- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-1858-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08955-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., BKU „Naftininkų investicijos“, J. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė panaikinti antstolio A. S. 2014-07-14 turto aprašą Nr. S1-285583 ir 2014-07-14 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1-285588 vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02960. Nurodė, kad antstolis 2014-07-14 turto aprašu Nr. S1-285583 vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02960 aprašė žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), ir visą turtą įvertino tik 5 Lt suma. Kreditoriaus reikalavimas yra 175 752,20 Lt, jis jau yra užtikrintas areštuojamo turto Stoklių g. 3, Klaipėdoje, sutartine hipoteka. Hipotekos sutartyje nurodyta, kad įkeičiamo turto vertė – 1 104 000 Lt, su pastaba, kad vertė yra nustatyta turto vertintojų, hipotekos sutartimi yra užtikrintas 600 000 Lt paskolos grąžinimas, kurios grąžinta dalis, pasak kreditoriaus, sudaro 74 766,18 Lt. Turto hipoteka kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas daugiau nei pakankamai, todėl antstolis negali reikalauti daugiau informacijos, nei būtina. Priešingu atveju reikštų, kad antstolis neteisėtai domisi asmens privačiu gyvenimu ir neteisėtai renka vykdymo veiksmų atlikimui nebūtinus asmens privačius duomenis.
Antstolis A. S., nesutikdamas su pareiškėjos skundu, priėmė 2014-07-28 patvarkymą, juo skundo netenkino ir skundą dėl antstolio veiksmų kartu su vykdomąja byla perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio A. S. veiksmų. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie aprašyto turto būklę ir nusidėvėjimo laipsnį, su skundu nepateiktos šios dienos turto vertinimo ataskaitos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad turto aprašais aprašytas bendraskoliams priklausantis turtas (duomenys neskelbtini), remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra 733 970 Lt vertės, tačiau apsunkintas 1 200 000 Lt maksimalia hipoteka, konstatavo, kad antstolis pagrįstai 2014-07-14 patvarkymu Nr. S1-285588 ėmėsi priemonių surasti ir kitą bendraskoliams priklausantį turtą, pareikalaudamas skolininkų pateikti duomenis apie jų turtą. Pareiškėja neįrodė, jog išieškotojo reikalavimams užtikrinti pakanka hipoteka įkeisto turto. Antstoliui, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nebuvo žinoma, ar pareiškėjos sąskaitose banke yra piniginių lėšų, kokį pareiškėja turi kilnojamąjį turtą ir turtines teises, todėl antstolio reikalavimas pateikti skundžiamame patvarkyme nurodytą informaciją yra teisėtas. Teismas padarė išvadą, kad antstolis A. S. CPK 675 str. ir kitų vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų bei skolininkės teisių nepažeidė, todėl padarė išvadą, kad pripažinti 2014-07-14 antstolio turto aprašą ir patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo neteisėtais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. G. pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti ir panaikinti antstolio A. S. 2014-07-14 turto aprašą Nr. S1-285583 ir 2014-07-14 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1-285588 vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02960. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus visų objektyvių faktų ir nepakankamai įsigilinus į aplinkybes dėl areštuoto turto vertės. Teismas visiškai neįsigilino į teisme nagrinėjamo ginčo dėl 2012-11-26 paskolos sutarties esmę bei nevertino pateiktos 2012-11-06 hipotekos sutarties. Kreditoriaus pareikšto ieškinio reikalavimas yra 175 752,20 Lt, jis kildinamas iš 2012-11-26 paskolos sutarties neva nevykdymo. Šios paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas sutartine hipoteka, užtikrinto reikalavimo suma – 600 000 Lt, dalis sumos jau grąžinta. Hipotekos sutartimi įkeičiamo turto vertė – 1 104 000 Lt. Kreditoriaus reikalavimas kyla iš tų pačių paskolinių santykių, kurių įvykdymas jau yra užtikrintas hipoteka, kreditorius, kurio reikalavimui užtikrinti areštuotas šis turtas, yra ir hipotekos kreditorius, o hipoteka įkeisto turto vertė yra daug didesnė nei jo 175 752,20 Lt reikalavimas. Antstolis, areštuodamas ir nustatydamas turto vertę, turėjo vadovautis hipotekos sutartyje turto vertintojų nurodytomis realiomis rinkos kainomis ir areštuoti tik tiek turto, kiek tai buvo reikalinga kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, todėl antstolis nepagrįstai areštavo visą nekilnojamąjį turtą ir jį įvertino 5 Lt, t. y. kiekvieną daiktą įvertino po 1 Lt. Antstolis areštavo daugiau turto, nei buvo reikalinga, todėl pažeidė skolininko interesus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl teismas turėjo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti turto aprašą. Mano, kad teismo išvados, jog antstolio aprašyta nekilnojamojo turto 5 Lt dydžio vertė yra teisinga ir atitinka rinkos vertę, protingumo kriterijus, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registro centro duomenimis ir nesivadovavo hipotekos sutartyje nurodyta turto vertintojų nustatyta realia rinkos vertė. Kreditorius nepateikė jokių duomenų, kad turto vertintojų nustatyta turto vertė dėl kokių nors faktų būtų sumažėjusi. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad kreditoriaus reikalavimas yra pakankamai užtikrintas priklausančiu turtu, todėl antstolis nepagrįstai reikalavo pateikti informaciją apie kitą priklausantį turtą ir tokiais veiksmais viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl teismui buvo pagrindas pripažinti antstolio 2014-07-14 patvarkymą dėl informacijos pateikimo neteisėtu ir jį panaikinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BKU „Naftininkų investicijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Teigia, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Skolininkų nekilnojamojo turto vertės akivaizdžiai neužtenka visiems išieškotojo reikalavimams, kylantiems iš paskolos sutarties, užtikrinti. Skolininkų įsipareigojimai šią dieną viršija 800 000 Lt. Nors įkeisto turto vertė viršija 1 mln., tačiau tokia vertė buvo 2012 metais, kai buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl pareiškėja neteisingai nurodo, kad išieškotojo reikalavimams užtikrinti pakanka hipoteka įkeisto turto. Mano, kad skolininkė nesutikdama su antstolio nustatyta verte galėjo pareikšti prieštaravimus, o ne skųsti antstolio veiksmus. Antstolis turėjo pareigą surinkti visą informaciją apie skolininkų turtinę padėtį.
Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog gavęs išieškotojo pateiktą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaudamasis CPK normomis, surado ir aprašė pareiškėjos turtą, o atsižvelgęs į tai, kad turtas apsunkintas maksimaliąja hipoteka, aprašytą turtą įvertino 5 Lt. Antstolis neprivalo vertinti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o privalo ją vykdyti. Kadangi aprašytas turtas buvo įkeistas, todėl siekdamas įvykdyti teismo nutartį ir aprašyti tiek turto, kad jo pakaktų sprendimo įvykdymui užtikrinti, pareikalavo iš pareiškėjos pateikti duomenis apie kitą bendraskoliams priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio sudaryto turto aprašo ir patvarkymo dėl informacijos pateikimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Bylos duomenimis, ieškovė BKU „Naftininkų investicijos“ pateikė antstoliui A. S. vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarta areštuoti skolininkų A. G. ir J. G. turto už 175 752,20 Lt sumą. Antstolis priėmė nutartį vykdyti, 2014-07-14 sudarė skolininkams priklausančio turto aprašą Nr. S1-285583, aprašė skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad visų aprašytų daiktų vertė – 5 Lt, nes visam aprašytam turtui taikomas apribojimas hipoteka, hipotekos kreditorė – KU „Naftininkų investicijos“. Antstolis 2014-07-14 patvarkymu Nr. S1-285588 įpareigojo skolininkus pateikti informaciją apie jiems priklausantį turtą.
Apeliantė ginčija antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02960 atliktų vykdomųjų veiksmų: 2014-07-14 patvarkymo Nr. S1-285588, kuriuo skolininkai įpareigoti pateikti informaciją apie jiems priklausantį turtą, bei 2014-07-14 skolininkams priklausančio turto aprašo Nr. S1-285583, teisėtumą, įrodinėdama, kad antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo turto daugiau, negu reikia kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, neteisingai nustatė turto vertę – 5 Lt, neatsižvelgė į tai, kad hipotekos kreditorius yra tas pats kreditorius.
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Antstolio galių ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 str. 5 d. 8 p.). Pažymėtina, kad antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 5 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka; šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis pagrįstai, gavęs kreditoriaus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje konkretus turtas ir išsamūs turto duomenys nebuvo nurodyti, ėmėsi vykdymo veiksmų, surado atsakovų turtą ir jį aprašė, tačiau teismas nesutinka su antstolio aprašyto turto kiekiu bei nurodyta turto verte. CPK 675 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vadinasi, antstolis privalo atsižvelgti, kokio turinio ir apimties yra vykdytina prievolė – išieškotina suma ir koks teismo taikytas turto arešto mastas. Taigi, antstolis siekdamas apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, aprašytą turtą turi įkainoti, kad neaprašytų jo per daug. Nagrinėjamu atveju antstolio vykdomojoje teismo nutartyje buvo nurodyta areštuotino turto suma 175 752,20 Lt, tačiau antstolis aprašė visą skolininkų nekilnojamąjį turtą, kurio vertė pagal nepriklausomų turto vertintojų atliktą vertinimą sudaro 1 104 400 Lt. Nors išieškotojas teigia, kad skolininkų nekilnojamojo turto vertės akivaizdžiai neužtenka visiems išieškotojo reikalavimams užtikrinti, nes turto vertė yra gerokai sumažėjusi, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju antstolis pažeidė imperatyvų CPK nustatytą turto arešto masto reguliavimą, nes aprašė turto daugiau, nei buvo įpareigojęs teismas 2014-07-04 nutartimi, todėl peržengė Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-04 vykdomajame rašte nurodytą 175 752,20 Lt sumos arešto ribą. Pažymėtina, kad antstolis, aprašęs skolininkų turtą, turi nustatyti turto vertę, atsižvelgdamas į rinkos kainas, į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Vien ta aplinkybė, kad turtas yra įkeistas, nesudaro pagrindo jį vertinti 5 Lt, nes, kaip minėta, antstolis turi pareigą nustatyti realią turto vertę, maksimaliai artimą laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Svarbu pažymėti ir tai, kad antstolis turėjo duomenis, kad aprašytas turtas įkeistas tam pačiam kreditoriui, siekiant užtikrinti to paties įsipareigojimo pagal kredito sutartį įvykdymą, todėl akivaizdu, kad pardavus šį turtą pirmiausia būtų tenkinami kreditoriaus, kuris yra ir hipotekos kreditorius, reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis neteisingai nustatė areštuotino turto vertę, nepagrįstai aprašė turto daugiau, nei nurodyta vykdomajame dokumente, dėl to neteisėtai priėmė patvarkymą įpareigodamas skolininkus pateikti papildomą informaciją apie turimą skolininkų turtą, nes antstolio surasto bei aprašyto turto visiškai pakako išieškotojo reikalavimas užtikrinti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis viršijo galių ribas, apibrėžtas antstoliui pateiktame vykdomajame dokumente, todėl antstolio atlikti veiksmai pripažintini neteisėtais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolio A. S. veiksmus laikė teisėtais ir pripažino, kad jis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų bei skolininkės teisių nepažeidė.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-14 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-04 nutartį, konstatavęs, kad Klaipėdos apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei nepagrįstai varžo atsakovų A. G. ir J. G. teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, ir ieškovės BKU „Naftininkų investicijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-14 nutartimi panaikino vykdomąjį dokumentą – Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri buvo pagrindas antstoliui atlikti šioje byloje skundžiamus veiksmus, ir antstolis, gavęs šią nutartį, jokių veiksmų neatliko, nors vadovaudamasis CPK 629 str. 1 d. 5 p. privalėjo vykdomąją bylą nutraukti bei patvarkymu panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi vykdomojoje byloje, yra pagrindas panaikinti antstolio A. S. 2014-07-14 turto aprašą Nr. S1-285583 ir 2014-07-14 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1-285588 vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02960 (CPK 629 str. 1 d. 5 p., 2 d.).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolių veiksmų tenkintinas – naikintinas antstolio A. S. 2014-07-14 turto aprašas Nr. S1-285583 ir 2014-07-14 patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S1-285588 (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį panaikinti.
Pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, panaikinti antstolio A. S. 2014-07-14 turto aprašą Nr. S1-285583 ir 2014-07-14 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1-285588 vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02960.