Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir E. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., BKU Vilniaus taupomoji kasa.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjų įsitikinimu, antstolis nepagrįstai atsisakė įvertinti hipoteka įkeistą turtą, nes pagal kredito sutartis už butą (duomenys neskelbtini), liko grąžinti 48 118,34 Eur skolos, o už butą (duomenys neskelbtini), - 42 688 Eur sumą. Hipotekos kreditoriui grąžinus skolos sumą liktų 17 336 Eur suma išieškotojui, kuri su kito turto kaina iš viso siekia 276 336 Eur, t.y. beveik tris kartus viršija laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teigė, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d., t.y. aprašė turto daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, antstolis turėjo aprašytą turtą įkainoti. Pažymėjo, kad antstolis turėjo duomenis, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas išieškotojo naudai.

Antstolis A. N. 2016 m. sausio 7 d. patvarkymu skolininkų skundo netenkino ir su vykdomosiosmis bylomis perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad visas skolininkams priklausantis turtas, išskyrus du garažus, esančius (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos kreditorių naudai. Aprašius tik įkeistą turtą, nebūtų realiai užtikrintas ieškinys, nes į sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę turėtų hipotekos kreditorius. Palankus teismo sprendimo vykdymas besąlygiškai priklausytų nuo hipotekos kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Pažymėjo, kad civilinėje byloje reikalavimas nėra tapatus prievolei, kuri užtikrinta hipoteka. Dėl įvertinimo nurodė, kad antstoliui nebuvo pateikta aktualių nekilnojamojo turto verčių, kurios būtų nustatytos eksperto. Aplinkybė, kad antstolis nenurodė kiekvieno aprašyto daikto vertės nedaro antstolio veiksmų neteisėtais, nes nustačius, kad skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, sprendimo vykdymo užtikrinimas tampa negalimu arba priklausomu nuo hipotekos kreditoriaus valios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas apeliantų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomųjų bylų Nr. 0157/15/02038 bei Nr. 0157/15/02039 medžiagos matyti, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015-11-13 nutartį Nr. e2-6392-160/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkų L. P. ir E. P. turtui išieškotojo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 86 886 Eur reikalavimui užtikrinti (v.b. Nr. 0157/15/02039, 1 t., b.l. 7-8, 2 t., b.l.163-164 v.b. Nr. 0157/15/02038, b.l. 7-8). Antstolis 2015-11-18 sudarė turto aprašą, į kurį įtraukė skolininkų nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei pinigines lėšas jų banko sąskaitose (v.b. Nr. 0157/15/02039, 1 t., b.l. 90-94). Apraše nurodyta, jog viso aprašyto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2015-11-18 patvarkymais antstolis įpareigojo skolininkus pateikti informaciją apie jiems priklausantį turtą; taip pat pristatyti areštuotas transporto priemones apžiūrai, šaukė atvykti į antstolių kontorą dalyvauti turto arešto akte nurodyto turto įkainojime. Nurodė, kad pateikus antstoliui sąrašą turto, kurio vertės užtektų ieškinio reikalavimui užtikrinti, likusiam turtui taikomi apribojimai bus panaikinti (v.b. Nr. 0157/15/02039, 1 t., b.l. 88-89, 95, v.b. Nr. 0157/15/02038, b.l. 85-86, 92). 2015-11-30 skolininkai pateikė antstoliui prašymą įvertinti turtą bei pakeisti 2015-11-18 turto aprašą Nr. e2-6392-160/2015 (b.l. 11-62). 2015-12-01 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo skolininkų prašymą tenkino iš dalies, - skolininkams priklausančių garažų bei transporto priemonių įvertinimo klausimą nutarė išspręsti atskiru patvarkymu, o prašymų įvertinti skolininkams priklausantį hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą jų pateikiamomis vertėmis bei pakeisti 2015-11-18 turto aprašą, panaikinant areštą visoms jų sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms ir butui, žemės sklypo daliai, netenkino (v.b. Nr. 0157/15/02039, 2 t., b.l. 142-143). Pareiškėjai dėl šio patvarkymo pateikė skundą. Tiek antstolis, tiek teismas pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą. Skundas grindžiamas tuo, jog teismas neįvertino apeliantų argumento, jog pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir hipotekos kreditoriui grąžinus likusią skolą, likusios sumos bei kito pareiškėjų turto vertė beveik tris skartus viršytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, todėl mano, jog teismas netinkamai taikė CPK 675 str. 2 d., nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai nesivadovavo apeliantų pateiktomis turto vertėmis.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais.

Pažymėtina, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 str. 5 d. 8 p.). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 str. 3 d.). Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/skolą, o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota nepagristai per daug (CPK 677 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantų aprašytas nekilnojamasis turtas (išskyrus garažus), yra įkeistas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima (CPK 747 str.). Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kokia yra įkeisto turto vertė, vien šio turto įtraukimas į skolininkų turto aprašą neužtikrintų būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi nutarė pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant - pinigines lėšas bei turtines teises. Hipotekos kreditoriui nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą prieš terminą, galimybė iš jo išieškoti atsirastų ir išieškotojui šioje byloje, tačiau pastaroji galimybė nepaneigia aplinkybės, kad įkeisto turto areštas šiuo metu nėra efektyvus. Dėl šių priežasčių ginčijamu patvarkymu antstolis pagrįstai atsisakė vertinti hipoteka įkeistą skolininkų turtą ir netenkino pareiškėjų prašymo pakeisti turto aprašą, panaikinant areštą visoms pareiškėjų sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, antstolis, iš dalies patenkinęs pareiškėjų prašymą, skolininkams priklausančių garažų bei transporto priemonių įvertinimo klausimą nusprendė išspręsti atskiru patvarkymu. Šios dalies patvarkymo apeliantai neprašė panaikinti. Taigi, ginčijamo patvarkymo priėmimo metu nesant nustatytos minėto turto vertės, nebuvo pagrindo mažinti piniginių lėšų arešto masto. Pažymėtina, kad net ir pagal pareiškėjų nurodytą garąžų bei transporto priemonių vertę, šio turto nepakanka viso 86 886 Eur dydžio reikalavimui užtikrinti. 2015-12-02 patvarkymu garažus antstolis įvertino po 4650 Eur, taip pat išaiškino skolininkams, jog transporto priemonės bus įkainotos jas pristačius antstoliui apžiūrai (v.b. Nr. 0157/15/02039, 2 t., b.l. 166-167). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios intsancijos teismas netinkamai aiškino CPK 675 str. 2 d., numatančią, jog negalima areštuoti skolininko turto daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Tai pat nesutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Vėlesnėse, nei nurodo pareiškėjai, teismų nutartyse nurodoma, jog vien įkeisto turto įtraukimas į skolininko turto aprašą neužtikrintų būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų (pvz. 2015-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1220-479/2015, 2015-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1198-881/2015). Apeliantų nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-18 nutartmi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1858-524/2014 šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ir dėl to, kad joje nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl turto arešto masto viršijimo, kuomet aprašytas turtas buvo įkeistas tam pačiam kreditoriui, siekiant užtikrinti to paties įsipareigojimo pagal kredito sutartį įvykdymą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų, nėra pagrindo spręsti apie vykdoma nutartimi užtikrinto bei hipoteka užtikrinto reikalavimo tapatumą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantų atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų L. P. ir E. P. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.