. paliko pavardę „K.“. Patvirtino pareiškėjų 2025-03-10 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
7. Teismas, įvertinęs bylos duomenys, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nuo pareiškėjų santuokos sudarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, yra sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai nurodo, jog tęsti jų santuokinį gyvenimą tapo beprasmiška, pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi, pareiškėjai nebeveda santuokinio gyvenimo, kiekvienas turi savo atskirą asmeninį gyvenimą (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas atsižvelgęs į tai, kad jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, nusprendė pareiškėjų santuoką nutraukti (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, įvertinęs pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešajai tvarkai, konstatavo, kad ji neprieštarauja, sutuoktinių bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl teismas šią sutartį patvirtino (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
8. Teismas, įvertinęs kreditorius UAB „G.“ prašymą nustatyti, kad prievolės kylančios iš 2014-08-28 Statybos rangos sutarties Nr. GRTK-14-08-28-EK yra solidarios pareiškėjų prievolės, nustatė, kad pareiškėjas R. K. ir UAB „G.“ 2014-08-28 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. GRTK-14-08-28-EK, kuria rangovas UAB „G.“ įsipareigojo atlikti tinkavimo darbus, name, esančiame (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Minėta sutartis pasirašyta pareiškėjo R. K. ir UAB „G.“ atstovo.
9. Teismas, patikrinęs LITEKO informacinės sistemos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalimi) nustatė, kad R. K. nevykdant prievolių pagal minėtą rangos sutartį teismas UAB „G.“ išdavė 2015-03-10 teismo įsakymą (c. b. Nr. eL2-15240-433/2015), tai pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – R. K. turto areštą 9734,62 Eur sumai. Antstolių informacinės sistemos ir LITEKO duomenimis vykdomoji byla Nr. 0178/15/01014 (pagrindas teismo vykdomasis raštas Nr. eL2-15240-433/2015 (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)), skolininkas – R. K., išieškotojas – UAB „G.“, 2025-02-24 užbaigta, visiškai įvykdžius. LITEKO informacinės sistemos duomenimis skundo dėl antstolio D. Š. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-4217 skundo nėra pateikta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 įsakymas (CPK 587 straipsnio 2 punktu) Nr. eL2-15240-433/2015 vykdymui pateiktas nebuvo. CPK 606 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 įsakymas Nr. eL2-15240-433/2015 įsiteisėjo 2015-04-14. Terminas pateikti vykdymui minėtą teismo įsakymą suėjo 2020-04-14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad R. K. šiuo metu nėra UAB „G.“ skolininkas, t. y. kreditorius UAB „G.“ neturi reikalavimo teisės į skolininką R. K..
10. Teismas nustatė, kad UAB „G.“ nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad prievolės kylančios iš 2014-08-28 Statybos rangos sutarties Nr. GRTK-14-08-28-EK galėtų būti solidarios pareiškėjų prievolės. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nuosavybės teise nepriklauso. 2014-08-28 Statybos rangos sutartis Nr. GRTK-14-08-28-EK nėra pasirašyta pareiškėjos Ž. K., taip pat byloje nėra pareiškėjos raštiško sutikimo dėl 2014-08-28 Statybos rangos sutarties Nr. GRTK-14-08-28-EK. UAB „G.“ nepateikė, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad 2014-08-28 Statybos rangos sutartis Nr. GRTK-14-08-28-EK, buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė UAB „G.“ prašymą nustatyti, kad prievolės kylančios iš 2014-08-28 Statybos rangos sutarties Nr. GRTK-14-08-28-EK yra solidarios pareiškėjų R. K. ir Ž. K. prievolės.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „G.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas apeliantės reikalavimas pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – apeliantės reikalavimą pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad ji nėra pateikusi įrodymų, kad pareiškėjai atsako solidariai pagal Statybos rangos sutartį. Nurodo, kad Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad 2014-08-28 santuokos metu ir veikdamas savo šeimos interesais R. K. su UAB „G.“ sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu UAB „G.“ atliko tinkavimo darbus R. K. statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rajone, pateikė atliktų darbų aktus ir sąskaitas apmokėjimui, tačiau R. K. UAB „G.“ visos skolos nesumokėjo;
11.2. Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „G.“ vykdė darbus R. K. gyvenamajame name, o sutarties sudarymo ir darbų atlikimo metu R. K. buvo santuokoje su Ž. K. ir prievolę apmokėti už atliktus darbus prisiėmė šeimos interesais, skola UAB „G.“ nėra asmeninė R. K. prievolė, o šeimos interesais prisiimta bendroji prievolė arba solidarioji sutuoktinių prievolė;
11.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškinti kam priklausė namas esantis, (duomenys neskelbtini). 2014-08-28, kai buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. GRTK-14-08-28-EK, dėl UAB „G.“ teismui pateikto prašymo teismas nesiėmė iniciatyvos ir nepareikalavo iš pareiškėjų pateikti paaiškinimus ar kitus su 2014-08-28 Statybos rangos sutarties Nr. GRTK-14-08-28-EK sudarymu susijusius įrodymus, todėl apeliantės nuomone sprendimas atmesti UAB „G.“ prašymą buvo priimtas neįvykdžius pareigos tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą;
11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir netinkamai taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl dalyje dėl UAB „G.“ prašymo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai R. K. ir Ž. K. (toliau – ir pareiškėjai) prašo atmesti apeliacinį skundą visa apimti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjai nurodo, kad apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo UAB „G.” nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konkrečioje jo dalyje, tačiau suinteresuoto asmens UAB „G.” subjektyvi nuomonė dėl teismo sprendimo skundžiamojoje dalyje ir nesutikimas su teismo nuomone, argumentais, dar nereiškia, kad priimtas teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas;
12.2. Nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-14612-545/2025 pareiškėjų prašymą buvo nustatyta, kad tiek antstolių informacinės sistemos ir tiek Lietuvos teismų LITEKO duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0178/15/01014 (pagrindas teismo vykdomasis raštas Nr. eL2- 15240-433/2015 (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)), skolininkas - R. K., išieškotojas - UAB „G.”, 2025-02-24 užbaigta, visiškai įvykdžius;
12.3. LITEKO informacinės sistemos ir pareiškėjų duomenimis (1 priedas) skundo dėl antstolio D. Š. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-4217 skundo nėra pateikta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 įsakymas (CPK 587 straipsnio 2 punktu) Nr. eL2-15240-433/2015 vykdymui pateiktas nebuvo. CPK 606 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 įsakymas Nr. eL2-15240-433/2015 įsiteisėjo 2015-04-14. Terminas pateikti vykdymui minėtą teismo įsakymą suėjo 2020-04-14;
12.4. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė UAB „G.” neturi teisinio pagrindo kelti naują reikalavimą, kildinamą iš sandorio, kuris buvo sudarytas su pareiškėju 2014-08-28 Statybos rangos sutarties Nr. GRTK-14-08-28-EK pagrindu. Dėl šios sutarties nevykdymo pareiškėjo atžvilgiu ji tokį reikalavimą iškėlė 2015 m. ir buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo skolininku buvo nurodytas tik pareiškėjas ir šiuo metu šis teismo įsakymas yra nevykdytinas dėl senaties termino taisyklių taikymo pagal CPK nuostatas;
12.5. Pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjų šeimos gyvenamojo namo rangos darbų, nurodytų apeliaciniame skunde, įrodinėjimo naštą turėjo būtent apeliantė, nes tokią įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Suinteresuotas asmuo privalėjo įrodyti savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis);
12.6. Pareiškėjų duomenimis, apeliantės nurodytas gyvenamasis namas - (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo jų jungtinė sutuoktinių nuosavybė, juolab šeimos poreikiams skirtas gyvenamasis bustas (tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismui pateikti nekilnojamojo turto nuosavybės registriniai duomenys). Apeliantė nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas R. K., sudarydamas su UAB „G.” Statybos rangos sutarti veikė sutuoktinių vardu ir statybos rangos darbai buvo skirti pareiškėjų šeimos poreikių tenkinimui;
12.7. Pažymi, kad apeliantė turėjo diskrecinę teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus lūkesčius, kildinamus iš sandorio, CPK nustatyta tvarka ir forma, tačiau tuomet (2015 m.) ji pasirinko savo pažeistų teisių gynimo formą - teismo įsakymo išdavimą, tuomet ji nekėlė sutuoktinių solidarinių prievolių vykdymo ar kitų teisinių pasekmių jos atžvilgiu taikymo, ir to neįrodinėjo. 2025 m. keliamas jos reikalavimas neatitinka ir CK nustatytos senaties termino pažeistų teisių gynimui (CK 1.124 straipsnis; 1.125 straipsnio 1 dalis; 1.127 straipsnis ir kt.), ginčas dėl pareiškėjo R. K. ir UAB “G.” Statybos rangos sutarties (ne)vykdymo nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinių, nei faktinių pagrindų išplėsti šios civilinės bylos nagrinėjimo apimčių ir pakeisti pareiškėjų prašymo dalyką ir kitus reikalavimus, kildinamus iš santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje buvo atmestas suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „G.” reikalavimas pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Pareiškėjai prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-15240-433/2015 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Aktualioje bylos dalyje nustatyta, kad pareiškėjai R. K. ir Ž. K. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „G.“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė pripažinti pagal pareiškėjo R. K. vardu sudarytą 2014 m. rugpjūčio 28 d. Statybos rangos sutartį Nr. GRTK-14-08-28-EK (toliau – ir rangos sutartis) kilusią prievolę bendra sutuoktinių prievole.
19. Pirmosios instancijos teismas LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalimi) nustatė, kad R. K. nevykdant prievolių pagal minėtą rangos sutartį teismas UAB „G.“ išdavė 2015 m. kovo 10 d. teismo įsakymą (c. b. Nr. eL2-15240-433/2015), tai pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – R. K. turto areštą 9734,62 Eur sumai. Antstolių informacinės sistemos ir LITEKO duomenimis vykdomoji byla Nr. 0178/15/01014 (pagrindas teismo vykdomasis raštas Nr. eL2-15240-433/2015 (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)), skolininkas – R. K., išieškotojas – UAB „G.“, 2025 m. vasario 24 d. užbaigta, visiškai įvykdžius. LITEKO informacinės sistemos duomenimis skundo dėl antstolio D. Š. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-4217 skundo nėra pateikta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. įsakymas (CPK 587 straipsnio 2 punktu) Nr. eL2-15240-433/2015 vykdymui pateiktas nebuvo. CPK 606 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. eL2-15240-433/2015 įsiteisėjo 2015 m. balandžio 14 d. Terminas pateikti vykdymui minėtą teismo įsakymą suėjo 2020 m. balandžio 14 d.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kitų išspręstų klausimų, pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje netenkino suinteresuoto asmens UAB „G.“ reikalavimo pripažinti prievolę sutuoktinių bendra prievole, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog sutartis, kurios pagrindu kilo atitinkama prievolė, buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas skundžiamą sprendimą aktualioje dalyje panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti suinteresuotam asmeniui palankų procesinį sprendimą.
21. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinių prielaidų priimti skundžiamą sprendimą dėl suinteresuoto asmens reikalavimo, kadangi nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimu, todėl nepagrįstai nepripažino suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyto prašymo dėl prievolės nustatymo bendra sutuoktinių prievole.
22. Vertinant apeliantų argumentus apie sutuoktinių prievolių bendrumą, pažymėtina, kad tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių.
23. Bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).
25. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad prievolės kylančios iš rangos sutarties galėtų būti bendra pareiškėjų prievole. Namas esantis, (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nuosavybės teise nepriklauso. Rangos sutartis nėra pasirašyta pareiškėjos Ž. K., taip pat byloje nėra pareiškėjos raštiško sutikimo dėl rangos sutarties. UAB „G.“ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad rangos sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti.
26. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, argumentuodama, kad pareiškėjai turėjo įrodyti, jog pagal prievolę pagal rangos sutartį neatsako solidariai, tačiau, kaip jau minėta, procesinę pareigą įrodyti, kad rangos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, turėjo šalis, siekianti, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, šiuo atveju - apeliantė.
27. Sutiktina ir su pareiškėjų teiktais argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad apeliantė turėjo diskrecinę teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus lūkesčius, kildinamus iš sandorio, CPK nustatyta tvarka ir forma, tačiau tuomet (2015 m.) ji pasirinko savo pažeistų teisių gynimo formą - teismo įsakymo išdavimą vieno pareiškėjo atžvilgiu, tuomet ji kaip kreditorė nekėlė sutuoktinių solidarinių prievolių vykdymo ar kitų teisinių pasekmių jos atžvilgiu taikymo, to neįrodinėjo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu niekaip nekvestionavo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo R. K. atžvilgiu vykdomoji byla Nr. 0178/15/01014 (pagrindas teismo vykdomasis raštas Nr. eL2-15240-433/2015 (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), skolininkas – R. K., išieškotojas – UAB „G.“, 2025 m. vasario 24 d. užbaigta, visiškai įvykdžius. Apeliantė šiuo atveju skundo dėl antstolio D. Š. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-178-4217 nebuvo pateikusi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. įsakymas (CPK 587 straipsnio 2 punktu) Nr. eL2-15240-433/2015 priverstiniam vykdymui pateiktas taip pat nebuvo. Ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, CPK 606 straipsnio 2 dalimi nustatytas 5 metų terminas pateikti vykdymui minėtą teismo įsakymą kaip vykdomąjį dokumentą kreditorei suėjo 2020 m. balandžio 14 d.
28. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė turėjo visas galimybes kreiptis dėl priverstinio prievolės įvykdymo pareiškėjo R. K. atžvilgiu, tačiau per beveik 10 metų (skaičiuojant nuo teismo įsakymo išdavimo dienos 2015 m. kovo 10 d.) apeliantė neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo pažeistas teises. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kam priklausė namas, dėl kurio buvo sudaryta rangos sutartis, nepareikalavo iš pareiškėjų pateikti paaiškinimus ar kitus su rangos sutarties sudarymu susijusius įrodymus, yra nepagrįsti. Apeliantė šiuo atveju, nepripažindama savo kaip kreditorės nepateisinamo procesinio pasyvumo, nepagrįstai apeliaciniu skundu siekia perkelti pareigą įrodyti prievolės solidarumą tiek pareiškėjams, tiek teismui. Apeliantė, nesutikdama su bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
29. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalis yra aiškiai motyvuota – pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus.
30. Dėl kitų suinteresuoto asmens skundo argumentų nepasisakoma, nes jie nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Atmetus apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą pareiškėjai sumokėjo 800 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš suinteresuoto asmens UAB „G.“ pareiškėjų Ž. K. ir R. K. naudai lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
suinteresuoto asmens UAB „G.“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį dėl suinteresuoto asmens UAB „G.“ reikalavimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ir pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.