- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-6232-494/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01257-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- N. R.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrij Charitonov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo N. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodyta, kad M. P. gimimas registruotas, kaip vienišos motinos vaikas. R. P. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos nuo 2007 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-34722-1019/2018 buvo išduotas teismo leidimas paimti vaikus T. R., D. R. iš vaikų motinos R. R. (P.) ir vaikų tėvo V. R., taip pat M. P., D. P., T. P. ir G. P. (B.) iš vaikų motinos R. R. (P.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) D. R., G. P., D. P., T. R., M. P., T. P. (B.) buvo nustatyta globa viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Nepilnametis T. R. buvo apgyvendintas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčio globotojo šeimoje. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 23 d. D. R., M. P., D. P., T. P., ir G. P. jau buvo nustatyta laikinoji globa biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. balandžio 18 d. laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai buvo grąžinti motinai. Šeimai buvo suteiktas socialinis būstas, kad šeima galėtų tinkamai funkcionuoti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3935-647/2019 R. P. terminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaikams buvo nustatyta nuolatinė globa, jų globėja paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-645-723/2021 R. P. panaikintas terminuotas motinos valdžios apribojimas keturių vaikų atžvilgiu. D. R., M. P., D. P., ir T. P. sugrįžo į R. P. ir jos sugyventinio V. B. šeimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1249-723/2020 neterminuotai apribota R. P. motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus T. R. atžvilgiu. Po vaikų grąžinimo motinai Skyrius vėl pradėjo gauti pranešimus apie netinkamą vaikų priežiūrą ir vaikų teisių pažeidimus. 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. liepos 23 d., 2022 m. lapkričio 4 d. buvo nustatyti vaikų teisių pažeidimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaikus D. R., M. P. ir D. P. iš vaikų motinos R. P. Teismas konstatavo, kad paėmus vaikus iš jų atstovės pagal įstatymą, jų teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes vaikai laikinai paimti dėl to, kad vaikų situacijos vertinimo metu buvo nustatyta, jog vaikų motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar jų gyvybei. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymais D. R., M. P. ir D. P. buvo nustatyta vaikų trumpalaikė socialinė globa, vaikų globėju (rūpintoju) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. laikinas globėjas (rūpintojas) buvo pakeistas ir vaiko globėju (rūpintoju) tapo (duomenys neskelbtini), vaiko globos (rūpybos) vieta buvo nustatyta budinčios globotojos N. R. šeimoje. 2023 m. gegužės 8 d. M. P. parašė, kad nenori gyventi su mama, nes netiki, kad ji nepiktnaudžiaus alkoholiu. Mergaitė nurodė, kad su mama dažnai pykstasi, mamos sugyventinis irgi vartoja alkoholinius gėrimus, artimo bendravimo su mama nėra, todėl ji nori gyventi pas budinčią globotoją. 2023 m. gegužės 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu specialistai, dirbantys su atsakovės šeima, pritarė sprendimui vaikus D. ir D. P. grąžinti motinai, o dėl M. P. kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo dukros atžvilgiu. R. P. 2023 m. birželio 8 d. raštu kreipėsi, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia dukros M. P. atžvilgiu. Moteris prisipažino, kad nesusitvarko su dukra, negali užtikrinti dukros ugdymo, tarp mamos ir dukros ryšio nėra.
3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad bendravimo su M. P. metu vaikas pasakė, jog su mama susirašinėja telefonu, kartais susitinka, bet mama nelabai rodo iniciatyvos su ja bendrauti. Pokalbio metu M. P. vėl aiškiai pasakė, kad nenori grįžti gyventi pas mamą, kadangi nepasitiki motina, ji daug kartu žadėjo, kad nevartos alkoholio, tačiau situacija nesikeičia. Pasak N. R., kai M. P. atvyko pas juos gyventi, buvo labai uždara, blogai miegojo, tačiau greitai „šylant santykiui“ mergaitė atsipalaidavo ir pradėjo atvirauti, bendrauti. M. globoja mažesnius už save, yra labai rūpestinga, siūlo pagalbą, jei mato, kad kitam nesiseka. N. R. teigė, kad M. su mama bendrauja SMS žinutėmis, kartais susitinka, tačiau santykiai yra įtempti. Mergaitė iš mamos pusės jaučia abejingumą, motina ir dukra neturi tarpusavio ryšio, motina nesutaria su dukra, nuolat ją kaltina. M. yra nusivylusi mama. Mamos ir dukros santykiai pamažu tolsta. 2023 m. rugsėjo 29 d. pokalbio metu su Skyriaus specialiste M. P. pasakė, kad ji konfliktavo su motina, nes jai nepatiko, kad motina ir patėvis vartoja alkoholį, be to, motina nori įrodyti, jog mergaitė turi kažkokių sutrikimų. M. P. nurodė, kad nenori grįžti pas motiną, nes ja nepasitiki. Anot mergaitės, ji blogai sutaria ir su patėviu, nes jis piktnaudžiauja alkoholiu. M. P. teigimu, ji labai tikėjosi, kad mama ir patėvis nustos piktnaudžiauti alkoholiu, bet niekas nepasikeitė. Dabar ji visai nepasitiki ir nemano, kad situacija pasikeis. Anot mergaitės, ji palaiko ryšį su pilnamečiu broliu G., kuris jau apie 3 m. gyvena Vokietijoje. Jis, pasak vaiko, pritarė jos sprendimui pasilikti gyventi pas globėją. Atsižvelgiant į tai, kad nuo M. P. paėmimo iš motinos ir laikinosios globos (rūpybos) nustatymo teigiamų pokyčių nebuvo ir situacija tik blogėjo, nes teigiamas emocinis ryšys tarp motinos ir dukros yra nutrūkęs, santykiai tarp jų yra įtempti, motina ir dukra nenori kartu gyventi, Skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl laikino R. P. motinos valdžios apribojimo jos dukros M. P. atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimu buvo laikinai apribota R. P. motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko M. P. atžvilgiu. Teismas iki sprendimo dėl M. P. globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo M. P. gyvenamąją vietą nustatė BĮ (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos N. R. šeimoje. Teismas pradėjo civilinę bylą dėl M. P. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo. N. R. pateikė prašymą dėl jos paskyrimo M. P. globėja (rūpintoja). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12799-341/2023 M. P. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jos nuolatine globėja (rūpintoja) ir gaunamų lėšų tvarkytoja paskirta N. R.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kaip nurodyta ieškinyje, 2024 m. vasario 28 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo vaiko motina R. P. Socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė nurodė, kad moteris vangiai vykdė atvejo vadybos pagalbos plano uždavinius: nelankė priklausomybės konsultanto konsultacijų, nedalyvavo anoniminių alkoholikų grupių susitikimuose. Vaiko motina nebendradarbiavo su globos koordinatore, nesidomėjo dukra M., nerodė iniciatyvos bendrauti, neteikė priteisto išlaikymo, nesidomėjo M. ugdymo procesu. R. P. pakeitė darbą ir jame išdirbo 4 mėn. Socialinė darbuotoja pažymėjo, kad motina negeba kritiškai vertinti situacijos, nesiima iniciatyvos, nepriima jokių konstruktyvių sprendimų, nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti M. į šeimą. Specialistai pasisakė, kad terminuotas motinos valdžios apribojimas buvo nustatytas turint vilties, jog R. P. supras, kad rūpintis vaiku, jį auklėti, ugdyti ir išlaikyti turi ji. Nuo terminuoto motinos valdžios apribojimo praėjo pusė metų, tačiau teigiamų pokyčių jos šeimoje neįvyko ir nevyksta. Susidaro įspūdis, kad R. P. nėra stipriai orientuota į dukros M. ugdymą ir gyvenimą kartu, jai yra patogu, kad jos dukra yra pasirūpinta. 2024 m. kovo 5 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) raštu informavo Skyrių, kad: „vertinant visą atvejo vadybos proceso metu vykdomą darbą su R. P., buvo pastebima, kad moteris nejaučia atsakomybės jausmo dėl santykių su dukra M., nemato savo kaltės ir padarytų klaidų vaiko auklėjime, o į esamą situaciją žiūri atsainiai, nes viso proceso metu niekada nesidomėjo, ką gali padaryti, kur gali kreiptis, kad situacija pasikeistų ir dukra grįžtų gyventi į šeimą“. Centro specialistai nurodė, jog: „manytina, kad R. P. deda per mažai pastangų, kad situacija jos šeimoje pasikeistų, nerodo didelės iniciatyvos problemos sprendimuose. Motina nepadarė ženklios pažangos dėl dukros grąžinimo į šeimą. Pastebima, kad pagalbos moteriai priemonės yra neveiksmingos, vaiko motina nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybės už nepilnametės dukros auklėjimą, sveikatos užtikrinimą, saugios aplinkos sukūrimą, todėl siūloma kreiptis į teismą dėl motinos neterminuoto valdžios apribojimo“.
5. Be kita ko, ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. kovo 6 d. globos peržiūros metu M. P. pasakė, kad su teta N. (rūpintoja) sutaria gerai ir stengiasi laikytis sutartų taisyklių. Čia gyvendama ji tapo ramesnė, atsipalaidavo, geriau miega, susidraugavo su N. vaikais. Jai patinka su visais šeimos nariais vakarais gerti arbatą, bendrauti. M. sako, kad jai labai patinka ir ji nebijo prisiglausti prie tetos N., kadangi jai reikia prisiglaudimų, apkabinimų, taip ji jaučiasi saugesnė. Santykiai šilti ir draugiški. Anot mergaitės, ji su mama dažniausiai susirašinėja telefonu SMS žinutėmis. Mama nelabai rodo norą su ja bendrauti, kadangi, vaiko žodžiai, ji yra nepatogus vaikas mamai ir turi savo nuomonę apie motinos elgesį bei jos gyvenimą. Santykiai su mama komplikuoti, vaikas visai nejaučia motinai artumo, jaučiasi atstumtas, nereikalingas. M. prasitarė, kad ši tema jai per skausminga. N. R. nurodė, kad M. su mama bendrauja telefonu SMS žinutėmis, kartais susitinka, tačiau santykiai yra įtempti. Mergaitė iš mamos pusės jaučia abejingumą, motina ir dukra neturi tarpusavio ryšio, motina nesutaria su dukra, mama nuolat kaltina dukrą. M. yra nusivylusi mama. Mamos ir dukros santykiai pamažu tolsta. Globos (rūpybos) peržiūros metu specialistai padarė išvadą, kad vaiko motina R. P. nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra, todėl R. P. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos dukros M. P. atžvilgiu. Pabrėžtina, kad po atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo praėjo 6 mėn. (2023 m. spalio 4 d.), todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl R. P. neterminuoto motinos valdžios apribojimo. R. P. tinkamai neįgyvendina savo kaip motinos pareigų dukros M. P. atžvilgiu. Moteris faktiškai nedalyvauja dukros auklėjime, neteikia išlaikymo, teigiamas emocinis ryšys tarp motinos ir dukros yra nutrūkęs, vaikas nenori gyventi su motina, o motina nerodo iniciatyvos atstatyti prarastą emocinį ryšį su dukra, todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią dukros M. P. atžvilgiu. Kadangi iš atsakovės jau yra priteistas išlaikymas, nustatyta M. P. nuolatinė globa (rūpyba) ir gyvenamoji vieta, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovė su ieškiniu sutinka. R. P. atstovei nurodė, kad jos santykiai su dukra yra labai komplikuoti. Dukra nenori gyventi su motina, jai geriau gyventi su N. R.. R. P. paaiškino, kad negali priversti vaiko grįžti namo, jei vaikas nenori. Prieš dukros valią R. P. nedarys jokių veiksmų. Ji geranoriškai sutinka su ieškiniu.
7. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad trečiasis asmuo visiškai sutinka su ieškiniu.
8. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ieškinį. Motina yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo. Atsakovė kreipėsi į Skyrių, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia, nes nesusitvarko su vaiku. Vaikas nurodė, kad nenori gyventi su motina. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo vaikui praėjo daug laiko, bet situacija nepasikeitė: atsakovė nededa visų pastangų rūpintis dukra, ryšys tarp motinos ir dukros yra visiškai prarastas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepimą. Atsakovei yra žinoma apie bylą, ji neprieštarauja ieškiniui. Atsakovės santykiai su vaiku yra nutrūkę. Vaikas nenori gyventi su motina. Atsakovė neprieštarauja, kad vaikas gyventų su globėja. Atstovė prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra sunki.
10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. R. parodė, kad sutinka su ieškiniu ir palaiko atsiliepimą. Ji sutinka, kad vaikas gyventų su ja. M. sakė, kad jai nepatinka atsakovės gyvenimo būdas, kad motina vartoja alkoholį. N. R. yra paskirta vaiko globėja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl motinos valdžios apribojimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
12. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pagal kasacinio teismo praktiką laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma, turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
14. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10488-341/2023 laikinai apribota R. P. motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko M. P. (toliau ir – vaikas; nepilnametis vaikas) atžvilgiu, iš R. P. nepilnamečiui vaikui M. P. priteistas 200,00 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12799-341/2023 M. P. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jos nuolatine globėja (rūpintoja) ir gaunamų lėšų tvarkytoja paskirta N. R., M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja (rūpintoja) jos gyvenamojoje vietoje.
15. Pagal 2023 m. gegužės 8 d. M. P. rašytinius paaiškinimus M. P. nenori gyventi su savo šeima, nes netiki, kad mama daugiau negers. M. P. patinka ten, kur ji dabar gyvena.
16. Remiantis Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. vasario 28 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio duomenimis, anot Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis, R. P. įdeda per mažai pastangų, laiko ir dėmesio santykių kūrimui su vaikais. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis kartu su (duomenys neskelbtini) psichologe bendradarbiavo dėl R. P. ir M. P. ryšio atstatymo, bandė derinti jų abiejų apsilankymus pas psichologę, tačiau R. P. neturėjo tam jokios motyvacijos, neparodė jokio noro ir iniciatyvos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė nurodė, kad R. P. nemokėjo nepilnametei išlaikymo, neatstatė ryšio su M. P.
17. Skyriaus 2024 m. kovo 4 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad, anot M. P., ji su mama dažniausiai susirašinėja SMS žinutėmis. Mama nelabai rodo norą su ja bendrauti, kadangi, vaiko žodžiais, ji yra nepatogus mamai vaikas ir turi savo nuomonę apie motinos elgesį bei jos gyvenimą. Santykiai su mama yra komplikuoti: M. P. visai nejaučia motinai artumo, jaučiasi atstumta, nereikalinga. Anot N. R., M. P. iš mamos pusės jaučia abejingumą, motina ir dukra neturi tarpusavio ryšio, motina nesutaria su dukra, nuolat ją kaltina.
18. Iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. kovo 5 d. rašto dėl informacijos pateikimo apie R. P. šeimą matyti, kad pagrindinės R. P. problemos yra galima priklausomybė alkoholiui, netinkamas vaikų auklėjimas, atsakomybės vengimas. R. P. tik iš dalies įvykdė atvejo vadybos pagalbos plano uždavinius: motina nesikreipė dėl galimos priklausomybės gydymo/rekomendacijų atnaujinimo. Moteris nesidomėjo dukra M. P., nebendradarbiavo su ugdymo specialistais, neteikė nepilnametei išlaikymo. R. P. deda per mažai pastangų, kad situacija jos šeimoje pasikeistų, ji nerodo didelės iniciatyvos problemoms išspręsti. R. P. nepadarė ženklios pažangos dėl dukros grąžinimo į šeimą. Pagalbos priemonės moteriai yra neveiksmingos, vaiko motina nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybės už nepilnametės dukros auklėjimą, sveikatos užtikrinimą, saugios aplinkos sukūrimą.
19. Ieškovas ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, ji nededa pastangų rūpintis dukra, ryšys tarp motinos ir dukros yra visiškai prarastas.
20. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
21. Įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nekyla abejonių, kad situacija R. P. šeimoje nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo laikinai apribota R. P. motinos valdžia M. P. atžvilgiu, nepasikeitė. Atsakovė nevykdo konstitucinių ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: nesirūpina savo nepilnamečio vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neauklėja ir neprižiūri jo, neužtikrina jam tinkamų ir sveikų gyvenimo sąlygų. Atsakovė taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ji yra nusišalinusi nuo dukros M. P. auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė savo neveikimu ir abejingumu daro žalą nepilnamečio vaiko protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigų. Duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir atsakovė ims visapusiškai rūpintis nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra M. P. Pažymėtina, kad atsakovė sutinka su ieškiniu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros M. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).
22. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą (CK 3.195 straipsnis).
23. Vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei bus įrodyta, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti nepilnametį vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė, pakeitusi požiūrį į nepilnamečio vaiko auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
24. Sprendimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10488-341/2023, nepilnamečiui vaikui nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas nuolatinis globėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12799-341/2023, todėl minėti klausimai šioje byloje nespręstini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal 2024 m. gegužės 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 187,50 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, žyminis mokestis, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovei R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnametės dukros M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.