Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1943-777/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1943-777/2014 su atsakovų B. J. ir A. G. apeliaciniais skundais dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-904/2014 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams B. J., A. G., tretieji asmenys J. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ dėl žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suderinimo be bendrasavininkių sutikimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. M. dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojimo nevykdyti neteisėtus veiksmus.

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atsakovas, apeliaciniu skundu skundžiantis pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėjos G. D. senelis A. G.. Nors seneliai ir jų anūkai nėra nurodomi CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytame sąraše asmenų, dėl kurių dalyvavimo byloje arba bylą nagrinėjančiame teisme turėtų būti sprendžiamas bylos teismingumo klausimas, Klaipėdos apygardos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo, perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 34 str. 3 ir 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Nurodyta norma įtvirtina asmens teisę į tinkamą procesą. Šią teisę įgyvendina aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant klausimus dėl bylų perdavimo kitam teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, yra formuojama ta linkme, kad net ir šioje normoje neaptartose situacijose, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar, esant giminystės, svainystės ir (ar) santuokos ryšiams tarp byloje dalyvaujančių asmenų ir atitinkamame teisme dirbančių asmenų, konkrečios bylos nagrinėjimas tame teisme nesudarys sąlygų abejoti teismo (teisėjų) objektyvumu ir nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-50/2012; 2013 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-4/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2014).

Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad byla pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą teisminga Klaipėdos apygardos teismui, o šio teismo pirmininko patarėja dirba apelianto anūkė G. D., yra pagrindas spręsti, kad objektyviam stebėtojui vien dėl šios aplinkybės galėtų kilti prielaidos abejoti šio teismo nešališkumu. Taigi, nors šioje situacijoje nėra pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu subjektyviąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką bei siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo objektyviąja prasme, turi būti pašalintos. Šios prielaidos bus pašalintos perdavus bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Padarius šias išvadas, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1943-777/2014 perduotina nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – Kauno apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2A-1943-777/2014 iš Klaipėdos apygardos teismo perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.