- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- I2-8848-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02177-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,
2022 m. lapkričio 14 d. viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje Nr. 21R2-131 (AG124/15-20222) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas susipažinti su bylos ROIK:2216776664 originaliais duomenimis.
Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo byla ROIK:2216776664 (toliau – ir administracinio nusižengimo byla). Paaiškino, kad norėdamas pasiruošti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui kreipėsi į Klaipėdos AVPK prašymu susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau atsakovas prašymą ignoravo, taip pažeisdamas jo teisę susipažinti su jo atžvilgiu pradėto tyrimo duomenimis.
Nurodo, kad siekdamas Klaipėdos AVPK neteisėtų veiksmų nutraukimo, kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde Komisijos buvo prašoma pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo teisę į susipažinimą su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įpareigoti Klaipėdos AVPK sudaryti pareiškėjui sąlygas susipažinti su norima informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija išnagrinėjusi skundo priėmimo klausimą Sprendimu nusprendė atsisakyti priimti skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra prieštaringas, neteisėtas ir nepagrįstas. Komisija spręsdama skundo priėmimo klausimą netinkamai įvertino skundo dalyką, taip nepagrįstai apribodama jo teisę pasiruošti 2022 m. rugpjūčio 26 d. vykstančiam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, todėl privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 22167726664 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių pažeidimų padarymo. Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje, Taikos pr. – Naujakiemio g. sankryžoje važiavo „A“ juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui. Taip pat pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2022 m. rugsėjo 16 d., 14.00 val. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje.
Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog 2022 m. liepos 27 d. pareiškėjas Policijos departamento Informacijos teikimo skyriui pateikė nustatytos formos prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo byla. 2022 m. rugpjūčio 3 d. registruotąja pašto siunta buvo išsiųsta administracinio nusižengimo bylos nuorašas. Pašto siunta buvo išsiųsta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė susipažinti su dominančia informacija nebuvo apribota.
Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Erika Kliaugienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje Nr. 21R2-131 (AG124/15-20222) (b. l. 2), teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl Komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti skundą teisėtumo ir pagrįstumo, taigi šio skundo nagrinėjimas pagal formuojamą teismų praktiką iš esmės prilyginamas atskirojo skundo institutui ir vertinama ar pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Iš teismui pateiktos Komisijos byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2022 m. liepos 17 d. pareiškėjui buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 22167726664. Pareiškėjas, siekdamas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. liepos 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos AVPK pateikė prašymus sudaryti sąlygas susipažinti su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovas ignoravo jo prašymus leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, todėl jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisijai adresuotame skunde pareiškėjas prašė pripažinti, kad Klaipėdos AVPK pažeidė jo teisę į susipažinimą su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis.
Komisija spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti skundą. Sprendime Komisija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 bei 2 dalimis, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytų ginčų.
Sprendime akcentuojama, kad Komisija nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Konstatuojama, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo veiksmais nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, todėl nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK vykdė ne viešojo administravimo funkcijas, o ANK jam suteiktus įgaliojimus tirti administracinius nusižengimus, todėl šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne Komisija. Komisija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, remdamasi IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi jis nepriskirtas Komisijos kompetencijai.
IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką (ĮAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalis).
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Komisijos kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Teismas, spręsdamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio atsisakymo priimti nagrinėti skundą teisėtumą bei pagrįstumą, privalo įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų prigimtį ir pobūdį.
Vertinant pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. liepos 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos AVPK pateiktų prašymų ir Komisijai pateikto skundo turinį nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su jam pateiktame administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, todėl siekia susipažinti su jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jog galėtu ginti savo interesus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.
Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisenos procesas yra išimtinai reglamentuojamas ANK normomis, todėl darytina išvada, kad visi administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis ANK nuostatomis. Vadovaujantis ANK 577 straipsnio 1 dalimi administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų, reglamentuotų ANK 417 straipsnio 1 dalyje (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) bei ANK 424 straipsnio 2 dalyje (Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti).
ANK 589 straipsnio 49 punktas teigia, kad policija yra viena iš institucijų kuri turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 417 bei 424 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK turi teisę veikti ir kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teisena, o pareiškėjas išreiškė norą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Darytina išvada, jog vadovaujantis 577 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas įgijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusą ir jis siekia pasinaudoti jam ANK 577 straipsnio 2 dalyje garantuota teise susipažinti su administracinio nusižengimo byla.
Įvertinus pareiškėjo skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, konstatuojama, jog pareiškėjo Komisijai pateiktame skunde prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, o taip pat ir administracinių ginčų komisijai, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. eAS-766-525/2020 ir Nr. eAS-773-968/2020 (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. T-77/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Remiantis anksčiau išdėstytu konstatuotina, jog Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu, skundas nepriskirtinas nagrinėti Komisijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Komisija spręsdama pareiškėjo Jono Sinkevičiaus skundo priėmimo klausimą tinkamai taikė teises normas, pagrįstai nurodė, jog skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje Nr. 21R2-131 (AG124/15-20222) paliktinas nepakeistu.
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.