Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-244-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: e2A-244-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00260-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Tomas Venckus
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-244-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00260-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Aleksoto statyba“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Naujoji Aleksoto statyba“ 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 253,34 Eur skolą, 191,22 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. birželio 27 d. įvyko ieškovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta ne teismo tvarka pradėti bendrovės bankroto procesą. Kreditorių paskirta ieškovės nemokumo administratorė, peržiūrėjusi perduotus bendrovės dokumentus, nustatė, kad 2021 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis Nr. SR-286, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti objekto, esančio Kauno m., L. Sapiegos g. 4, paprastojo remonto ir tvarkybos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti.

3. Ieškovės teigimu, ji savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė, o atsakovė, gavusi pranešimą apie ieškovės pasirengimą perduoti atliktus darbus, neorganizavo darbų priėmimo ir nepateikė jokių pastabų dėl perduodamų darbų, todėl ieškovė darbus perdavė vienašališkai. Atsakovė darbų rezultatu naudojasi, tačiau už 2021 m. liepos mėn. (pastaba: taip nurodoma ieškinyje) atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 8 ir Nr. 9 nėra sumokėjusi 5 253,34 Eur. Sutartyje šalys taip pat buvo susitarusios dėl 0,02 proc. delspinigių, atsakovei pavėlavus atsiskaityti, mokėjimo. Ieškovė reikalauja 191,22 Eur delspinigių už 6 mėnesius (5 253,34 Eur x 0,02 proc. x 182 d.), ir procesinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei LUAB „Naujoji Aleksoto statyba“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 253,34 Eur skolą, 191,22 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip rangovė, pagal šalių 2021 m. gegužės 5 d. sudarytą sutartį įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovei pastato, esančio Kauno m., L. Sapiegos g. 4, paprastojo remonto ir tvarkybos darbus pagal techninį darbo projektą „Administracinio pastato L. Sapiegos g. 4, Kaune, paprastojo remonto projektas“ ir tvarkybos darbų projektą „T. F. E. namas (u. k. (duomenys neskelbtini)), L. Sapiegos g. 4, Kaune, tvarkybos darbų (restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) projektas“, suteikti darbams atlikti būtinas inžinerines paslaugas, kaip numatyta sutartyje, ir ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. Atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą.

6. Po bankroto procedūros ne teismo tvarka inicijavimo ieškovės nemokumo administratorė 2022 m. liepos 14 d. raštu informavo atsakovę, kad rangos sutartis bendrovei yra ekonomiškai nenaudinga ir toliau nebus vykdoma. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, padarė išvadą, kad sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, o atsakovė apie tai buvo tinkamai informuota ir turėjo suprasti, jog ieškovė nepabaigs visų joje numatytų darbų. Todėl atsakovė, tikėtina, 2022 m. liepos 21 d. ir pakartotinai 2022 m. rugpjūčio 11 d. gavusi iš ieškovės atliktų darbų aktus Nr. 8 ir Nr. 9, kuriuos pasirašė buvęs ieškovės vadovas V. J. Z., bei pažymą apie 2022 m. liepos mėn. atliktų darbų vertę, turėjo organizuoti jų priėmimą ir įvertinti aktuose nurodytų darbų kokybę ir jų kiekį. Ieškovei adresuotame 2022 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės pranešime nėra nurodyta nei to, kad ieškovė neatliko kurių nors aktuose Nr. 8 ir Nr. 9 įvardytų darbų, nei to, kad jie yra atlikti nekokybiškai, akcentuojant vien rangos sutartyje nustatyto reikalavimo, jog atliktų darbų aktai privalo būti pateikti su statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas atsakovei teikusios UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialisto parašu, neįvykdymą. Į bylą nepateikta ir jokių duomenų (pavyzdžiui, atsakovės surašytų ir išsiųstų pretenzijų, defektinių aktų, statybos darbų žurnale padarytų įrašų), kurie galėtų patvirtinti, kad darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 8 ir Nr. 9, faktiškai neatlikti ar yra atlikti nekokybiškai.

7. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė 2022 m. liepos mėn. atliko tam tikrus darbus, patvirtina UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaita Nr. 14, pasirašyta statinio statybos techninės priežiūros vadovo R. M., 2022 m. liepos mėn. statybos darbų žurnale atlikti įrašai, dėl kurių teisingumo atsakovė ieškovei pretenzijų taip pat nereiškė. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas R. M., apklaustas kaip liudytojas 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje, nenurodė jokių konkrečių atliktų darbų aktuose Nr. 8 ir 9 įvardytų darbų trūkumų, dėl kurių šie darbai negalėjo būti priimti. Tam tikrų darbų ginčo objekte atlikimą 2022 m. liepos mėn. taip pat patvirtina buvusio statybos vadovo A. J. ir buvusio ieškovės vadovo V. J. Z., kurie 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje buvo apklausti kaip liudytojai, paaiškinimai.

8. Kaip nurodė teismas, byloje nėra ginčo nei dėl to, kad atliktų darbų aktai Nr. 8 ir Nr. 9 atsakovei buvo pateikti be statybos techninės priežiūros vadovo parašo, nei dėl to, kad ieškovė neišrašė atsakovei sąskaitos faktūros už 2022 m. liepos mėn. atliktus darbus. Tačiau rangos sutartis buvo nutraukta neatlikus visų joje nurodytų darbų, todėl ieškovė turi teisę į faktiškai atliktų darbų atlyginimą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005 išaiškinimais, kad tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovė (užsakovė) neįvykdė vienos iš pagrindinių savo pareigų – organizuoti atliktų darbų priėmimą. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu dėl sutarties 63 punkte numatytų reikalavimų taikymo kaip sąlygos atlikti tarpinį mokėjimą, pažymėjęs, kad rangos sutartyje galutinio darbų rezultato priėmimas ir darbų priėmimo organizavimas yra numatyti jos VIII skyriaus 53–59 punktuose. Teismo vertinimu, aktualu ir tai, kad ieškovė yra sutartiniuose santykiuose su atsakove, o ne su statinio statybos techninės priežiūros vadovu. Todėl aplinkybė, kad atliktų darbų aktus Nr. 8 ir Nr. 9 turėjo pasirašyti dar ir šis asmuo, savaime nešalina atsakovės pareigos organizuoti darbų priėmimą. Teismas konstatavo, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovo parašo nebuvimas atliktų darbų aktuose Nr. 8 ir Nr. 9 neatleido atsakovės nei nuo pareigos organizuoti darbų priėmimą, nei nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus.

9. Teismas nesutiko ir su atsakovės atsikirtimuose į ieškinį išdėstyta pozicija, kad atliktų darbų aktai Nr. 8 ir Nr. 9 turi būti pripažinti negaliojančiais. Nors ginčo aktuose ir nėra jokių nuorodų apie atsakovės atsisakymą šiuos aktus pasirašyti, tokie aktai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie sutartyje nurodytų darbų atlikimą. Todėl nustačius, kad tam tikri darbai 2022 m. liepos mėn. buvo atliekami, bei pripažinus, kad atsakovė nevykdė jai tenkančios pareigos organizuoti šių darbų priėmimą, kartu patikrinant aktuose nurodytų darbų kiekį bei jų kokybę, taip pat atsakovei nepateikus įrodymų dėl aktuose nurodytų darbų apimties ir (ar) trūkumų, teismas pagrindo patenkinti tokį atsakovės prašymą neįžvelgė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir sutartinuose santykiuose elgėsi nesąžiningai. Ji ne tik neinformavo atsakovės apie ketinimą kelti bankroto bylą, bet ir 2022 m. birželio 14 d. sudarė susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, kurių vertė yra 19 464,56 Eur, nors jau žinojo, kad bendrovė yra nemoki ir jokių darbų neatliks.

10.2. Rangovas darbų perdavimo ir priėmimo aktą gali pasirašyti vienašališkai tik tada, kai pats sutartyje nustatytu terminu ir tvarka yra tinkamai įvykdęs prievolę perduoti atliktus darbus. Šiuo atveju ieškovė nesudarė sąlygų atsakovei sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis priimti darbus, kadangi atliktų darbų aktai buvo pateikti atsakovei nesilaikant sutartyje numatytos ir pagal sutarties vykdymo praktiką nusistovėjusios darbų perdavimo tvarkos.

10.3. Ieškovės darbuotojai išėjo iš objekto nutraukę darbus. Atsakovės atstovai ne kartą skambino ieškovės vadovui ir statinio statybos vadovui, reiškė pretenzijas dėl nebaigtų darbų ir jų kokybės, statybvietės perdavimo. Ieškovė perduoti darbus ir statybvietę atsisakė, nors pagal teisės aktų reikalavimus rangovas (statinio statybos vadovas) turėjo ne tik perduoti statybvietę atsakovei, bet ir ją sutvarkyti, užkonservuoti nebaigtus darbus, kad nebūtų pakenkta objektui (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.4, 36.16, 36.20 papunkčiai; rangos sutarties 24, 25, 57 punktai). Atsakovė vienašališkai perėmė statybvietę, o jos faktinė padėtis yra užfiksuota statinio statybos techninės priežiūros rangovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2022 m. liepos mėnesio ataskaitoje Nr. 14. Minėtoje ataskaitoje nurodyti ir nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai su fotonuotraukomis: stogo konstrukcijos paliktos neužsandarintos, dėl ko galimi pratekėjimai ir esamų konstrukcijų pažeidimai; per paliktus neužsandarintus langus pratekantis vanduo pažeidė apdailinius tinko sluoksnius. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl aktuose nurodytų darbų apimties ir jų trūkumų, tokių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

10.4. Statybos darbų žurnalo 2 skiltyje padarytuose 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. liepos 20 d. įrašuose apie neva atliktus darbus nenurodyta, kur konkrečiai buvo atliekami šie darbai (kokioje fasado vietoje, kokiose patalpose), nors ankstesniuose žurnalo įrašuose atliktų darbų vieta yra nurodyta. Tokios informacijos nėra ir ginčo atliktų darbų aktuose. Buvęs statinio statybos vadovas A. J. ir buvęs ieškovės vadovas V. J. Z. bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kur konkrečiai yra ginčo atliktų darbų aktuose nurodomų darbų vieta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tam tikri darbai buvo atlikti, ir nepagrįstai priteisė už juos atlygį. Darbai nebuvo atlikti.

10.5. Ginčo atliktų darbų aktai Nr. 8 ir Nr. 9, pažeidžiant teisės aktų ir sutarties nuostatas, nebuvo pateikti statinio statybos techninės priežiūros vadovui ir yra jo nepasirašyti. Be to, jie nepasirašyti ir statinio statybos vadovo. Vienintelis parašas ginčo aktuose yra buvusio ieškovės UAB „Naujoji Aleksoto statyba“ direktoriaus V. J. Z., nors tuo metu jis jau buvo netekęs savo, kaip juridinio asmens vadovo, įgaliojimų – bankroto byla ieškovei iškelta 2022 m. birželio 27 d., toks kreditorių sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d. Todėl pripažintina, kad šie aktai pasirašyti įgaliojimų neturinčio asmens. Pirmosios instancijos teismas sprendime šios aplinkybės taip pat neįvertino ir dėl jos visiškai nepasisakė, nors 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje šis klausimas buvo nagrinėjamas.

10.6. Ieškovė nepateikė atsakovei mokėjimo dokumentų (sąskaitos faktūros), taip pat sutarties 64 punkte nurodytų dokumentų, todėl neturėjo būti priteisti ir ieškovės reikalaujami delspinigiai.

Atsiliepimas

11. Ieškovė LUAB „Naujoji Aleksoto statyba“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus:

11.1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė nė vienos aplinkybės, kurios jai trukdė organizuoti atliktų darbų priėmimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė pareigos priimti darbų rezultatą nevykdė tyčia. Byloje nėra jokių įrodymų, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas R. M., gavęs atliktų darbų aktus Nr. 8 ir Nr. 9, patikrino atliktų darbų rezultatą. Priešingai, teisme jis nurodė, kad darbų rezultato netikrino, darbų rezultato priėmimo neorganizavo, t. y. jokia forma neišreiškė atsisakymo priimti darbų rezultatą.

11.2. Įstatymas yra įtvirtina atsakovės pareigą organizuoti atliktų darbų priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevykdė įstatyminės pareigos organizuoti darbų priėmimo.

11.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį atlikti darbai buvo priduodami etapais kas mėnesį. Byloje nekilo ginčo, kad nė vienu darbų pridavimo atveju ieškovė nerašė raštų atsakovei apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą, o darbus atsakovės atstovai tikrino gavę atliktų darbų aktus. Taigi, atsakovė aiškiai suprato, kad pateikiant jai atliktų darbų aktus buvo siekiama atliktų darbų rezultato patikrinimo ir darbų priėmimo organizavimo.

11.4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko ne visus darbus pagal sutartį. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė priėmė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9 nurodytus darbus faktiškai pradėjusi juos valdyti, o tai suteikia ieškovei teisę reikalauti sumokėti už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareigos bendradarbiauti ir jos pažeidimo padarinių

12. Apeliaciniame skunde keliami sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, perduodant rangos darbų rezultatą, pažeidimo, netinkamo rangos sutarties nuostatų, susijusių su darbų perdavimu, aiškinimo ir taikymo, rangos darbų faktinio (ne)atlikimo klausimai.

13. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo vykdant 2021 m. gegužės 5 d. sudarytą rangos sutartį Nr. SR-286, kuri iš dalies buvo pakeista 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. birželio 22 d. pasirašytais susitarimais dėl papildomų darbų atlikimo ir jų vertės. Ši rangos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. balandžio 28 d. posėdžio protokolu (žr. rangos sutarties įvadinę dalį). Ieškovės kreditorių 2022 m. birželio 27 d. susirinkime, kuriame dalyvavo bei šiam susirinkimui pirmininkavo ieškovės vadovas V. J. Z., buvo priimtas sprendimas pripažinti UAB „Naujoji Aleksoto statyba“ bankrutuojančia, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirti UAB „Mokumo sprendimai“ ir jai pavesti atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytus veiksmus (ieškinio priedas Nr. 1). Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, nemokumo administratorė 2022 m. liepos 14 d. raštu ją informavo, kad 2021 m. gegužės 5 d. sutartis Nr. SR-286 yra ekonomiškai ieškovei nenaudinga ir toliau nebus vykdoma, dėl šios priežasties atsakovė turėjo skelbti naują atvirą konkursą pastato, esančio Kauno m., L. Sapiegos g. 4, remonto darbų pirkimui, darbų atlikimui buvo sudaryta rangos sutartis su nauju rangovu.

14. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo riziką pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Analogiškai CK 6.681 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama ir statybos rangos sutartis – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

15. Bendroji rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarka yra įtvirtinta CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarką reglamentuojančiame CK 6.694 straipsnyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

16. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai rangovas turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

17. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad atliktų darbų aktas – įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).

18. Pagal CK 6.694 straipsnio 5 punktą įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

19. Nagrinėjamoje situacijoje (kai rangos sutartis toliau jau nebevykdoma) aktuali atliktų darbų perdavimo–priėmimo tvarka, kuri yra aptarta sutarties VIII skyriuje. Sutarties 53 punkte šalys sulygo, kad užsakovė perima darbus: kai visi darbai atlikti ir užbaigti pagal sutartį, įskaitant ir baigiamuosius bandymus (jeigu taikoma), kurių rezultatai yra teigiami (sutarties 53.1 papunktis); kai pasirašomas darbų perdavimo ir priėmimo aktas (sutarties 53.2 papunktis). Rangovė, atlikusi darbus, ir, jei reikia, atlikusi baigiamuosius bandymus, pateikia užsakovei parengtą ir su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vykdymo priežiūros vadovu suderintą rangovės atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą, kartu pateikdama ir garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą (sutarties 53.2 papunktis). Pagal sutarties 54 punktą užsakovė, gavusi rangovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, ne vėliau kaip per 7 dienas atlieka bendrą atliktų darbų apžiūrą, patikrina ir priima juos, kartu parengia ir prideda defektų (jei yra), atsiradusių dėl sutarties neatitinkančių medžiagų, įrangos arba darbo kokybės, kurie neturi esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį, sąrašą (ar defektų aktą). Darbų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo užsakovė, rangovė ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas (sutarties 54.1 papunktis). Užsakovė raštu atsisako perimti darbus, nurodydama atsisakymo pagrindą (pavyzdžiui, kai nustatyti defektai, atsiradę dėl sutarties neatitinkančių medžiagų, įrangos arba darbo kokybės, kurie turi esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį), ir nurodo darbus, kuriuos rangovė privalo atlikti, kad galėtų būti pasirašomas darbų perdavimo ir priėmimo aktas, ir (arba) praneša, kad nepateiktas sutarties 53 punkte nurodytas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir darbai negali būti perimti (sutarties 54.2 papunktis). Jeigu užsakovė vengia perimti atliktą darbą, pasibaigus sutarties 54 punkte nustatytam terminui, kai darbai turėjo būti priimti pagal sutartį, ir jeigu darbai iš esmės atitinka sutarties reikalavimus, turi būti laikoma, kad perdavimo ir priėmimo aktas buvo išduotas paskutinę to laikotarpio dieną (sutarties 55 punktas).

20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad, be pirmiau aptartų tiesiogiai įstatyme ir rangos sutartyje įtvirtintų reikalavimų darbų perdavimui–priėmimui, yra reikšmingas ir šalių bendradarbiavimo pareigos tinkamas bei sąžiningas įgyvendinimas (CK 6.200 straipsnis). Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokio pobūdžio sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, nes tik tinkamas šios pareigos įgyvendinimas leidžia maksimaliai išvengti galimų nuostolių atsiradimo ar ginčų dėl darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos. CK 6.691 straipsnyje nustatyta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos nevykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, nes šalis, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

21. Taigi, atsižvelgdama į įstatyme bei šalių pasirašytoje rangos sutartyje įtvirtintus reikalavimus statybos darbų perdavimui–priėmimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, kaip profesionali rangovė, siekdama tinkamai perduoti pagal sutartį atliktus darbus apeliantei, turėjo šias pareigas: 1) darbus tinkamai atlikti; 2) sudaryti apeliantei (jos atstovams statybos procese) realią galimybę apžiūrėti ir priimti faktiškai atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9, visų pirma aiškiai identifikuojant, kurie konkrečiai darbai yra atlikti ir perduodami apeliantei; 3) pateikti apeliantei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, suderintą su statybos techniniu prižiūrėtoju (sutarties 53.2 papunktis). Tik tokias pareigas ieškovei atlikus tinkamai, apeliantei, atitinkamai, atsirastų priešpriešinė pareiga ieškovės perduodamus darbus priimti, kartu patikrinant jų kiekį bei kokybę, ir už juos atsiskaityti. Būtent tokią išvadą suponuoja tiek jau pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, susijusi su rangovo pareigos sudaryti sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus, buvimu (žr. šio sprendimo 16 punktą), tiek ir kasacinio teismo praktika, kurioje yra akcentuojamas rangos sutarties šalių teisių ir pareigų priešpriešinis pobūdis. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 22/23 ieškovė kreipėsi į apeliantę, nurodžiusi, kad pakartotinai jai teikia atliktų darbų aktus Nr. 8 ir Nr. 9 bei pažymą apie 2022 m. liepos mėn. pagal sutartį atliktus darbus; nurodė, kad šie aktai ir pažyma apeliantei buvo įteikti 2022 m. liepos 21 d. Kartu su raštu pateikė pažymą apie atliktų darbų vertę už 2022 m. liepos mėn., atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 8 ir Nr. 9, pasirašytus buvusio ieškovės direktoriaus V. J. Z. Apeliantė, atsakydama į ieškovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštą, 2022 m. rugpjūčio 18 d. pranešime Nr. 03-2-57 nurodė, kad pagal sutartį parengtus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ieškovė turi pareigą pateikti su statybos techninio prižiūrėtojo (UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“) parašu.

Žemesnės instancijos teismas

23. Kaip pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad šių aktų statybos techninio prižiūrėtojo įgaliotas asmuo R. M. nepasirašė. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. lapkričio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. M. paaiškino, kad nepasirašė ieškovės parengtų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų Nr. 8 ir Nr. 9, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė patikrinti ir identifikuoti aktuose nurodytus darbus (konkrečių darbų etapų tinkamą atlikimą), su ieškovės atstovais jam nepavyko susisiekti dėl darbų, nurodytų aktuose Nr. 8 ir Nr. 9, perdavimo–priėmimo (2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:07:01 val. – 00:09:15 val.).

24. Ieškovė būtent tokių liudytojo R. M. paaiškinimų teisingumo nepaneigė. Į bylą ieškovė nepateikė priešingą išvadą lemiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ji buvo sudariusi R. M. galimybę patikrinti aktuose nurodytų darbų faktinį atlikimą ir taip įgyvendino statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytiną bei šalių rangos sutartyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, lemiančią aktyvų pačios rangovės dalyvavimą darbų perdavimo–priėmimo procese. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje tokių aplinkybių įrodinėjimo našta teko būtent ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad reikalavimas, kad asmuo įrodytų atitinkamo fakto nebuvimą, reikštų reikalavimą įrodyti, jog kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 24-25 punktai; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).

25. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad ieškovė būtų teikusi pastabas ar pretenzijas dėl R. M. neveikimo darbų perdavimo–priėmimo procese (pavyzdžiui, kad R. M. atsisako atvykti į objektą apžiūrėti (patikrinti) darbus, nebendradarbiauja su ieškove, nepagrįstai atsisako pasirašyti perdavimo–priėmimo aktus ir pan.), nors nuo R. M. pareigų tinkamo įvykdymo priklausė tinkamas darbų perdavimo–priėmimo fakto užfiksavimas, kartu suteikiantis ieškovei teisę gauti atsiskaitymą už siekiamus perduoti darbus (rangos sutarties 62 punktas). Tokių pastabų ieškovei neteikus ir byloje nesant jokių kitų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog R. M. parašų gavimas statybos darbų žurnale bei perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9 buvo objektyviai neįmanomas ir nuo jos pačios pastangų, vykdant sutartį, nepriklausė. Atitinkamai, deklaratyviais ir nepagrįstais pripažintini tokie ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantė tyčia nevykdė pareigos priimti darbų rezultatą.

26. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, R. M. parašo nebuvimas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9 nevertintinas vien kaip nereikšmingas formalumas, kadangi tokia aplinkybė (parašo nebuvimas) sudarė esmines kliūtis apeliantei įsitikinti darbų atlikimo faktu bei jų kokybe.

27. Dar daugiau, apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai akcentavo, kad sąlygų darbams priimti jai, kaip užsakovei, nesudarymą patvirtina ir tokios aplinkybės, jog ieškovės darbuotojai paliko statybvietę, sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka neperdavę jos užsakovei, o statybos darbų žurnalas, kuriame kiekvieną dieną (pamainą) chronologine tvarka turi būti surašomi visi statinio statyboje atlikti darbai bei jų kiekiai, buvo nuosekliai chronologine tvarka pildomas tik nuo darbų pradžios 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 birželio 23 d. Nurodytu laikotarpiu prie ieškovės paskirto statinio statybos vadovo įrašų apie atliktus darbus bei jų kiekius yra ir apeliantės samdyto statinio statybos techninės priežiūros vadovo parašai, patvirtinantys, kad nurodyti darbų kiekiai yra priimti. Įrašai apie ginčo darbus buvo padaryti tik po mėnesio – 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. liepos 20 d., tačiau jų faktinio teisingumo (t. y. atliktų darbų kiekių bei jų kokybės) nepatvirtino statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Be to, šie įrašai padaryti prieš pasibaigiant (nuo 2022 m. liepos 21 d.) visų ieškovės darbuotojų darbo santykiams (1 t., b. l. 47).

28. Akivaizdu, kad atitinkami įrašai statybos darbų žurnale apie darbų atlikimą atsirado jau po to, kai ne teismo tvarka buvo paskelbtas ieškovės bankrotas (2022 m. birželio 27 d.), ir jau po to, kai apeliantei pranešta apie tolesnį sutarties nevykdymą (2022 m. liepos 14 d.). Jokiais įrodymais nebuvo paneigti ir tokie apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, pagrindžiami rašytiniais įrodymais bei fotonuotraukomis (žr. ataskaitą Nr. 14; 2 t., b. l. 4), kad statybvietėje, dar neužbaigus fasado apdailos darbų, 2022 m. liepos 4 d. demontuoti pastoliai ir kad statinio statybos techninės priežiūros rangovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaitoje Nr. 14 neužfiksuoti 2022 m. liepos mėnesį atliekami arba atlikti dažymo darbai, nors atliktų darbų akte Nr. 8 už 2022 m. liepos mėn. kalbama, be kita ko, ir apie dažymą silikoniniais fasadiniais dažais 2 kartus, taikant specialias medžiagas ir technologijas. Pirmosios instancijos teismas, iš šios ataskaitos turinio nusprendęs, kad kai kurie darbai šį mėnesį visgi buvo atlikti, nenurodė, už kokius konkrečiai atliktus darbus priteisia skolą.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad ieškovė tinkamai įgyvendino statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytiną bendradarbiavimo pareigą ir darbus, už kuriuos siekia gauti apmokėjimą pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 8 ir Nr. 9, ji faktiškai yra atlikusi bei perdavusi apeliantei (jos atstovams statybos procese). Kita vertus, atlikti darbų perdavimo–priėmimo aktai Nr. 8 ir Nr. 9 bei pažyma apie atliktų 2022 m. liepos mėn. darbų vertę yra pasirašyti tik ieškovės direktoriaus V. J. Z. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, 2022 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimu ieškovė buvo pripažinta bankrutuojančia, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, ir jai paskirta nemokumo administratorė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka pagal savo sukeliamas pasekmes iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išsprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (JANĮ 25 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimui priėmus tokį sprendimą, pripažįstama, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jo kreditorių dauguma sutinka, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Toks sprendimas sukelia JANĮ nustatytas juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo pasekmes, įskaitant susijusias su juridinio asmens turtu, įsipareigojimų vykdymu, valdymo organų kompetencija, turto administravimu ir realizavimu (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokios teisinės pasekmės reiškia, kad juridinio asmens valdymo tvarka iš esmės keičiasi, nes jam pradedamas taikyti specialus JANĮ nustatytas nemokumo proceso reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-313/2023, 26 punktas).

30. Vadinasi, atliktų darbų aktų Nr. 8 ir Nr. 9, surašytų už darbus, kurių atlikimo faktas statybos darbų žurnale užfiksuotas 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. liepos 20 d. įrašais, pasirašymo metu V. J. Z. jau buvo netekęs savo, kaip LUAB „Naujoji Aleksoto statyba“ direktoriaus, įgaliojimų (JANĮ 12 straipsnio 1, 3 dalys, 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad aktai Nr. 8 ir Nr. 9 nėra pasirašyti vienašališkai tinkamai įgalioto asmens, kitaip tariant, jie neatitinka teisėtumo kriterijaus.

31. Kaip jau buvo nurodyta pasisakant dėl sąlygų darbams priimti apeliantei nesudarymo, statybos darbų techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ įgaliotas asmuo R. M. nėra savo parašu patvirtinęs statybos darbų žurnale ieškovės paskirto statybos darbų vadovo A. J. nurodytų darbų už 2022 m. liepos mėn. atlikimo fakto, nors iki šio laikotarpio visi kiti A. J. nurodyti darbai buvo pavirtinti R. M. parašu. 2023 m. lapkričio 22 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. M. nurodė, kad tokių darbų atlikimo savo parašu Statybos darbų žurnale jis nepatvirtino, kadangi jam nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti tokių darbų atlikimo fakto (2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:09:16 val. – 00:10:21 val.).

32. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – Reglamentas) 8 punktu, statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnalo forma ir pildymo tvarka nustatyta Reglamento 4 priede. Pagal Reglamento 4 priedo statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 18.3 papunktį statybos darbų žurnalo formos F- 7 2 skiltyje kiekvienos dienos (pamainos) statybos darbai aprašomi nurodant statinio ašis, aukštus, altitudes, patalpas, darbo brėžinių numerius, panaudotus statybos produktus ir jų dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos šių produktų eksploatacinės savybės (deklaruojama ar patvirtinama šių produktų atitiktis).

33. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos darbų žurnalo 2 grafoje padarytuose 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. liepos 20 d. įrašuose apie atliktus darbus nenurodyta, kurioje konkrečiai pastato vietoje buvo atlikti nurodyti darbai (nurodant tik tai, kad buvo atliekamas tinkuotų paviršių gruntavimas, vidaus patalpų sienų glaistymas), nors ankstesniuose žurnalo įrašuose darbų vieta nurodyta (pavyzdžiui, laiptinės viršstoginė dalis, palėpės patalpa, wc patalpa). Jokių darbus individualizuojančių duomenų nenurodyta ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9. Taigi, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, statybos darbų techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ įgalioto asmens R. M. nepatvirtinti ieškovės paskirto statybos darbų vadovo A. J. 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. liepos 20 d. liepos mėn. atlikti įrašai išreiškia tik ieškovės poziciją dėl aiškiai neapibrėžtų darbų, bet patys savaime nepagrindžia realaus jų atlikimo. Tokio fakto nepatvirtina ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaita Nr. 14, kadangi joje užfiksuota statomo objekto faktinė būklė, tačiau nėra konstatuota, kad ieškovė yra atlikusi darbus, nurodytus perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9.

34. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad 2023 m. gruodžio 7 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti A. J. ir V. J. Z. taip pat negalėjo nurodyti, kokiose konkrečiai pastato vietose (dalyse) buvo atlikti perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9 nurodyti darbai (2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:12:22 val. – 00:29:58 val.). Ieškovė nepateikė jokių kitų patikimų duomenų ar kompetentingų asmenų išvadų, pagrindžiančių jos poziciją dėl darbų pagal aktus Nr. 8 ir Nr. 9 atlikimo, neprašė skirti ekspertizės, siekiant identifikuoti jos atliktus darbus. Todėl teisėjų kolegija daro priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, t. y. kad ieškovė neįrodė darbų, nurodytų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 8 ir Nr. 9, atlikimo fakto.

35. Nustačius, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai Nr. 8 ir Nr. 9 nepasirašyti turinčio įgalinimus ieškovės atstovo ir nepasirašyti apeliantės dėl to, kad ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos darbų perdavimo–priėmimo procese, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija dėl šių aktų nepagrįstumo ir teisinės galios nebuvimo, atitinkamai, šie aktai negali lemti ir apeliantės pareigos atsiskaityti už juose nurodytus darbus.

36. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek dėl skolos, tiek ir dėl delspinigių bei procesinių palūkanų pritesimo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, atmetant ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

37. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip jau neturinčių teisinės reikšmės ginčo baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas visiškai, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliantė nenurodė byloje patyrusi bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir jų priteisti neprašė, taigi jų kompensavimo apeliantei klausimas nekyla.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

41. Apeliantė įrodymų, susijusių su atstovavimo išlaidomis, nepateikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 26 d. nutartimi buvo nustatęs apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą 122 Eur žyminio mokesčio, o apeliantė šį nurodymą įvykdė ir žyminį mokestį sumokėjo.

42. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ar kasacinius skundus. Žyminio mokesčio lengvatos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikymas siejamas būtent su asmens įgytu specifiniu teisiniu statusu, t. y. ji taikoma asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Toks žyminio mokesčio lengvatos taikymas sietinas su tuo, kad bankrutuojantis ar restruktūrizuojamas juridinis asmuo gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio vėliau apeliacinį ar kasacinį skundą pateikusiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti.

43. Tai reiškia, kad apeliantė žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą civilinėje byloje, kurią inicijavo likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo, mokėti neturėjo, todėl 2024 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Luminor banke sumokėtas 122 Eur žyminis mokestis apeliantei grąžinamas, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 3 ir 5 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Aleksoto statyba“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Grąžinti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėTomas Venckus