- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- e2-3495-1067/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00049-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Corporo group“
- Advokatai
- Viačieslavas Žarkovas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Corporo group“ atstovui direktoriui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corporo group“ ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. V., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 280 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovė A. V. kreipėsi į ieškovę UAB „Corporo Group“ per internetinėje svetainėje esančią užklausos formą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dokumentų parengimo. 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo atsiųsti parengti dokumentai teismui, PVM sąskaita - faktūra. Atsakovė gavo iš ieškovės pilnai parengtus dokumentus, dėl jų kokybės pretenzijų nei pokalbiuose telefonu, nei susirašinėjimuose elektroniniu paštu neturėjo, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija, kad atsisakė sumokėti ieškovei, nes pastaroji suteikė klaidinančią informaciją apie santuokos nutraukimo proceso terminą bei savo teisę sudaryti tokio pobūdžio procesinius dokumentus. Nurodė, jog byloje turi dalyvauti ir atsakovės sutuoktinis V. V.. Ieškovė suteikdama atsakovei informaciją apie tai, kad turi teisę parengti procesinius dokumentus ir, kad teismas privalo per 30 dienų nutraukti šalių santuoką, suteikė atsakovei, kaip vartotojai, klaidinančią informaciją, kuri paskatino ją ir jos sutuoktinį sutikti su ieškovės pasiūlymu. Taip pat ieškovė nurodydama „asmens dokumentų kopijas patvirtinkite kiekvienas savo“ suteikė atsakovei bei jos sutuoktiniui klaidinančią informaciją, nes tokios dokumentų kopijų tvirtinimo tvarkos nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Be to ieškovė nėra subjektas turintis teisę būti atstovu pagal pavedimą, ji suteikė paslaugą, kurios neturėjo teisės pagal įstatymą suteikti ir atitinkamai neturi teisės reikalauti atlyginimo už atstovavimą kliento interesams, tai yra už konsultacijos suteikimą ir procesinių dokumentų paruošimą.
Šalies argumentai
Ieškovė dubliku nurodė, jog viso dokumentų rengimo metu su atsakovės sutuoktiniu V. V. nei telefonu, nei elektroniniu paštu dėl paslaugų nebuvo bendrauta, išskyrus tai, jog atsakovės sutuoktinis 2023 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu atsiuntė savo asmens dokumento kopiją. Atkreipė dėmesį, jog CPK 540 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad prašymai, paduoti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Toks terminas atsakovei ir buvo nurodytas. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 teigdamas, kad ieškovė neturi teisės sudaryti tokio pobūdžio procesinius dokumentus, suteikė paslaugą, kurios neturėjo teisės pagal įstatymą suteikti, tačiau nutartyje yra nagrinėjamas tik atstovavimo išlaidų teisme priteisimo už suteiktas teisines paslaugas klausimas, o ne uždraudžiama procesinius dokumentus rengti teisėtai veiklą vykdančioms įmonėms.
Atsiliepimas
Atsakovė tripliku nurodė, jog ieškovė žinojo, kad negali atstovauti atsakovei ir šiam tikslui pasitelkė kitą asmenį, advokatą P. B. su prašymu surinkti iš VĮ Regitros ir VĮ Registrų centro duomenis apie sutuoktinių turtą. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė nesudarė atstovavimo sutarties su atsakove, nes neturėjo teisės jos sudaryti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais, prašo ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai pažymėjo, jog per metus parengia apie 300-400 dokumentų teismui, niekada nėra kilę jokių problemų. Jeigu reikalinga pataisyti kokį nors dokumentų punktą, užsakovai nurodo, viską išsiaiškina. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pusės nebuvo pareikšta jokių priekaištų dėl parengtų dokumentų, jų turinio nei elektroniniu paštu, nei telefonu. Priešingai, telefonu kalbant po dokumentų parengimo, atsakovė neneigė, jog turi pareigą apmokėti sąskaitą, nurodė jog bandys „paspausti“ sutuoktinį, jog jis apmokėtų. Nesulaukus apmokėjimo ieškovė kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo ir tik gavus nemotyvuotus prieštaravimus pirmą kartą sužinojo, jog atsakovė turi kitą nuomonę dėl paslaugų ir apmokėjimo. Su atsakove buvo susitarta dėl paslaugų pobūdžio, kainos, laikotarpio, pretenzijų nebuvo gauta. Atsakovės paaiškinimai išgirsti teismo posėdžio metu apie V. V. reikštas pastabas dėl dokumentų, negalėjimą susisiekti jiems girdimos pirmą kartą. Ieškovė įvykdė savo susitarimą, paslaugas suteikė, o atsakovė vengia apmokėjimo.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V., nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Apie ginčą su ieškove nežinojo, kol nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodė, jog paslaugų pats iš ieškovės neužsakinėjo, ieškovę susirado atsakovė. Atsakovė reikalavo iš jo duomenų – informacijos apie turimą lizingo sutartį, būsto paskolos sutartį, grasino, jog bus blogai jei nepasakys duomenų. Atsakovė liepė jam nusiųsti savo asmens dokumentą nurodytu adresu. Jokios informacijos apie parengtus dokumentus, susitarimus su ieškove jam nėra žinoma, dokumentų jis pats negavo. Mano, jog atsakovė užsisakė paslaugas, jas gavo, todėl privalo sumokėti. Patvirtina, jog nepasirašė jokių dokumentų, nes ieškojosi savo atstovo dėl skyrybų klausimo, su atsakove nesutaria, atsakovė jam yra sakiusi, jog už ieškovės paslaugas dabar gaus pati susimokėti.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog atsakovė ginčo šalių santykiuose laikytina vartotoja. Atsakovei sudarant nuotolinę sutartį nebuvo išaiškintos jos kaip vartotojos teisės, pvz. kaip ir kada galima atsisakyti sutarties. Jei laikyti, kad sutartis sudaryta 2023 m. gruodžio 13 d., tokiu atveju atsakovė galėjo per keturiolika dienų jos atsisakyti. Nėra duomenų, jog atsakovė apmokėjo sąskaitą faktūrą, o tai galima traktuoti, jog atsakovė atsisakė sutarties. Pažymėjo, jog su ieškove susiklostė atstovavimo santykiai, o ieškovė kaip juridinis asmuo negalėjo būti atsakovės atstove, įstatymas draudžia gauti apmokėjimą. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutartis neatitiko atsakovės lūkesčių, atsakovė niekada nebūtų sutikusi solidariai būti atsakinga kartu su sutuoktiniu už prievoles, taip pat ieškovė niekada neklausė kaip atsakovė su sutuoktiniu norėtų spręsti bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimą, įrašė tokį punktą nederindama. Pažymėjo, jog atsakovės sutuoktinis norėjo susisiekti su ieškove, jam tai nepavyko, reiškė priekaištus ieškovei, o atsiuntus paruoštus dokumentus sutuoktinis juos atsisakė pasirašyti, sakė jog „nedadaryti“ dokumentai. Atsakovė nurodė, jog ji pati nėra teisininkė, ne viską suprato, dokumentai netiko sutuoktiniui, o ji suprato, jog ir jai netinka, kai kreipėsi į teisininkus konsultacijos. Mano, jog paslaugos buvo suteiktos, bet nepilnai, nekokybiškai, atsakovė nusprendė atsisakyti paslaugų, todėl neturi pareigos mokėti reikalaujamą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai ir telefono skambučių įrašai patvirtina, jog:
2023 m. gruodžio 7 d. ieškovė per internetinėje svetainėje esančią užklausos formą gavo atsakovės užklausą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovė užklausoje nurodė savo telefono numerį.
2023 m. gruodžio 7 d. ieškovė atsakė į užklausą elektroniniu paštu bei informavo atsakovę apie paslaugų pobūdį, kainą (280 Eur), paslaugos atlikimo ir apmokėjimo terminą. Atsakovei siųstame elektroniniame laiške ieškovė nurodė „Jeigu norite, kad pradėtume darbus, tai elektroniniu paštu atsiųskite nurodytus dokumentus ir atsakykite į šiuos klausimus“, nurodytas ieškovės kontaktinis telefonas.
2023 m. gruodžio 13 d. atsakovė atsiuntė dokumentų teismui parengimui reikalingų dokumentų kopijas (santuokos liudijimo, gimimo liudijimo kopijas), atsakė į užduotus klausimus, nurodė, jog ieškovė pati iš registrų paimtų pažymas.
2023 m. gruodžio 13 d. ieškovė atsakovei uždavė papildomus klausimus, nurodė „užsakome pažymas ir pradedame rengti dokumentus“.
2023 m. gruodžio 14 d. atsakovė elektroniniu paštu atsakė į užduotus papildomus klausimus.
2023 m. gruodžio 15 d. atsakovė elektroniniu paštu ieškovei atsiuntė asmens dokumento kopiją.
2023 m. gruodžio 15 d. trečiasis asmuo elektroniniu paštu ieškovei atsiuntė asmens dokumento kopiją.
2023 m. gruodžio 17 d. atsakovė elektroniniu paštu ieškovės teiravosi ar ieškovė gavo dokumentus, o ieškovė atsakydama patvirtino gavimą.
2023 m. gruodžio 21 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu atsiuntė 2021 m. gruodžio 21 data parengtus dokumentus (pareiškėjų A. V. ir V. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pranešimas kreditoriams), nurodydama peržiūrėti ar viskas gerai.
2023 m. gruodžio 21 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu atsiuntė parengtų dokumentų priedus.
2023 m. gruodžio 21 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. COR1892/2023 280 Eur sumai už dokumentų parengimą (santuokos nutraukimas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu), kurioje nurodė apmokėti nurodytą sumą per vieną dieną nuo PVM sąskaitos- faktūros išrašymo dienos ir ją atsiuntė elektroniniu paštu atsakovei.
2023 m. gruodžio 22 d. atsakovė skambino ieškovei telefonu ir teiravosi kaip teismui pristatyti parengtus dokumentus, klausė ar dokumentai nusiųsti trečiajam asmeniui.
2023 m. gruodžio 27 d. ieškovė skambino atsakovei dėl parengtų dokumentų apmokėjimo. Atsakovė nurodė, jog dokumentus žiūrėjo, bet sutuoktiniui nepatinka viskas, sutuoktinis kreipėsi dėl mediacijos proceso. Dėl apmokėjimo atsakovė nurodė „gerai“.
2024 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu ieškovė priminė atsakovei dėl neapmokėtos sąskaitos faktūros.
2024 m. sausio 4 d. ieškovė skambino atsakovei dėl parengtų dokumentų apmokėjimo. Atsakovė prašė palaukti dar iki trečiadienio (sausio 10 d.), ieškovei nesutikus, žadėjo apmokėti per kitą dieną, ieškovė sutiko laukti apmokėjimo vieną dieną.
2024 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu ieškovė nurodė atsakovei, jog yra priversti kreiptis į teismą dėl skolos ir visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2024 m. sausio 8 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei A. V., užvesta civilinė byla Nr. eL2-1093-887/2024.
Atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė 2024 m. vasario 14 d. teismui padavė ieškinį.
Tarp šalių kilo ginčas ieškovei nurodant, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė suteikė paslaugas, o atsakovė už jas neatsiskaitė. Ir priešingai, atsakovė teigiant, jog ji neturi pagrindo mokėti ieškovei, todėl, kad šalis siejo pavedimo santykiai, pagal kuriuos ieškovas kaip juridinis asmuo neturėjo teisės būti atstovu, be to atsakovė yra vartotoja ir laiko, jog atsisakė sutarties, o pačios suteiktos paslaugos buvo klaidinančios, nekokybiškos.
Vienas iš pagrindų, kuriais remiasi civilinė teisė, kartu ir sutarčių teisė, yra civilinių teisinių santykių subjektų elgesio laisvė. Sutarties laisvės (šalių autonomijos) principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis) atspindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens ūkinės laisvės ir iniciatyvos idėją. Šio principo turinys detalizuotas CK 6.156 straipsnyje. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl konkrečių dokumentų teismui parengimo ir sutiko su nurodyta ieškovės kaina už tokių dokumentų parengimą. Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė aiškios rašytinės sutarties, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas elektroniniu paštu), šalių duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu neginčijamai patvirtina, jog ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugą – parengti atsakovei dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, o atsakovė įsipareigojo už parengtus dokumentus sumokėti konkrečią sumą. Šalys sutarė, jog apmokėjimas turės būti atliktas po dokumentų parengimo. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo vertinimu tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Nors atsakovė nurodo, jog šalis siejo ne paslaugų, o pavedimo teisiniai santykiai, su tokia atsakovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Ieškovė veikia kaip juridinis asmuo, užsiimantis dokumentų rengimu. Nors byloje pateikti duomenys apie ieškovės internetiniame puslapyje esančią informaciją, kurioje ieškovė nurodo galinti atstovauti klientus teisme, tačiau šiuo konkrečiu ginčo atveju iš šalių susirašinėjimo nėra įžvelgiama atstovavimo, pavedimo sutarties požymių, leidžiančių ieškovei veikti atsakovės pavedimu, atstovauti atsakovę. Taigi nagrinėjamu ginčo atveju atmestini atsakovės argumentai, jog pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 praktiką, ieškovė nėra subjektas turintis teisę būti atstovu pagal pavedimą, tuo labiau jog nurodyta kasacinio teismo praktika analizuoja šalių patirtų išlaidų atlyginimo klausimą teismo procese.
Byloje nėra ginčo, jog šalių sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
Atsakovė neginčija, jog buvo sudarytas susitarimas dėl dokumentų parengimo, tačiau nesutinka atlyginti už suteiktas paslaugas (paruoštus procesinius dokumentus) remdamasi vartotojos teisėmis. Pirma, teigia, jog ieškovė nurodydama, kad santuoką teismas privalo nutraukti per 30 dienų, suteikė atsakovei, kaip vartotojai, klaidinančią informaciją, kuri paskatino ją ir jos sutuoktinį sutikti su ieškovo pasiūlymu. Be to ieškovė nurodydama, jog „visų dokumentų kopijas reikia patvirtinti (kažkuris vienas užrašykite Kopija tikra, vardą, pavardę, parašą, datą). Asmens dokumentų kopijas patvirtinkite kiekvienas savo“ suteikė atsakovei bei jos sutuoktiniui klaidinančią informaciją, nes tokios dokumentų kopijų tvirtinimo tvarkos CPK nenumato. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovei, kaip vartotojai nebuvo išaiškinta tvarka apie sutarties nutraukimą, teisę atsisakyti sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog patys parengti dokumentai yra nekokybiški.
Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas savo iniciatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Be to Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011).
Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė atskiros rašytinės sutarties su aiškiais įsipareigojimais, sąlygomis - susitarimas vyko telefonu ir elektroniniais laiškais. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės užklausa per ieškovės internetinę svetainę atlikta 2023 m. gruodžio 7 d., šalys apsikeitė pradine informacija elektroniniu paštu, nurodė, jog bendravo ir aiškinosi sąlygas telefonu, teismo vertinimu visų byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų visuma patvirtina, jog šalys žodinę paslaugų sutartį sudarė 2023 m. gruodžio 13 d., t. y. nuo to momento, kai atsakovės konkliudentiniai veiksmai (atsiųstos asmens dokumentų kopijos, atsakyti ieškovės užduoti klausimai) pagrindė apsisprendimą gauti paslaugas. Šalys sudarydamos žodinę sutartį kiekviena turėjo tikslą: ieškovė už suteiktas paslaugas gauti atlygį, o ieškovė gauti paslaugų rezultatą ir juo naudotis. Sudaryta sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti dokumentus, o atsakovė už jų parengimą sumokėti sutartą kainą.
Byloje teismas nenustatė ginčo dėl sutarties turinio bei jos sąlygų. Taip pat nenustatytas nesąžiningumas vienos iš šalių atžvilgiu, vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Atsakovė viso bendravimo metu su ieškove nė karto nekėlė klausimo dėl susitarimo neaiškumų, bylą nagrinėjant teisme taip pat nekėlė ginčo dėl esminių sutarties sąlygų – įvykdymo trukmės, kainos, rezultato pateikimo formos. Teismas vertina, jog atsakovė kaip vidutinis vartotojas (kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius) turėdama tikslą išsiskirti su sutuoktiniu bendru sutuoktinių sutikimu, suprato, jog už 280 Eur jai bus parengti procesiniai dokumentai, pagal jos ir sutuoktinio suteiktus duomenis, kuriuos turės sumokėti, kai tik gaus parengtus dokumentus. Sutartimi nustatytas tikslas buvo pasiektas – paslauga, dėl kurios šalys buvo sutarusios sutartimi, buvo suteikta, atsakovei parengti dokumentai atsiųsti 2023 m. gruodžio 21 d., todėl atsakovei kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su ieškove. Atsakovės argumentai dėl suklaidinimo sudarant sutartį laikytini nepagrįstais, įvertinus tai, jog ieškovės dokumentų parengimo terminas neįtakoja teisminiam procesui CPK 540 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino išnagrinėti sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Byloje teikti atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, jog atsakovei gavus ieškovės parengtus dokumentus, sutuoktiniai nebesutarė dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, parengtų dokumentų nepasirašė, trečiasis asmuo iniciavo mediacijos procesą, susirado advokatą, sutuoktinių santykiai konfliktiški. Nesutiktina su atsakovės argumentais dėl klaidinančios informacijos dėl dokumentų kopijų teikimo teismui, įvertinus CPK 114 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų formą: dalyvaujantis byloje asmuo teikia dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kiekvienas asmuo, asmeniškai gavęs dokumentą (asmens dokumentą, gimimo liudijimą, pažymą), jo kopiją teikdamas teismui gali patvirtinti pats. Pažymėtina, jog atsakovė sudariusi susitartį su ieškove bei gavusi sutarties rezultatą – dokumentus, nekėlė klausimo dėl ieškovės netinkamų konsultacijų, informacijos. Kaip nurodė paaiškinimų metu, atsakovei viskas buvo aišku ir gerai, o neaiškumai atsirado po kurio laiko pasitarus su advokatu.
Teisės normose, reglamentuojančiose atlygintinių paslaugų teikimą, yra akcentuojama paslaugų teikėjo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, labiausiai kliento interesus atitinkančiu būdu, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus, paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 1–3 dalys). Byloje atsakovė savo atsikirtimais nepagrindė, kodėl jos vertinimu paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, netinkamai, klaidinančiai. Pažymėtina, jog sutarties rezultatas priklausė ir nuo pačios užsakovės suteiktos informacijos. Ieškovė atsiųsdama parengtus dokumentus bendradarbiavo, klausė ar tinka dokumentai, o teikdama paaiškinimus nurodė, jog duomenis koreguoja pagal klientų norus, tačiau konkrečiai nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į ieškovę, prašydami patikslinti dokumentų turinį, sąlygas, nesikreipė. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė veikė priešingai atsakovės interesams, netinkamai įgyvendino informavimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kodėl jai nekyla pareiga atlyginti už suteiktas paslaugas, vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismo posėdžio metu atsakovei nurodžius naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti procesiniuose dokumentuose, o būtent, jog atsakovė kaip vartotoja turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai, o ieškovė neinformavo tinkamai apie sutarties nutraukimo galimybes, ir tuo pagrindu atsakovei nekyla pareiga apmokėti sąskaitos faktūros, teismo vertintini kaip gynybinė atsakovės pozicija, nesutinkant mokėti už paslaugas, todėl atmestini. Nors atsakovė remiasi CK 6.228⁷ 1 dalies 7 punktu, pagal kurį teigia negavusi iš ieškovės informacijos apie galimybę atsisakyti sutarties, tačiau pagal CK 6.228¹⁰ straipsnio 4 dalį, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, o pagal CK 6.228¹⁰ straipsnio 5dalį, jeigu verslininkas pateikia vartotojui šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją. Pagal CK 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalį vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų pranešusi žodžiu ar raštu apie sutarties atsisakymą. Be to, susirašinėjimo metu atsakovė buvo informuota, jog reikės atsiskaityti už gautas paslaugas gavus rezultatą, tai yra, jau po ieškovės įsipareigojimo įvykdymo, dėl tokio atsiskaitymo būdo atsakovė klausimų nekėlė, o pagal CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalį vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos ir kurios numato vartotojo pareigą sumokėti kainą, jeigu prieš pradedant teikti paslaugas buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pusės sutartis buvo visiškai įvykdytą 2023 m. gruodžio 21 d.
Pažymėtina, kad atsakovė gavusi parengtus dokumentus iš ieškovės jais naudojosi: skaitė, įvertino, rodė sutuoktiniui, konfliktuojant su sutuoktiniu, ją kviečiant į mediacijos procesą, tikėjosi parengtus dokumentus panaudoti mediacijos procese (duomenys iš susirašinėjimo ir pokalbių telefonu su ieškove). Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų dokumentų byloje paaiškėjo, jog parengti dokumentai atsakovei tapo nereikalingi, nepavykus gražiuoju susitarti su sutuoktiniu, jam pradėjus ginčą spręsti mediacijos procese, susiradus advokatą, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove.
Kliento pareigos aptariamos CK 6.720 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad klientas už jam suteikiamas paslaugas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, jeigu sutartis nenumato ko kita, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pagal jai ieškovės atsiųstą sąskaitą faktūrą būtų atlikusi apmokėjimą, todėl įvertinus visas byloje išnagrinėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, ieškovės reikalaujama 280 Eur skola už parengtus dokumentus ieškovei priteistina iš atsakovės.
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti ir teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog patyrė 22 Eur išlaidas žyminio mokesčio apmokėjimui. Ieškinį patenkinus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V., patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė.
Šioje byloje teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. V. 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 0 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 0 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2024 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 22 Eur (dvidešimt du eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corporo group“ naudai.
Priteisti iš atsakovės A. V. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.