- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1198-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35803-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Bikuvos prekyba“
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-43605-433/2014 pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „Bikuvos prekyba“, kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. J. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti ir išregistruoti pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš Turto arešto aktų registro; netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikomas banko sąskaitoms; panaikinti visus priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0241/14/01283. Nurodė, kad antstolis D. T. vykdo Utenos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1612-842/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu. CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas, UAB „Bikuvos“ prekyba, kreipėsi į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, tačiau antstolis D. T. turto neaprašė. Dėl šios priežasties Turto arešto aktų registre yra nurodyta, kad yra areštuotas visas pareiškėjui priklausantis turtas, nors minima CPK norma nurodo, jog turi būti patikslinamas areštas. Be to, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 32 253,74 Lt, o areštuota: mažos galios revolveris, žemės sklypas, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Psyops Constructions“ akcijų, kurių vertė yra 10 000 Lt, butas, kurio kartu su žemės sklypu bendra vertė – 353 000 Lt. Nepaisant to, kad areštuoto turto vertė daugiau nei dešimt kartų didesnė nei arešto mastas, antstolis taip pat yra areštavęs ir pareiškėjui priklausančias atsiskaitomąsias banko sąskaitas visai laikinųjų apsaugos priemonių sumai, t. y. 9 341,33 EUR (32 253,74 Lt). Atkreipė dėmesį, kad remiantis ekonomiškumo principu pirmiausia areštuotinas nekilnojamasis turtas, o jo nesant pakankamai – kitas atsakovo turtas, tik nesant pakankamai areštuotino turto, gali būti areštuojamos atsakovo piniginės lėšos (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, anot pareiškėjo, antstolis ne tik nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, bet ir nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tuo viršydamas jam įstatymo suteiktus įgaliojimus.
Antstolis D. T. 2014 m. spalio 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 2 d. aprašė atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turto areštas Turto arešto aktų registre įregistruotas taip pat 2014 m. rugsėjo 2 d. Taigi, teismas konstatavo, kad Utenos rajono apylinkės teismo nutartis antstoliui pateikta bei turtas aprašytas (konkretizuotas) nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei terminų. Teismas nurodė, kad aprašytas turtas nėra įkainotas, nėra sudarytas baigtinis turto aprašas, kadangi antstoliui reikalinga papildoma informacija apie atsakovui priklausantį turtą bei jau aprašyto turto vertę. Nurodytos informacijos reikia siekiant tinkamai įvykdyti Utenos rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1612-842/2014, taip pat užtikrinti tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus, nes nuo pateiktos informacijos priklauso ir turto apraše nurodoma turto sudėtis, ir arešto mastas atsakovo lėšoms bei turtui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. turto aprašas kartu su 2014 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 39 241 2014 09 02 1283/14 buvo pateiktas atsakovui ir jam buvo nustatytas 5 dienų terminas pateikti informaciją apie priklausantį turtą, taip pat išaiškinta, kad pateikus prašomą informaciją, arešto mastas atsakovo lėšoms ir turtui gali būti tikslinamas. Antstolis, siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovo sąskaitose yra piniginių lėšų, jų likutį, taikomus apribojimus, 2014 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymus sustabdyti lėšų išmokėjimą. Nei civilinėje, nei vykdomojoje bylose nėra duomenų apie tai, kad skolininkas L. J. būtų pateikęs antstolio prašomą informaciją.
Taigi, teismas padarė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė skolininko teises, teisėtus interesus, ir, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, jų netyrė, o tik perrašė antstolio patvarkyme išsakytą poziciją, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį. Teismas neprašė antstolio pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad antstolis vykdomąją bylą pradėjo ir pareiškėjui priklausantį turtą aprašė laiku. Teismas vadovavosi tik antstolio nurodymais ir vykdomosios bylos medžiaga. Teismas tik nurodė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai užvedė vykdomąją bylą ir areštavo skolininkui priklausantį turtą, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjui priklausanti banko sąskaita areštuota tik 2014 m. rugsėjo 11 d., jau praleidus CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą 14 dienų terminą. Pagal visą dokumentaciją ir taikytą arešto datą galima susidaryti pagrįstą nuomonę, kad turtas iš tiesų aprašytas ir areštuotas pavėluotai, taigi neteisėtai. Dėl šios priežasties visi patvarkymai, atlikti praleidus terminą, yra neteisėti ir turėjo būti panaikinti. Be to, teismas visiškai neištyrė turto arešto masto, t. y. kodėl antstolis areštavo visą pareiškėjui priklausantį turtą, jei Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 9 341,33 Eur sumai. Antstolis nepagrįstai teigia, kad įkainoto buto vertė yra tik simbolinė. Pareiškėjas už šį butą moka bankui paskolą, jau yra sumokėjęs 28 962 Eur, todėl, pardavus butą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, būtų visiškai patenkintas ir UAB „Bikuvos“ prekyba reikalavimas. Manant, kad buto vertė simbolinė, antstolis turėjo neareštuoti buto arba nurodyti jo vertę, arba neareštuoti pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų, taip pat nenurodydamas banko sąskaitose esančių lėšų dydžio, o areštavęs šaunamąjį ginklą, atitinkamai turėjo sumažinti arešto mastą ginklo verte ir atvirkščiai. Taigi, pareiškėjo manymu, antstolis nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tuo viršydamas jam suteiktus įgaliojimus bei pažeisdamas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Bikuvos“ prekyba ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo reikalauti papildomų įrodymų iš antstolio, nes visi reikalingi dokumentai ir duomenys skundui patikrinti ir antstolio veiksmų teisėtumui įvertinti buvo ir yra vykdomojoje byloje. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jo turto aprašas sudarytas ir turto areštas įregistruotas pažeidžiant įstatyme įtvirtintus reikalavimus bei terminus. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas turto arešto mastas. Antstolio sudarytame 2014 m. rugsėjo 2 d. turto apraše yra nurodyta, kad areštuotam apelianto butui yra taikoma hipoteka. Antstolis taip pat areštavo ir aprašė apeliantui priklausančią žemės sklypo dalį, kuria faktiškai galima disponuoti ir naudotis tik su įkeistu butu. Akivaizdu, kad nukreipti kitų kreditorių išieškojimą į šį turtą, kol apeliantas vykdo savo įsipareigojimus hipotekos kreditoriui ir (ar) hipotekos kreditorius nepradeda išieškojimo iš įkeisto turto, negalima. Todėl šio turto vertė turto arešto pirminėje stadijoje gali būti vertinama tik kaip simbolinė ir ji negali būti nustatoma pagal jo rinkos vertės ir negrąžinto kredito skirtumą. Antstolis taip pat areštavo 100 vnt. apeliantui priklausančių paprastųjų vardinių UAB „Psyops Constructions“ akcijų, tačiau šios įmonės įstatinis kapitalas yra minimalus, įmonė jau ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, todėl antstolis, nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, pagrįstai ir teisėtai areštavo ir apelianto pinigines lėšas, esančias bankuose. Vykdomosios bylos dokumentai bei antstolio 2014 m. spalio 20 d. patvarkyme nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad dėl paties apelianto veiksmų ir atsisakymo bendradarbiauti su antstoliu, šis negalėjo užbaigti turto aprašo sudarymo ir nurodyti areštuojamų piniginių lėšų masto. Be to, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi apeliantui leista iš areštuotų sąskaitų atlikti būtinąsias finansines operacijas, todėl apelianto teisės, antstoliui areštavus jo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, nėra suvaržytos labiau, nei tai galima esamoje situacijoje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. T. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, Utenos rajono apylinkės teismo nutartis antstoliui buvo pateikta bei turtas aprašytas (konkretizuotas) nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei terminų, ką patvirtina Turto arešto aktų registro išrašas. Apelianto prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymo terminas yra 2047 metai, todėl įkeistas butas negali užtikrinti 3 eilės išieškotojų reikalavimų, ir jo vertė, tenkanti 3 eilės išieškotojų reikalavimų užtikrinimui, yra simbolinė. Aprašytas turtas nėra įkainotas, nėra sudarytas baigtinis turto aprašas, kadangi antstoliui reikalinga papildoma informacija apie pareiškėjui priklausantį turtą bei jau aprašyto turto vertę, tačiau apeliantas tokios informacijos antstoliui neteikia. Apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai prieštarauja vieni kitiems. Teigdamas, kad antstolis neįvykdė CPK reikalavimų ir neaprašė atsakovui priklausančio turto, apeliantas pats detaliai jį išvardija, pabrėždamas, kad aprašyto turto vertė ženkliai didesnė nei turto arešto mastas. Be to, nurodydamas, kad teismas neprašė antstolio pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis pradėjo vykdomąją bylą ir aprašė apeliantui priklausantį turtą laiku, apeliantas kartu teigia, kad teismas vadovavosi tik antstolio nurodymais ir vykdomosios bylos medžiaga (kurioje yra visa su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apelianto atžvilgiu susijusi informacija).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo vykdymu.
Pirmiausia apeliantas įrodinėja, kad antstolis apelianto turtą aprašė praleidęs CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą. Anot apelianto, teismas turėjo išreikalauti iš antstolio įrodymus, kad šis vykdomąją bylą pradėjo ir apeliantui priklausantį turtą aprašė laiku.
Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.), kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Teismas atkreipia dėmesį, kad, pasibaigus nurodytam keturiolikos dienų terminui, jeigu areštuoto turto duomenys nebuvo patikslinti, teismo nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas iš Turto arešto aktų registro išregistruojamas automatiškai, ir tam nėra reikalingas nei antstolio, nei teismo procesinis sprendimas. Taigi vien tas faktas, kad įrašas apie apelianto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto aktas) nebuvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro, įrodo, kad antstolis CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą patikslinti areštuoto turto duomenis atliko laiku. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė vykdyti 2014 m. rugsėjo 2 d. ir tą pačią dieną Turto arešto aktų registre įregistravo areštą konkrečiam apelianto turtui: butui, žemės sklypui, 100 vnt. akcijų bei ginklui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įstatymas nedraudžia antstoliui vėlesnėse proceso stadijose tikslinti sudaryto turto aprašo ir priklausomai nuo vykdymo eigos bei naujų duomenų gavimo papildomai aprašyti kitą skolininko turtą (pavyzdžiui, skolininko pinigines lėšas), su sąlyga, kad aprašyto turto vertė neviršys nutartyje nurodytos sumos (CPK 677 str. 2 d.).
Taigi kitas apelianto keliamas klausimas, susijęs su CPK 677 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – aprašyti turto ne daugiau, nei teismo nurodytas turto arešto mastas, laikymusi.
Kaip minėta, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis aprašė apeliantui priklausantį butą, žemės sklypą, akcijas, ginklą, vėliau taip pat areštą nukreipė į apeliantui priklausančias pinigines lėšas. Apeliantas teigia, kad antstolis pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nes areštavo visą apeliantui priklausantį turtą, be kita ko, butą, kurio vertė viršija 100 000 Eur, kai tuo tarpu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tik 9 341,33 EUR sumai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimo patenkinimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto butas yra įkeistas bankui, hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2047 metai. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima (CPK 746 str.), tad antstolis pagrįstai sprendė, kad įkeisto buto kartu su žemės sklypu vertė šiuo metu yra tik simbolinė ir negali užtikrinti realaus išieškotojo reikalavimų patenkinimo. Tačiau neareštuoti nurodyto nekilnojamojo turto antstolis taip pat neturėjo pagrindo, nes, pirma, pagal teismo nustatytą turto arešto eiliškumą nekilnojamasis turtas turėjo būti areštuotas pirmiausia, antra, hipotekos kreditoriui nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą prieš terminą, galimybė iš jo išieškoti atsirastų ir išieškotojui šioje byloje. Vis dėlto pastaroji galimybė nepaneigia pirmiau nurodytos aplinkybės, kad vien įkeisto turto areštas šiuo metu nėra efektyvus. Duomenų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastą pažeidžia konkrečių akcijų, ginklo ir piniginių lėšų areštas, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant civilinio proceso įstatyme nustatytiems pagrindams, atsakovas turi teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą su motyvuotu prašymu jas pakeisti, t. y. areštuoti konkretų atsakovo nurodytą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.