Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AGROKONTRAKTAS“ ieškinį atsakovui G. V. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žalos atlyginimo

3. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo buvusiam UAB „AGROKONTRAKTAS“ vadovui (atsakovui). Ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti 272 949 Eur žalos atlyginimą.

4. Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę grindžia šiuo pagrindu – atsakovas, būdamas UAB „AGROKONTRAKTAS“ vadovu, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nes, anot nemokumo administratoriaus, įmonė balanso duomenimis buvo nemoki jau 2021-12-31. Nemokumo administratorius nurodo, jog nuo Bendrovės nemokumo momento (2021-12-31) iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei dienos (2024-06-29) Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai išaugo net 272 949 Eur (715 372 Eur - 442 423 Eur) dydžio suma, todėl atsakovui neįvykdžius JANI 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą nedelsiant nustačius Bendrovės nemokumą, buvo padaryta 272 949 Eur dydžio žala Bendrovei ir jos kreditoriams.

5. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą, vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo proceso neįvykdymą. Tokia vadovo pareiga nustatyta JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte – vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, kai juridinis asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 34 punktas).

6. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Vertinant juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, taikytini JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyti nemokumo kriterijai – juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025).

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 44 punktas).

8. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 52 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „AGROKONTRAKTAS“ įregistruota 2000-01-03, jos vadovo pareigas nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. V. (atsakovas). UAB „Agrokontraktas“ vadovas G. V. 2024-05-15 kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Agrokontraktas“ iškelti bankroto bylą. UAB „AGROKONTRAKTAS“ vadovo pateikto 2024 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė siekė 181 948 Eur, tame tarpe – ilgalaikis ir materialus turtas sudarė 9 767 Eur ir trumpalaikis turtas (atsargos) sudarė 103 370 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 50 999 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 13 926 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos sudarė 3 886 Eur. Nurodytu laikotarpiu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 589 369 Eur. Kauno apygardos teismo 2024-06-20 nutartimi UAB „Agrokontraktas“ buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-434-638/2025), konstatuojant, jog UAB „Agrokontraktas“ yra nepajėgi vykdyti turtines prievoles, jos įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršija jos turto vertę, todėl darytina išvada, kad ji yra nemoki. Iš 2024-07-19 sudaryto kreditorių sąrašo 2024 m. birželio 29 d. dienai, matyti, jog UAB „AGROKONTRAKTAS“ skolos sudarė 715 372,23 Eur. Kauno apygardos teismo 2024-12-16 nutartimi nutarta UAB „Agrokontraktas“ likviduoti dėl bankroto, tenkinant įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 526 293,61 Eur (69 541,91 Eur pirmos eilės kreditorių + 456 751,70 Eur antros eilės kreditorių) sumai (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-434-638/2025).

10. 2021 metų įmonės balanso duomenimis (sudarymo data 2022-04-20) bendrovės turtas siekė 387 581 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas – 47 694 Eur, trumpalaikis turtas – 335 801 Eur (atsargos – 77 081 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 171 468 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 87 252 Eur). 2021 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai savo kreditoriams siekė 442 423 Eur, iš kurių 361 861 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė patyrė 104 084 Eur nuostolių.

11. Byloje nekilo ginčo, kad 2021-12-31 UAB „Agrokontraktas“ nuosavybės teise priklausė šis ilgalaikis turtas: negyvenamoji patalpa – įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 35/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini); elevatorius, kurį sudaro 1) 0.3403 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) kilnojamas turtas, esantis elevatoriuje – automobilinės svarstyklės, grūdų priėmimo valymo transportavimo technologinė įranga, grūdų talpykla, elektroninės platforminės svarstyklės, drėgnomatis, įvairūs sietai ir ietys), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2022-06-17 vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. CER-20605 (vertinimas atliktas rinkos vertės nustatymas įkeitimui) Turto1 rinkos vertė sudarė 126 000 Eur. Vadovaujantis 2021-09-13 vertintojo UAB „Latmas“ turto vertinimo ataskaita Nr. 01-21-817 (turto vertinimo tikslas: įkeitimo, kredito įstaigoms), Turto2 rinkos vertė sudarė 333 000 Eur.

12. Vertinant tiek aptartus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus (iki tariamo įmonės nemokumo 2021 m. gruodžio 31 d.), tiek byloje esančius duomenis apie UAB „Agrokontraktas“ nuosavybės teise 2021 m. gruodžio 31 d. turėtą materialųjį turtą bei jo vertę, negalima sutikti su ieškovės atstovo vertinimu, kad įmonė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes įmonės įsipareigojimai (442 423 Eur) neviršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Vien tik, Turto1 ir Turto2 bendra vertė sudarė 459 000 Eur, be to, kaip jau buvo minėta, UAB „Agrokontraktas“ turėjo 335 801 Eur trumpalaikio turto, iš kurių 77 081 Eur atsargos, 171 468 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 87 252 Eur pinigai. Taigi sutiktina su atsakovu, kad jis neturėjo pagrindo suvokimui, kad Bendrovė galėtų būti nemoki, juo labiau 2021-12-31, kai dar net nebuvo už 2021 metus sudarytas balansas (balanso sudarymo data 2022-04-20).

13. Nors bendrovė 2021 metus baigė nuostolingai, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Agrokontraktas“ ūkinės veiklos nebuvo nutraukusi, tiek 2022 metais, tiek 2023 metais toliau ją vykdė. Bendrovė tiek 2021 m. tiek 2022 m. iš tiekėjų pirko žemės ūkio produkciją (ekologiškus grūdus), realizavimui ją ruošė savo elevatoriuje ir realizavo savo pirkėjams. Bendrovės apyvarta per 2021 m. sudarė 1 424 109 Eur, 2022 m. – 1 256 109 Eur. Nemokumo administratorius nepagrįstai nevertino ieškovės bei jos buvusio vadovo (atsakovo) realių galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių ar veiklos metu (2022, 2023 m.) debitorių jau įvykdytų įsipareigojimų, t. y. tik formaliai nurodė, jog 2021 metais buvusios debitorių skolos negali būti vertinamos kaip UAB „Agrokontraktas“ turtas. Nemokumo administratorius bylos nagrinėjimo metu neginčijo to, kad didžioji dalis iš 2021-12-31 balanse nurodytos 171 468 Eur (per vienerius metus gautinos sumos) sumos 2022-2024 m. vykdytos veiklos metu UAB „Agrokontraktas“ atgavo, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog 2021-12-31 balanse nurodyta 171 468 Eur suma būtų buvusi nereali. Šios aplinkybės reikšmingos, siekiant nustatyti tikslų bendrovės turto bei įsipareigojimų santykį, buvusį 2021-12-31, todėl, teismo vertinimu, balanse nurodyta 171 468 Eur suma taip pat vertintina kaip buvęs realus turtas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, siekdamas išsaugoti bendrovės gyvybingumą, 2022-07-18 UAB „Agrokontraktas“ vardu su UAB „Finora kreditas“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovės veiklai pasiskolino 220 000 Eur. UAB „Agrokontraktas“ sąskaitos išrašas už 2024-01-01 – 2024-06-29 laikotarpį taip pat patvirtina, jog dar ir 2024 m. Bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą, gavo pinigines lėšas, atsiskaitinėjo su kreditoriais.

14. Taigi, faktiniai bylos duomenys paneigia ieškovės aiškinimą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Agrokontraktas“ buvo nemoki, kadangi aptarta ieškovės finansinė ūkinė būklė neatitinka nei vienos iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos įmonės nemokumo sąlygos.

15. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad turėtų būti vadovaujamasi tik 2021-12-31 balanso duomenimis ir negalima vadovautis atsakovo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, turto vertės nustatymo ataskaitos parengtos pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir turto ir verslo vertinimo metodiką, ataskaitas parengė atestuoti nepriklausomi vertintojai, kurie nustatė turto rinkos vertę. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jomis nustatyta turto kaina būtų neteisinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024-03-14 pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, jog negyvenamoji patalpa – įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 35/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 0.3403 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), parduotas už bendrą 300 000 Eur kainą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2021-12-31 balanse fiksuota ne materialaus turto rinkos, o balansinė vertė, neatitiko tikrosios tokio turto vertės. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024, kt.).

16. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad šalis (šiuo atveju ieškovė) yra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos arba jos vaidmuo CPK 178 straipsnio prasme tampa antraeilis.

17. Tai leidžia daryti išvadą, kad nemokumo administratorius kritikuodamas 2022-06-17 vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. CER-20605, ir 2021-09-13 vertintojo UAB „Latmas“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 01-21-817 bei jose nurodytos vertinto turto rinkos vertės teisingumą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jų teisingumo nepaneigė ir savo argumentų tinkamai nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

18. Atsižvelgdama ir į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Agrokontraktas“ nebuvo nemoki, todėl jos vadovui neatsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Taigi, nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), atsakovo civilinė atsakomybė negalima bei ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos

19. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškiniu prašo pripažinti 2024-03-04 atliktą ieškovės 7 000 Eur mokėjimą atsakovui negaliojančiu ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 7 000 Eur. Nemokumo administratorius nurodo, jog patikrinus nemokumo administratoriaus perimtus UAB „Agrokontraktas“ banko sąskaitų duomenis nustatyta, kad UAB „Agrokontraktas“ 2024-03-04 atliko mokėjimo pavedimą atsakovui G. V. bendrai 7 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Grąžinama paskola“. Nemokumo administratoriaus vertinimu šis vienašalis sandoris – 2024-03-04 mokėjimas, pažeidė Bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikintas CK 6.66 str. nustatytu (Actio Pauliana) pagrindu.

20. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

21. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorinių įsipareigojimų, taip pat dėl to, kad UAB „Agrokontraktas“ iki šiol su kreditoriais nėra atsiskaičiusi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-434-638/2025), todėl teismas sprendžia, kad pirmoji būtinoji actio Pauliana sąlyga yra nustatyta.

22. 2024-03-31 įmonės balanso duomenimis (ataskaitinis laikotarpis 2024-01-01 – 2024-03-31) bendrovės turtas siekė 9 767 Eur, iš kurio 9 151 Eur transporto priemonės, 615 Eur kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai. Trumpalaikis turtas – 168 295 Eur (atsargos – 103 370 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 50 999 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 13 926 Eur). 2024 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai savo kreditoriams siekė 589 369 Eur, Bendrovės pelnas sudarė 195 159 Eur, tačiau dėl ankstesnių metų nuostolių (676 491 Eur), ataskaitiniu laikotarpiu nuostoliai sudarė 481 332 Eur. Taigi tiek šie balanso duomenys, tiek atsakovo 2024-05-15 kreipimasis į teismas dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo 2024-06-20 priimta nutartis iškelti UAB „Agrokontraktas“ bankroto bylą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-434-638/2025) patvirtina, jog ieškovės finansinė ūkinė būklė 2024-03-04, t. y. 7 000 Eur pervedimo metu, atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytas įmonės nemokumo sąlygas, t. y. UAB „Agrokontraktas“ buvo faktiškai nemoki, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidė UAB „Agrokontraktas“ kreditorių interesus.

23. Viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio. Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusi kokia nors ieškovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį su atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino, kad rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta bei paskolos grąžinimo terminas nebuvo sutartas (taigi ir suėjęs), o mokėjimo metu buvo ne vienas kreditorius, tame tarpe ir pirmesnės eilės. Pažymėtina, kad įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius. Taigi, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamas sandoris buvo šalims privalomas, šio sandorio sudaryti neįpareigojo nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitos aplinkybės. Priešingai, ieškovė turėtomis piniginėmis lėšomis, būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai buvo suėję. Šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo neginčijo ir atsakovas, neteikė jokių atsikirtimų šiuo pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad neprivalomumas sudaryti sandorį yra nustatytas. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovas nurodė, kad iš 2024-03-14 pirkimo–pardavimo sandorio gauta suma (300 000 Eur) buvo atsiskaityta ir su kitais kreditoriaus, tačiau atsakovas sutiko, kad tuo metu Bendrovė faktiškai buvo nemoki bei buvo kreditorių, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, tame tarpe ir pirmesnės eilės kreditoriai (VMI, VSDFV, darbuotojai). Pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčo, jog 2024-03-04 mokėjimas šalims nebuvo privalomas, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas dėl šio ieškovės reikalavimo patenkinimo neprieštaravo.

24. Kitas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Agrokontraktas“ atliko mokėjimą atsakovui, kuris yra šio juridinio asmens vadovas, todėl pareziumuotina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 3 punktas). Atsakovas šios įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos neneigė. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovė atlikdama 2024-03-04 mokėjimą 7 000 Eur sumai atsakovui, kuris yra šio juridinio asmens vadovas, buvo nesąžininga kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, todėl tokiu ginčijamu sandoriu buvo pažeisti tiek pačios ieškovės, tiek jos kreditorių interesai. Taigi, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos, o tai reiškia, kad dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga yra nustatyta.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodytos visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl 2024-03-04 ieškovės mokėjimas atsakovui pripažintinas negaliojančiu (CK 6.66 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2024-03-04 mokėjimu gauta pinigų suma, t. y. 7 000 Eur. (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

22. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2019 m. spalio 28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

24. Taigi įvertinus kasacinio teismo nuosekliai formuojamą teisminę praktiką ir tai, jog kreipimosi į teismą metu atsakovo piniginė prievolė neegzistavo, ji atsirado tik teismui pritaikius restituciją, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos iš atsakovo priteistinos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26. Ieškovė prašo priteisti iš viso 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau prašymas ir išlaidas parvirtinantys įrodymai dėl 500 Eur (iš 2 500 Eur), kurie advokato padėjėjai sumokėti 2022-10-22 už pasiruošimą ir atstovavimą 2025-10-21 teismo posėdyje, pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (teisme registruotas 2025-10-23). Ieškovės atstovas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl šis prašymas ir šių patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi ieškovė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o juos pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl 500 Eur išlaidos ar proporcingas dydis patenkintų reikalavimų daliai negali būti priteistas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovas prašo priteisti 5 804,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

28. Kadangi buvo patenkinta 2,5 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai ieškovės naudai priteistina 50 Eur (2 000 Eur x 2,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui priteistina 5 659,75 Eur (5 804,87 Eur x 97,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur, o atsakovui – 5 659,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus vienarūšių priepriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 5 609,75 Eur (5 659,75 Eur - 50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovės statusą (likviduojama dėl bankroto), šios išlaidos atsakovui atlygintinos iš administravimui skirtų lėšų.

30. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal įstatymą šioje byloje valstybei mokėtinas 158 Eur žyminis mokestis (skaičiuojant nuo patenkintos ieškinio sumos), tenkinus ieškinį iš dalies, priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2024 m. kovo 4 d. ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AGROKONTRAKTAS“ mokėjimą atsakovui G. V. negaliojančiu ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo G. V. ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „AGROKONTRAKTAS“ 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AGROKONTRAKTAS“ atsakovui G. V. 5 609,75 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų devynių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios atlygintinos iš administravimui skirtų lėšų.

Priteisti iš atsakovo G. V. valstybei 158 Eur (šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Šis sprendimas per 30 nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.