- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-2360-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00692-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- G. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui D. B., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2020 m. sausio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-768-589/2020, nepilnametei dukrai L. B., (duomenys neskelbtini), priteistą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą, padidinant jį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas dukrai L. B. išlaikyti įsipareigojo mokėti po 150,00 Eur periodines išmokas. Nuo taikos sutarties patvirtinimo praėjo daugiau nei keturi metai, tuo metu dukros poreikiai buvo mažesni. Dabar jai reikalingas didesnis išlaikymas, vaikui augant padidėjo išlaidos maistui, laisvalaikiui, aprangai, sveikatos apsaugai. Didesnio išlaikymo atsakovas mokėti nesutinka, nors yra darbingas, sveikas, gali dirbti. Pažymėjo, kad dukrai reikalinga skirti apie 704,00 Eur sumą kas mėnesį. Dukra lanko darželį, už kurį kiekvieną mėnesį reikia mokėti 82,34 Eur, apranga kainuoja 111,25 Eur, higienos bei medicinos priemonės – 16,00 Eur, ugdymas, mokymasis, vystymasis – 91,00 Eur, laisvalaikis – 20,00 Eur, gyvenamasis būstas – 200,00 Eur, maistas – 250,00 Eur, transporto išlaidos – 15,00 Eur. Ieškovė dirba, gauna 500,00 Eur atlyginimą per mėnesį, taip pat 92,00 Eur našlaičių šalpos pensiją, 276,79 Eur netekto darbingumo pensiją, 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, 85,75 Eur išmoką vaikui. Ieškovė nurodė, kad neturi nekilnojamo ir kilnojamo turto, gyvena jos motinai priklausančiam bute ir moka visus buto išlaikymo, paslaugų mokesčius. Atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, jo teikiamo išlaikymo po 150,00 Eur nebepakanka dukros poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad dukrai išlaikyti būtų priteista po 240,00 Eur kas mėnesį, kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti.
4. Nurodė, kad vykdydamas teismo 2020 m. sausio 20 d. dukros išlaikymui pervesdavo po 204,00 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad dukra yra keturių metų amžiaus, jos poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms, sveikatai ir ugdymui yra visiškai užtikrinami 480,00 Eur suma per mėnesį, kurią lygiomis dalimis vaikui turi teikti abu vaiko tėvai. Maistui būtina skirti apie 170,00 Eur, tai sudaro 3,22 Eur už maistą darželyje (x 20 dienų viso 64,40 Eur) ir 3,52 Eur už maistą namuose (x 30 dienų viso 105,60 Eur). Kiek reikia skirti maistui atsakovas žino, kadangi šiuo metu augina 3 metų amžiaus sūnų. Ieškovė neatlygintinai kurtu su dukra gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės mamai, jokios nuomos už naudojimąsi butu ieškovė savo mamai nemoka, nepateikė jokių įrodymų, kiek asmenų gyvena minimame bute ir kokie buto komunaliniai mokesčiai yra per mėnesį, protinga, kad abu tėvai skirtų po 25,00 Eur per mėnesį komunaliniams mokesčiams už dukrą. Ugdymo išlaidos per mėnesį turėtų sudaryti 91,00 Eur. Tai sudaro 8,30 Eur žaislams, knygutėms ir kt. ir 82,34 Eur už darželį. Pažymėjo, kad ieškovė nurodo netikslią didesnę už dukros darželį mokamą sumą. Dukrai pagal poreikį gali būti perkami maisto papildai, vaistai, asmens higienos priemonės, šios išlaidos 16,00 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai drabužiams ir avalynei, užtikrinantys laisvalaikiui, ugdymui, sportui, šventėms ir renginiams tinkamą vaiko savijautą ir savęs vertinimą yra 90,00 Eur per mėnesį. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad vaiko išlaikymui reikia skirti po 111,25 Eur per mėnesį. Atsakovas mano, kad tokią sumą ieškovė nepagrįstai nurodė per didelę, kadangi per metus vaikui tikrai nereikia 8 striukių, kurių kaina yra 500,00 Eur, mano, striukėms užtektų skirti ir 250,00 Eur, kadangi dukra neauga taip stipriai. Per metus dukrai tikrai nereikia 9 vnt. pižamų (užtenka ir 6 vnt.), taip pat 13 porų avalynės 4 metų vaikui tikrai yra per daug, todėl avalynei tikrai užtenka skirti po 17,00 Eur per mėnesį. Ieškovei nepagrįstai neišlaidaujant, išlaidos per metus drabužiams ir avalynei siektu tik po 77,00 Eur per mėnesį. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose, išvykose į gamtą. Per mėnesį poilsiui ir laisvalaikiui skiriama 20,00 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodo, kur ir su kuo patiria transporto išlaidas, vaikas iki 7 metų gali naudotis nemokamai viešuoju transportu. Atsakovo teigimu, įvertinus ieškovės pateiktų vaiko išlaikymo sumą akivaizdu, kad dukros materialinių būtinųjų poreikių patenkinimui būtina skirti 424,00 Eur per mėnesį, bet ne 704,00 Eur per mėnesį, kaip nurodo ieškovė, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Kiekvienas iš tėvų įskaitant ir ieškovę per mėnesį turėtų dukros išlaikymui turėtų skirti po 212,00 Eur. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, darbo neranda, kadangi turi tik pagrindinį išsilavinimą. Su sutuoktine augina trejų metų sūnų. Nedarbingumo pašalpa sudaro 643,88 Eur. Atsakovas moka 324,03 Eur įmokas už kreditą, paimtą dviejų automobilių įsigijimui. Kito turto neturi. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja tam, jog būtų patenkintas ieškovės ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-768-589/2020, nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš D. B. nepilnametei L. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 9 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš D. B., G. D. 612,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš D. B. valstybei 54,00 Eur žyminį mokestį. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna 500,00 Eur atlyginimą per mėnesį, taip pat 98,50 Eur (nuo 2024 m.) našlaičių šalpos pensiją, 305,45 Eur (nuo 2024 m.) netekto darbingumo pensiją, 38,23 Eur (nuo 2024 m.) vienišo asmens išmoką, 96,25 Eur (nuo 2024 m.) išmoką vaikui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonių taip pat neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas D. B. nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo gautas vidutinis atlyginimas nurodytu laikotarpiu buvo 3645,81 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo 2024 m. vasario 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu atsakovui paskirta nedarbo išmoka iki 2024 m. lapkričio 1 d., jos dydis vasario mėn. – 643,88 Eur; kitais mėnesiais – 1167,03 Eur; lapkričio mėn. – 446,81 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad išlaikymo nustatymo dieną nepilnametė L. B. buvo tik pusės metų amžiaus, tuo tarpu šios civilinės bylos nagrinėjimo dieną vaikas yra sulaukęs penkerių metų, todėl sprendė, kad nėra abejonių, jog vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad nepilnametės dukros L. išlaikymui kas mėnesį išleidžia iki 704 Eur, dukra lanko darželį, už kurį kiekvieną mėnesį reikia mokėti 82,34 Eur, apranga kainuoja 111,25 Eur, higienos bei medicinos priemonės – 16,00 Eur, ugdymas, mokymasis, vystymasis – 91,00 Eur, laisvalaikis – 20,00 Eur, gyvenamasis būstas – 200,00 Eur, maistas – 250,00 Eur, transporto išlaidos – 15,00 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors atsakovas nurodė, kad dukros išlaikymui pakanka 480,00 Eur per mėnesį, tačiau jo pateikti išlaidų paskaičiavimai bei įrodymai tokio dydžio nepagrindžia. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas teiginius, kad ieškovė patiria mažesnes išlaidas vaiko darželiui, šią aplinkybę įrodinėja dokumentais iš sūnaus lankomo darželio, tačiau atsakovo sūnus lanko kitą ugdymo įstaigą, nei šalių dukra, todėl mokami mokesčiai gali skirtis, be to, ieškovė sumas pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos iš kelių prekybos drabužiais ir avalyne vietų taip pat nepagrindžia konkrečių ieškovės patirtų išlaidų, įgyjant būtent šalių dukrai reikalingas aprangos ir kt. prekes. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nebendrauja, nesidomi dukra (šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovas), todėl jis negali ir objektyviai spręsti apie dukros poreikius.
9. Spręsdamas dėl šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydžio bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jos tėvų, teismas atsižvelgė ir į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą, yra pilnai jos išlaikoma, būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnametę dukrą bei jos kasdienių poreikių tenkinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog ieškovė nepagrindė visų nepilnametės dukters poreikiams užtikrinti reikalingų išlaidų rašytiniais įrodymais, šiuo metu nustatytas atsakovo teikiamas 150,00 Eur dydžio išlaikymas nebeatitinka net minimaliausių augančio, besivystančio, ugdomo tiek namuose, tiek tam skirtoje įstaigoje vaiko poreikių. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje įtvirtiną orientacinį kriterijų, t.y. kad prašoma priteisti 350 Eur išlaikymo suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į ieškovės nurodomą nepilnametės dukros poreikių dydį, į tai, kad jai yra penkeri metai ir dėl to jai reikalingas akivaizdžiai didesnio dydžio išlaikymas, teismas sprendė, kad L. B. poreikiai kas mėnesį siekia 700 Eur sumą.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra jauno amžiaus, visiškai darbingas asmuo (priešingai nei ieškovė, kurios darbingumo lygis yra sumažintas), nors šiuo metu gaunantis nedarbo išmoką, tačiau turi galimybę dirbti ir gauti didesnes bei nuolatines pajamas ir teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą, kartu teikdamas išlaikymą ir nepilnamečiam sūnui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesutikdamas su ieškovės prašoma išlaikymo suma, teikė įrodymus apie tai, kad turi 2021 m. gimusį sūnų, moka pakankamai didelės sumos (30 000 Eur) vartojimo kredito įmokas už įsigytas transporto priemones. Tačiau, siekdamas, kad būtų priteista mažesnė, nei prašoma suma, atskleidė tik dalį savo turtinės padėties, t. y. nepateikė įrodymų apie turimą nekilnojamą bei kilnojamą, kitą turtą.
11. Įvertinęs byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo vaikui priteistas išlaikymas nebeatitinka jam reikalingo poreikių patenkinimo dydžio, padidinimas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį iki 350,00 Eur, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje „Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo” civilinėje byloje Nr. e2-2446- 452/2024 ir priimti šioje dalyje naują sprendimą priteisti iš D. B. išlaikymą nepilnametei L. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukros pilnametystės išlaikymo lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme viso 1000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino atsakovo finansinę padėtį, bei vaiko poreikius ir nepagrįstai nustatė pernelyg didelį vaiko išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į ieškovės teismui duotus paaiškinimus.
12.2. Ieškinio pateikimo dieną atsakovas teikė ne po 150 eurų bet po 204 Eur išlaikymą dukrai. Kadangi ši suma visada buvo indeksuojama ieškovė turėjo įrodinėti šioje byloje, kokie vaiko poreikiai pakito ir kiek jie pakito, kadangi vaiko būtinieji poreikiai nepakito. Tačiau ieškovė tiek teikdama ieškinį, tiek teisme duodama parodymus nurodė, kad ji savo dukrai pirks tik firminių dizainerių brangius rūbus, be to nepagrįstai didelius kiekius, todėl dukros išlaikymas siekia anot ieškovės net 700 eurų per mėnesį, kas tikrai yra labai didelė pinigų suma. Šiai dienai atsakovo visos šeimos mėnesinės išlaidos auginant 3 metų sūnų siekia 1000 Eur, tai yra beveik tiek pat kiek anot ieškovės jai kainuoja dukros išlaikymas. Atsakovas teismui teikė vaikiškų rūbų parduotuvėje parduodamų naujų rūbų nuotraukas su kainomis siekiant paneigti ieškovės sudarytą pernelyg nepagrįstai išdidinta vaiko išlaikymo sąmatą.
12.3. Teismas savo sprendime konstatavo, kad atsakovas neprisideda prie savo dukros išlaikymo nors jokio įsiskolinimo atsakovas neturi ir vaikui išlaikymą visada teikia.
12.4. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad šiuo metu atsakovas yra bedarbis, auginą dar vieną panašaus amžiaus vaiką, o darbo paieška yra komplikuota, kadangi išsilavinimas yra tik vidurinis.
12.5. Vertinant vaiko poreikius teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo principais, nes ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad šiuo metu busto kuriame ji gyvena kartu su dukra išlaikymas kainuoja 200 eurų per mėnesį. Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės ir nepasisakė, kad šiame bute dukra negyvena viena, o gyvena kartu su ieškove. Būtent mano dukrai tenkanti būsto išlaidu dalis remiantis bylos duomenimis (ieškovės patiektomis sąskaitomis) yra 100 eurų, bet ne 200 eurų kaip konstatavo teismas. Dėl tokio teismo vertinimo susidarė situacija, kuomet apeliantas turi ne tik skirti išlaikymą savo dukrai, bet ir apmokėti jos mamos būsto išlaidas.
12.6. Nesutinka su dukros poreikiais kai kuriems drabužiams ir avalynei. Tokios ieškovės nurodytos išlaidos prasilenkia su protingumu ir elementaria logika. Teismas sprendė, kad 111,25 eurus per mėnesį yra normali pinigų suma 5 metų vaikui aprūpinti rūbais ir avaline, pagal ieškovės pateiktą sąmatą teismui kiek ji išleidžia dukros rūbams per metus. Teismas sprendime visiškai nevertino ir nedetalizavo, kiek ir ko reikia vaikui per metus ir ar ieškovės pateikta sąmata yra reali ir atitinka šiandienines rūbų kainas. Remiantis ieškovės pateikta išlaidų sąmata, per metus dukrai reikia net 8 striukių, kurių kaina yra net 500 eurų, atsakovo nuomone, striukėms tikrai užtektų skirti ir 250 eurų per metus, kadangi dukra neauga taip greitai. Taip pat 13 porų avalinės 5 metų vaikui tikrai yra per daug, todėl avalynei tikrai užtenka skirti po 200 eurų per metus arba 17 eurų per mėnesį. Striukėms, avalynei, išlaidos per metus drabužiams ir avalinei siektų tik 920 eurų, o tai sudarytų po 77 eurus per mėnesį, kas yra pakankamai.
12.7. Teismas taip pat privalėjo protingai įvertinti kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, išlaikytinių kiekį, turimus įsipareigojimus. Šiai dienai ieškovė, gaudama tikrai nemažas mėnesines pajamas, turi prisidėti tik prie vieno vaiko išlaikymo, o atsakovas, gaudamas tik apie 660 eurų per mėnesį bedarbio pašalpą, turi išlaikyti savo beveik 3 metų amžiaus sūnų, teikti išlaikymą po 350 eurų dukrai, vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui ir dar padėti žmonai išlaikyti nuomojamą būstą, bei nupirkti maisto šeimai. Apelianto finansinė padėtis šiai dienai yra tikrai labai sunki, buvo atleistas iš darbo, po atleidimo gavo pašalpą, vėliau 3 mėnesiams už minimalų atlyginimą terminuotai sutarčiai vėl priėmė tas pats darbdavys, tačiau šį darbo sutartis rugpjūčio 30 d. nutruks ir apeliantas vėl gaus po 444 eurus nedarbo pašalpą. Tai yra visos mėnesinės pajamos. Atsakovas darbo ieško, tačiau, kadangi neturi aukštojo išsilavinimo ir yra baigęs tik 10 klasių, niekas dirbti kvalifikuoto gerai apmokamo darbo nepriima. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, šiai dienai pardavė vieną automobilį (iš dviejų turėtų), kad gražintų dėl šios bylos susikaupusius įsiskolinimus vaiko išlaikymui, tačiau paskolą už kurią buvo nupirktas automobilis vis tiek turi mokėti kiekvieną mėnesį. Teismui palikus galioti šį teismo priimtą sprendimą atsakovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nes neturi galimybių mokėti už vaiko išlaikymą 350 Eur, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes.
12.8. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna po 96,25 eurus vaiko pinigų, juk ši pinigų suma taip pat yra skirta būtent vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų iš teismo priteisto 700 eurų išlaikymo, atėmus 96,25 eurus vaiko pinigų, atėmus ieškovės būsto išlaikymų 100 eurų vaiko išlaikymui abiems tėvams užtektų prisidėti 503,75 eurais tai yra po 252 eurus. Toks išlaikymo dydis ir turėjo būti priteistas ir su tokiu dydžiu apeliantas sutinka.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokios procesinės teisės normos pažeistos arba teismo netinkamai pritaikytos, nenurodo kaip teismas jas pažeidė, nenurodo, kokias materialinės teisės normas teismas netinkamai pritaikė, išaiškino. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, teisiniais bei faktiniais pagrindais, kurios buvo vertintos ir išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme.
13.2. Dukrai augant iš esmės pakito jos poreikiai, o priteistas išlaikymas nepadengia net minimaliausių jos išlaidų. Atsižvelgiant į įprastai kasmet patiriamas išlaidas nepilnametės dukros išlaikymui, ieškovė sudarė ir pateikė teismui dukros poreikių lentelę, išlaidos yra realios ir atitinka faktinę padėtį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas turėjo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 252 eurų išlaikymą, kadangi atsakovas neteikė teismui priešieškinio, neteikė savo išlaikymo dydžio paskaičiavimo lentelės, tik visą laiką teigė, kad sūnui užtenka mažesnio išlaikymo. Vaikų poreikiai yra skirtingi, jų amžius skirtingas, dėl ko atsakovo palyginimai nepagrįsti.
13.3. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Kadangi nepilnametė dukra auga, jos drabužius, aprangą ir avalynę reikia atnaujinti nuolat. Šiai dienai dukros poreikiai iš esmės pasikeitė, nes vaikui augant padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė). Vaiko poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms. Tokiu būdu išaugo vaiko išlaikymo išlaidos.
13.4. Iki priimant sprendimą buvo susidariusi tokia padėtis, kai nepilnametės dukros išlaikymo pareiga neproporcingai buvo perkelta ieškovei vienai, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nors atsakovas darbingas, gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnametės dukros padidėjusiems poreikiams patenkinti. Ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės, jog galėtų didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, nors tai ir atliko visą laiką.
13.5. Nors apeliantas akcentuoja, kad bute jo dukra gyvena ne viena ir dalis būsto išlaidų tenka ieškovei, tačiau teismas šioje dalyje įvertino, kad vaikas gyvena su ieškove, dėl ko didesnis aprūpinimo teikimas nepilnametei dukrai neišvengiamai tenka ieškovei, nes tai yra susiję su dukros auklėjimu, jos rūpinimusi, poreikių užtikrinimu, jos vystymosi tinkamų sąlygų užtikrinimu ir kt., nuolatiniu kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
13.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, tai atlikęs priėmė teisingą, o ne formalų teismo sprendimą, motyvuotą sprendimą.
Šalies argumentai
13.7. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vykdo išlaikymo pareigą, kadangi ieškovė yra kreipusis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.
13.8. Atsakovas su nepilnamete dukra jokių ryšių visiškai nepalaiko. Atsakovas neatlieka savo, kaip tėvo pareigų, nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nebendrauja su nepilnamete dukra, ir bendravimo nesiekia. Yra visiškai atsiribojęs nuo dalyvavimo dukros gyvenime. Yra kreipęsis dėl dukros pavardės keitimo.
13.9. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog gyvenamojo būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams, paslaugoms 2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio, kovo, balandžio mėnesiais ieškovė atitinkamai patyrė 208,50 Eur, 222,38 Eur, 215,66 Eur, 197,35 Eur išlaidų, tai yra, daugiau nei nurodyta pateiktoje Teismui dukros poreikių lentelės 5 punkte. Ieškovės nurodyti dukros poreikiai atitinka orientacinį teismų praktikoje pripažintą kriterijų (MMA dydį).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo pakeistas (padidintas) teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi sulygtas skyrium gyvenančio tėvo teikiamo išlaikymo dydis.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės L. B., (duomenys neskelbtini), tėvai, jų santuoka neįregistruota. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-768-589/2020 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo dukrai išlaikyti mokėti po 150,00 Eur periodines išmokas kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šią teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties nuostatą ir atsakovo teikiamo išlaikymo sumą padidinti iki 350 Eur, motyvuodama tuo, kad žymiai išaugo vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilnai.
18. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
19. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai, kuriai bylos nagrinėjimo metu jau yra 5 metai (šalims pasirašant sutartį dėl išlaikymo buvo pusę metų) iš esmės padidėjo, sprendė, kad atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas dukrai nepatenkina net minimalių jos poreikių, todėl padidino jį iki 350 Eur.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino atsakovo finansinę padėtį, bei vaiko poreikius ir nepagrįstai nustatė pernelyg didelį vaiko išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į ieškovės teismui duotus paaiškinimus. Apelianto įsitikinimu, 250 Eur išlaikymo suma yra pakankama, ieškovė neįrodė, kad vaiko būtinieji poreikiai pakito, o teismas nevertino aplinkybės, kad šiuo metu atsakovas yra bedarbis, augina dar vieną panašaus amžiaus vaiką, o darbo paieška yra komplikuota, kadangi išsilavinimas yra tik vidurinis. Šie argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog natūralu, kad nuo šalių susitarimu sulygto išlaikymo nustatymo praėjus daugiau nei 4 metams per tą laiką išaugo dukros poreikiai, dukra pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, todėl padidėjo išlaidos drabužiams, avalynei, maistui, higienos ir sveikatos priežiūros priemonėms, ugdymo reikmenims, laisvalaikiui, taip pat reikalingos ir vaiko daliai tenkančios būsto išlaikymo išlaidos, atitinkamai viskas vertintina išaugusių kainų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog per minėtą laikotarpį taip pat padidėjo valstybės nustatytas 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl vaikams teiktino išlaikymo sumos, ir šiuo metu jis sudaro 709 Eur „į rankas“, kas atitinkamai reiškia, kad taikant tėvų prievolių vaikų atžvilgiu lygių dalių principą, kiekvienas iš jų turėtų skirti vienam vaikui bent 354,50 Eur/mėn. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ir pirmosios instancijos teismas orientacinį kriterijų atitinkantį 350 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių ir ieškovės įvardytus būtinuosius vaiko poreikius yra pagrįstas.
23. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas į poreikių lentelę įtraukė visas atsakovės išlaidas būstui ir neįvertino dukrai tenkančios dalies, taip pat nesutinka su 111,25 Eur poreikių suma drabužiams ir avalynei, kadangi teismas nevertino ir nedetalizavo kiek ir ko reikia vaikui per metus ir ar ieškovės pateikta sąmata yra reali ir atitinka šiandienines rūbų kainas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino šias išlaidų kategorijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktos fotonuotraukos iš kelių prekybos drabužiais ir avalyne vietų nepagrindžia konkrečių ieškovės patiriamų išlaidų, dukros avalynei ir aprangai. Pažymėtina, jog ieškovė įvardijo kokių rūbų dukrai reikia metų laikotarpyje, sutiktina su ieškove, kad vaikui drabužiai reikalingi atitinkantys sezoniškumą, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus, reikalinga be kita ko turėti ir pakaitinius drabužius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pastaba, kad visiškai nuo vaiko priežiūros nusišalinęs atsakovas objektyviai negali žinoti apie savo dukros realiuosius poreikius.
24. Pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (šiuo atveju – atsakovei), tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
25. Priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos atsižvelgė ne tik į ieškovės teismui duotus paaiškinimus bet į byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą ir pripažino, kad ieškovė visgi nepagrindė visų nepilnametės dukters poreikiams užtikrinti reikalingų išlaidų rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir dėl realios vaikui tenkančios būsto išlaidų dalies. Tačiau svarbu pažymėti, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju kaip minėta ieškovė prašė padidinti dukros išlaikymo išlaidas ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga. Tuo tarpu atsakovas teigiantis, kad dukrai pakanka 250 Eur nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad šalių dukros poreikiai yra mažesni nei minimaliais pripažįstami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl dukrai priteistino išlaikymo, itin svarbu atsižvelgti į byloje nustatyta aplinkybę, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir su ja nebendrauja, todėl akcentuotina, kad ieškovei tenka visa dukros kasdienės priežiūros našta.
26. Apelianto vertinimu, teismas taip pat privalėjo protingai įvertinti kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, išlaikytinių kiekį, turimus įsipareigojimus. Teigia, kad šiai dienai ieškovė gaudama tikrai nemažas mėnesines pajamas turi prisidėti tik prie vieno vaiko išlaikymo, o atsakovas gaudamas tik apie 660 eurų per mėnesį bedarbio pašalpą turi išlaikyti savo beveik 3 metų amžiaus sūnų, teikti išlaikymą po 350 eurų dukrai, vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui ir dar padėti žmonai išlaikyti nuomojamą būstą, bei nupirkti maisto šeimai.
27. Pasisakant dėl atsakovo turtinės padėties, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovas yra jauno amžiaus, visiškai darbingas asmuo (priešingai nei ieškovė, kurios darbingumo lygis yra sumažintas), turintis galimybę dirbti ir gauti didesnes nuolatines pajamas ir teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą, kartu teikdamas išlaikymą ir nepilnamečiam sūnui. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas atsakovas neteikė įrodymų apie turimą turtą. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas leidžia sau imti itin reikšmingas vartojimo kredito sumas transporto priemonėms pirkti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas prieš pat ieškovei pareiškiant ieškinį tapo bedarbiu, nors prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), jo gautas vidutinis atlyginimas nurodytu laikotarpiu buvo 3645,81 Eur neatskaičius mokesčių, kas vertintina kaip gerokai didesnės nei vidutinės pajamos, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, atsakovas vėl grįžo dirbti į ankstesnę darbovietę, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vėl tapo bedarbiu. Šiuo atveju duomenų, kas lemia darbinių santykių sudarymą ir nutraukimą, ar atsakovas išeina iš darbo savo noru, ar yra atleidžiamas byloje, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovas turi visas objektyvias galimybes nebūti bedarbiu ir gauti gerokai didesnes nei vidutines pajamas.
28. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti darbą, ar kitu būdu gauti didesnes ar papildomas pajamas, byloje nėra. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo gaunamų pajamų dydis yra sąlygotas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių.
29. Apeliantas akcentuoja, kad teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna po 96,25 eurus vaiko pinigų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Minėta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokesčius – 708,42 Eur), taigi ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė nei pusė minimalaus darbo užmokesčio. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikui išmoką, nėra pagrindo priteistino išlaikymo mažinti išmokos suma, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes ar papildomas pajamas. Priešingai, pagal byloje esančius įrodymus apeliantas įsigyja pakankamai didelės vertės transporto priemones, kurias, jei tikėti jo paaiškinimas apie gaunamas pajamas ir reikalingas išlaidas pragyvenimui, negalėtų sau leisti ar protingai pateisinti jų įsigijimą. Taigi, nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
30. Nurodytų argumentų pagrindo apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinį skundą ir sprendžia, kad skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.