- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-277-843/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46765-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas E. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (viena diena).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 26 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę (šiuo metu sutuoktinę) S. K. (iki santuokos D.), kilusio konflikto metu tyčia spyrė vieną kartą į nugarą bei vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.
2. E. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 21 d., apie 14.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, ne mažiau 4 kartus, rankos delnu bei kumščiu sudavė savo sugyventinei (šiuo metu sutuoktinei) S. K. (iki santuokos D.) į pilvą ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai pilvo sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis pilvo srityje, su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas nugaroje, juosmens srityje, muštinę žaizdą nugaroje, 2–4 juosmens slankstelių ataugų lūžius, tokiais veiksmais dėl pilvo sumušimo su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje sunkiai sužalojo savo šeimos narę – nukentėjusiąją S. K..
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį ir paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę; jeigu nebūtų pagrindo priimti prašomą procesinį sprendimą, pakeisti nuosprendžio dalį, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
3.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. Teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą, dėl ko jam paskyrė per griežtą bausmę.
3.2. Apelianto manymu, dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas netinkamai vertino jo asmenybę. Yra būtina atsižvelgti ir į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, tai, kad naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų jis nepadarė, nors praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – beveik pusantrų metų.
3.3. Apelianto įvykdyta nusikalstama veika pagal padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią jam turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, vedė (2021 m. liepos 29 d. sudaryta santuoka su nukentėjusiąja S. D. (K.)), turi du nepilnamečius vaikus (gim. 2010 m. ir 2013 m.), yra vienintelis dirbantis ir išlaikantis šeimą, kadangi sutuoktinei S. K. yra diagnozuota epilepsija su sudėtingais daliniais priepuoliais ((duomenys neskelbtini)), jai reikalinga priežiūra. Todėl jam skyrus realų laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šeima su nepilnamečiais vaikais prarastų vienintelį šeimos maitintoją. Įvertinus jo asmenybę, veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, tai, kad teistumai išnykę, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-122-719/2019 ir nutartyje Nr. 1A-227-318/2019 pateikti išaiškinimai dėl bausmės švelninimo.
4. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. K. prašo E. K. neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, paskirti kitą švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
4.1. Nukentėjusioji nurodo, kad šeimoje augina du nepilnamečius vaikus (gim. (duomenys neskelbtini)), jai nuo 2015 m. diagnozuota epilepsija su sudėtingais daliniais priepuoliais ((duomenys neskelbtini)), būna dažni ligos paūmėjimai, priepuoliai, kurie kartojasi keletą kartų per mėnesį, todėl jai reikalinga priežiūra, dėl ligos ji negali dirbti. Sutuoktinis E. K. šeimoje yra vienintelis dirbantis ir išlaikantis jų šeimą. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, šeima prarastų vienintelį maitintoją.
4.2. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, sudarė santuoką ir iki dabar puikiai sutaria, stengiasi nekonfliktuoti ir nevartoti alkoholio. Teigė, kad konfliktai kildavo dėl alkoholio vartojimo ir yra iš dalies pati kalta dėl įvykio.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios S. K. apeliaciniai skundai tenkinami
6. Apeliaciniuose skunduose neginčijama E. K. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismo nustatytos bylos aplinkybės ar veikų teisinis kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pateiktų apeliacinių skundų ribose, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai gautus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad E. K. skirta laisvės atėmimo bausmė individualizuota netinkamai, neįsigilinus į visumą tam reikšmingų aplinkybių bei reikiamai neatsižvelgus į baudžiamajame įstatyme reglamentuotą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir iš esmės užtikrina tik vieną iš bausmės tikslų – nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
7. Apeliantai skunduose prašo nuteistajam E. K. paskirti švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę, kelia BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio bei 75 straipsnio taikymo klausimus.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad jos negali būti taikomos. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus.
9. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas visų pirma svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju galimybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas nėra. Pagal minėtas teisės normas asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir esant minėto straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų visumai. Nuteistasis E. K. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytą 2021 m. gegužės 21 d. nusikaltimą, juo padarytos turtinės žalos teritorinei ligonių kasai neatlygino, be to, byloje yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl, priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, E. K. netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
10. Tačiau įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir E. K. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo, tai yra minėtos teisės normos sankcijoje. Be to, yra pagrindas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti kitą, alternatyvią, šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmės rūšį.
11. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę E. K., įvertino tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, asmeninio konflikto metu, padarė smurtinius labai sunkų ir nesunkų, baigtus nusikaltimus. Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. anksčiau daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. K. psichikos ligų, narkologo įskaitose neįrašytas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d., nustatyta diagnozė: ((duomenys neskelbtini)) psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai; Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo žinioje nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., nustatyta diagnozė: ((duomenys neskelbtini)) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 108, 110, 114, 119, 124). Apygardos teismas pripažino, kad E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji S. K. atleido nuteistajam, susitaikė su juo, įvertino nukentėjusiosios iš dalies provokuojantį elgesį 2021 m. gegužės 21 d. nusikaltimo padarymo metu, nukentėjusiosios esamus santykius su nuteistuoju ir jos poziciją dėl bausmės jam skyrimo. Apygardos teismas šių aplinkybių nevertino kaip išimtinių, dėl kurių sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų laikoma aiškiai neteisinga ar prieštarautų teisingumo principui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nuteistojo E. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Priešingai, nei teigia nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas E. K. padarytą nusikaltimą – sunkų S. K. sveikatos sutrikdymą, vertina kaip labai pavojingą nusikalstamą veiką, nes jo smurtiniais veiksmais buvo sukeltas realus pavojus labiausiai įstatymo saugomai vertybei – žmogaus gyvybei. Tačiau teisėjų kolegija negali pritarti apygardos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Skundžiamo nuosprendžio argumentai dėl nuteistajam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės tikslingumo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg formalūs ir neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių visumos.
13. BK 54 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nors baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, visgi teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). BK 41 straipsnis, reglamentuojantis bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji ir specialioji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) numato ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).
14. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382/2012). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės taip pat yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).
15. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašo paskirti sutuoktiniui E. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, jai nuo 2015 m. diagnozuota epilepsija su sudėtingais daliniais priepuoliais, jai reikalinga priežiūra, dėl ligos ji nedirba, o sutuoktinis E. K. šeimoje yra vienintelis dirbantis ir išlaikantis jų šeimą, todėl skyrus realų laisvės atėmimą, šeima prarastų vienintelį maitintoją. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad jie ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, sudarė santuoką, stengiasi nekonfliktuoti ir nevartoti alkoholio. Pripažino, kad konfliktai kildavo dėl alkoholio vartojimo ir ji yra iš dalies pati kalta dėl įvykusio įvykio. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad atvejai, kai byloje nukentėjusysis (-ioji), kuris buvo sužalotas kaltininko, prašo skirti kaltininkui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir net teikia dėl to apeliacinį skundą, pripažįstami kaip išskirtiniai BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-318/2021). Nukentėjusiosios išsakyta pozicija skirtinos bausmės klausimu taip pat vertintina ir nagrinėjamoje byloje.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos asmeninių konfliktų su nukentėjusiąja metu. Jiems įtakos turėjo ne tik E. K., bet ir nukentėjusiosios S. K. apsvaigimas nuo alkoholio, ką pripažįsta ir ji pati. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad jokių sunkių liekamųjų padarinių patirtas sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajai S. K. nesukėlė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydymo stacionare ji gydėsi vos tris dienas (nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki gegužės 24 d.), nuo tolimesnio gydymo stacionare atsisakė (t. 1, b. l. 138). Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kūno sužalojimas nustatytas nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. 2021 m. gegužės 21 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė po to, kai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytos 2020 m. lapkričio 26 d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nukentėjusiajai S. D. (K.) ir įtariamajam susitaikius (BK 38 straipsnis). Visgi vien tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką E. K. padarė nepraėjus metams nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors E. K. buvo anksčiau keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystes) (t. 2, b. l. 79–83), teistumas yra išnykęs, jis nė karto nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Byloje nėra duomenų, kad per daugiau kaip metų laikotarpį po inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis būtų vėl nusikaltęs ar padaręs kitus teisei priešingus veiksmus. E. K. yra jauno amžiaus (30 metų). Bylos duomenimis jis nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėto poelgio, ėmėsi veiksmų, kad pakeisti savo gyvenimo būdą. Jis atsiprašė nukentėjusiosios S. K., su ja susitaikė, 2021 m. liepos 29 d. jie sudarė santuoką, augina du nepilnamečius vaikus. Nuteistasis dirba, yra vienintelis šeimos maitintojas, kadangi sutuoktinei yra diagnozuota epilepsija su sudėtingais daliniais priepuoliais, reikalinga priežiūra. Nukentėjusiosios teigimu, jie abu šiuo metu vengia alkoholio vartojimo. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis turi sumokėti Kauno teritorinei ligonių kasai 2 207,37 Eur priteistos turtinės žalos atlyginimui, tad paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, iš esmės pablogėtų ne tik jo šeimos turtinė padėtis, bet ir būtų apsunkinta civilinio ieškovo galimybė atgauti priteistą pinigų sumą.
17. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o tai yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tai, kad siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, kurios pasižymi jaunimui pritaikytais ypatumais, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą, pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).
18. Įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingos paskirtos bausmės. E. K. už padarytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
19. Vadovaujantis BK 48 straipsniu (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria asmeniui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi minėto straipsnio redakcija leidžia teismui kartu su intensyviąja priežiūra arba vietoj jos paskirti asmeniui BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus įpareigojimus bei draudimus. Be to, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra teismas gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. K. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimalios trukmės – dvejų metų – laisvės apribojimo bausmė, kartu paskiriant šiam laikotarpiui intensyviąją priežiūrą ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktais, tikslingus ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją orientuotus įpareigojimus. Šia bausme bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant E. K. ir užtikrinant jam realias galimybes pasitaisyti.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į jau aptartas aplinkybes, E. K. taip pat neteisingai paskirta ir bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Keičiant nuosprendį jam skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o būtent vidurkį atitinkanti laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra šiam laikotarpiui, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktuose numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių pakeisti.
E. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams. Šiam laikotarpiui skirti intensyviąją priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimą gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, išvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitų būtinųjų poreikių tenkinimu. Kartu paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose numatytus įpareigojimus – per laisvės apribojimo taikymo pirmus metus ir šešis mėnesius atlyginti ne mažiau pusės nusikalstama veika padarytos turtinės žalos; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.
E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Šiam laikotarpiui skirti intensyviąją priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimą gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, išvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitų būtinųjų poreikių tenkinimu. Kartu paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktuose numatytus įpareigojimus – dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams. Šiam laikotarpiui skirti intensyviąją priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimą gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, išvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitų būtinųjų poreikių tenkinimu. Kartu paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose numatytus įpareigojimus – per laisvės apribojimo taikymo pirmus metus ir šešis mėnesius atlyginti ne mažiau pusės nusikalstama veika padarytos turtinės žalos; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.