Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Simonei Mozerytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Kristinai Džašiašvilli, nedalyvaujant atsakovei R. P., dalyvaujant jos atstovui advokatei Tatjanai Benetei (CPK 404 str.4d.), dalyvaujant trečiojo asmens BĮ (duomenys neskelbtini) atstovui direktorei L. P.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei R. P. su treč. asmeniu BĮ (duomenys neskelbtini) dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovas nagrinėjamu Patikslintu ieškiniu (DOK- 50096 2023-08-14) teismo prašo:

1. Laikinai apriboti motinos valdžią R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą budinčios globotojos N. R., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

3. Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas Patikslintu ieškiniu nurodo, kad: Faktinės bylos aplinkybės: M. P. gimimas registruotas kaip vienišos motinos vaikas. R. P. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos nuo 2007 metų buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-34722-1019/2018 buvo išduotas teismo leidimas paimti vaikus T. R., gim. (duomenys neskelbtini) D. R. gim. (duomenys neskelbtini), iš vaikų motinos R. R. (P.) ir vaikų tėvo V. R., M. P., D. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), iš vaikų motinos R. R. (P.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-05 ir 2018-09-26 įsakymais Nr. A27(1)2412, A27(1)-2413, A27(1)-2427, A27(1)-2438, A27(1)-2417 ir A27(1)-2416 D. R., G. P., D. P., T. R., M. P., T. P. (B.) buvo nustatyta globa Všį (duomenys neskelbtini). Nepilnametis T. R. buvo apgyvendintas Všį (duomenys neskelbtini) budinčio globotojo šeimoje. Pažymi, kad 2016 m. sausio 23 d. D. R., M. P., D. P., T. P., ir G. P. jau buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. balandžio 18 d. nustatyta laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai buvo grąžinti motinai. Taip pat šeimai buvo suteiktas socialinis būstas, kad šeima galėtų tinkamai funkcionuoti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3935-647/2019 R. P. buvo terminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaikams buvo nustatyta nuolatine globa, jų globėju paskiriant Všį (duomenys neskelbtini).

2021 m. sausio 11 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-645-723/2021 R. P. buvo panaikintas terminuotas motinos valdžios apribojimas keturių vaikų atžvilgiu. D. R., M. P., D. P., ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), sugrįžo į R. P. ir jos sugyventinio V. B. šeimą.

2021 m. liepos 16 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1249-723/2020, buvo neterminuotai apribota R. P. motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus T. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Po vaikų grąžinimo motinai Skyrius vėl pradėjo gauti pranešimus apie netinkamą vaikų priežiūrą ir vaikų teisių pažeidimus.

2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. liepos 23 d., 2022 m. lapkričio 4 d., buvo nustatyti vaikų teisių pažeidimai.

2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaikus D. R., M. P. ir D. P. iš jų atstovės pagal įstatymą - vaikų motinos R. P.. Teismas konstatavo, kad paėmus vaikus iš jų atstovės pagal įstatymą - motinos, jų teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes vaikai laikinai paimti dėl to, kad vaikų situacijos vertinimo metu buvo nustatyta, kad vaikų motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei.

2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais D. R., M. P. ir D. P. buvo nustatyta vaikų trumpalaikę socialinę globą. Vaikų globėjų (rūpintoju) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2022 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A 27 (1)-3544, M. P. buvo pakeistas laikinas globėjas (rūpintojas), ir vaiko globėju (rūpintoju) tapo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaiko globos (rūpybos) vietą buvo nustatyta budinčios globotojos N. R., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

2023 m. gegužės 8 d. M. P. parašė, kad nenori gyventi su mama, nes netiki, kad ji nepiktnaudžiaus alkoholiu. Mergaitė nurodė, kad su mama dažnai pykstasi, mamos sugyventinis irgi vartoja alkoholinius gėrimus, artimo bendravimo su mama nėra, todėl vaikas nori gyventi pas budinčią globotoją.

2023 m. gegužės 9 d. Atvejo vadybos posėdžio metu specialistai dirbantis su Atsakovės šeima pritarė sprendimui vaikus D. ir D. P. grąžinti motinai, o dėl M. P. kreiptis į teismą, dėl motinos valdžios apribojimo dukros atžvilgiu.

2023 m. birželio 8 d. R. P. raštu kreipėsi, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia dukros M. P. atžvilgiu. Moteris prisipažino, kad nesusitvarko su dukra, negali užtikrinti dukros ugdymo, tarp mamos ir dukros nėra ryšio.

2023 m. liepos 10 d. M. P. globos (rūpybos) peržiūros metu, mergaitė nurodė, kad jai patinka jos kambarys, buities sąlygomis ji yra patenkinta. Anot mergaitės, savo kambaryje leidžia laisvalaikį ir ruošia pamokas, globėjos namuose jaučiasi saugiai.

M. P. pasakė, kad su mama susirašinėja telefonu, kartais susitinka, bet mama nelabai rodo iniciatyvos su ja bendrauti, kadangi, anot vaiko, „aš esu nepatogus mamai vaikas ir turiu savo nuomonė apie motinos elgesį ir jos gyvenimą". Pasak vaiko, santykiai su motina komplikuoti, mergaitė visai nesijaučia motinai artumo, jaučiasi atstumta. Pokalbio metu M. P. vėl aiškiai pasakė, kad nenori grįžti gyventi pas mamą, kadangi nepasitiki savo motinai, ji daug kartu žadėjo, kad nevartos alkoholio, tačiau situacija nesikeičia, ji žino, kad viskas bus taip pat.

Pasak budinčios globotojos, kai M. P. atvyko pas juos gyventi, buvo labai uždara, blogai miegojo, tačiau greitai „šylant santykiui", mergaitė atsipalaidavo ir pradėjo atvirauti, bendrauti. M. globoja mažesnius už save, yra labai rūpestinga. Pati siūlo pagalbą, jei mato, kad kitam nesiseka.

Budinti globotoja teigė, kad M. su mama bendrauja SMS žinutėmis, kartais susitinka, tačiau santykiai įtemptį. Mergaitė jaučia iš mamos pusės abejingumo, motina ir dukra neturi tarpusavio ryšio, motina nesutaria su dukra, nuolat ja kaltina. M. nusivylusi mama. Mamos ir dukros santykiai pamažu nutolsta.

Atsižvelgiant į esamą padėtį, kad nuo M. P. paėmimo iš motinos ir laikinosios globos (rūpybos) nustatymo teigiamų pokyčių nėra, ir situacija tik blogėja, nes teigiamas emocinis ryšys tarp motinos ir dukros yra nutrūkęs, santykiai tarp jų yra įtempti, motina ir dukra nenori kartu gyventi, Skyrius mano, kad tikslinga riboti R. P. motinos valdžią laikinai jos dukros M. P. atžvilgiu.

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliu - CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kadjtėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad: „kad tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius... tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t.... bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

R. P. tinkamai neįgyvendina savo, kaip motinos, pareigų dukros M. P. atžvilgiu, moteris nepakankamai dalyvauja dukros auklėjime, teigiamas emocinis ryšys tarp motinos ir dukros yra nutrūkęs, motina nesusitvarko su dukters priežiūra, vaikas nenori gyventi su motina, bet, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė bendradarbiauja su specialistais, priima pagalbą, stengiasi vykdyti pagalbos šeimai planą, manytina, kad yra pagrindas Atsakovei laikinai apriboti motinos valdžia dukros M. P. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 407 str., nustatytina, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

Vadovaujantis CK 3.195 str., tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžia, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas dukrai. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. P. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovės darbingą amžių, priteistinas išlaikymas iš atsakovės po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės.

Apribojus Atsakovei motinos valdžia, vadovaujantis CPK 406, 407 str., nustatytina nepilnametės M. P. gyvenamoji vieta. Vaikas gyvena budinčios globotojos N. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.

Skyriaus vertinimu, yra tikslinga nustatyti iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo M. P. gyvenamąją vietą budinčios globotojos N. R. šeimoje.

II. Atsakovę R. P. CPK 404 str. 4d. pagrindu atstovauja advokatas. Atsakovė R. P. atstovaujama advokatės Tatjanos Benetės per advokatą atsiliepimu į Patikslintą ieškinį nurodo, kad: Faktinės aplinkybės. Atsakovė R. P. turi 6 nepilnamečius vaikus: T. R., D. R., D. P., T. P., G. P. ir M. P.. Pažymėtina, jog šeima Tarnybai dėl vaikų teisių ir interesų pažeidimų nepilnamečių atžvilgiu yra žinoma nuo 2007 m.. Vaikams laikinoji globa buvo skirta nuo 2018-09-05 iki 2018-09-26. 2019-06-28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu R. P. buvo terminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaikams buvo nustatyta nuolatinė globa. 2021-01-11 d. teismo sprendimu R. P. panaikintas terminuotas motinos valdžios apribojimas keturių vaikų atžvilgiu. D., M., D. ir T. sugrįžo į šeimą. 2021-07-16 d. teismo sprendimu R. P. buvo neterminuotai apribota R. P. motinos valdžia T. atžvilgiu. 2022-11-18 d. buvo išduotas teismo leidimas paimti vaikus D., M., D. iš motinos R. P.. 2023-05-08 d. M. P. parašė, kad nenori gyventi su motina, nes netiki, kad ji nepiktnaudžiauja alkoholiu. Mergaitė nurodė, kad su mama dažnai pykstasi, mamos sugyventinis vartoja alkoholį, vaikas nori gyventi pas globėją. 2023-05-09 d. buvo nuspręsta vaikus D. ir D. grąžinti motinai, o dėl M. kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Ieškinyje nurodoma, kad M. su motina susirašinėja telefonu, bet santykiai yra komplikuoti, mergaitė jaučiasi atstumta. Mergaitė pakartojo, kad nenori grįžti pas motiną. Budinti globėja nurodo, kad su motina santykiai įtempti, nėra tarpusavio ryšio, motina nesutaria su dukra. Motinos ir vaiko santykiai tolsta. Dėl tėvų valdžios apribojimo: Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kt., tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. LR CK 3.180 str. numato sąlygas, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Minėto straipsnio 1 d. nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada tėvų valdžia ribojama, t. y. kai tėvas ir motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Be to, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-111, p. 1008-09). Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Atsakovė vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos pareigos, vaiku nesirūpina, jo neaugina, nesidomi vaiko pasiekimais, todėl vadovaujantis LR CK 3.180 str., motinai R. P. laikinas motinos valdžios apribojimas dukros M. P. atžvilgiu. Dėl išlaikymo priteisimo: Vadovaujantis LR CK 3.195 str., tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, iš motinos, prašoma priteisti išlaikymą dukrai po 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo: Apribojus atsakovams motinos valdžią dukros M. P. atžvilgiu, vadovaujantis LR CPK 406, 407 str., nustatytina dukros gyvenamoji vieta. Nepilnametė gyvena pas budinčią globėją N. R., kur jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl Tarnybos vertinimu tikslinga nustatyti M. P. gyvenamąją vietą budinčios globėjos N. R. šeimoje.

Vykdydama atsakovės atstovės pareigas susisiekė su atsakove. R. P. į advokatės klausimą ar sutinka su ieškiniu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Šeima turi problemų su M. ir tai apsunkina šeimos gyvenimą. Mergaitė neklauso mamos, nori būti savarankiška ir todėl susidaro konfliktinės situacijas. Kadangi atsakovė turi 6 vaikus, tai M. gali mokėti tik 100 EUR išlaikymą. R. P. nurodė, kad mergaitė į savo sąskaitą gauna 82 EUR kas mėnesį vaiko pašalpos. R. P. nurodė, kad posėdyje dalyvauti neketina ir mano, kad jos interesus gali atstovauti advokatas. Reziumuojant laikytina, kad atsakovė su ieškiniu sutinka.

III. Treč. asmuo BĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į Patikslintą ieškinį (DOK-56225 2023-09-14) nurodo, kad išnagrinėjęs ieškinį ir kartu prie jo pridėtus procesinio dokumento priedus pilnai sutinka su ieškiniu.

IV. Vaiko nuomonės išklausymo aktu 2023-09-29 ginčo nepilnametis vaikas M. P. nurodė, kad jinai pas motiną- atsakovę R. P. grįžti nenori, nes motina nepasitiki, yra motina nusivylusi, nes motina daug kartų žadėjusi, kad nebegers, tačiau savo pažadų neišpildė; nurodė, kad atsakovė ja nesirūpindavo, jinai pati savimi turėdavo pasirūpinti, kad pasiimdavo iš motinos „vaiko pinigus“ ir išleisdavo juos savo reikmėms; nurodė, kad jai patinka gyventi pas globėją.

V. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais pagrindais. Teismo posėdyje ieškovas per atstovą, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, atsakovės per atstovą poziciją byloje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atsakovės ginčo nepilnamečio vaiko atžvilgiu nurodė, kad šiuo metu atsakovės trys vaikai yra pilnamečiai, atsižvelgiant į atsakovės darbingą amžių, gaunamas pajamas, atsižvelgiant, kad ieškovo prašoma ginčo vaiko išlaikymui suma yra ženkliai mažesnė nei orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgiant į dabartinę minimalią mėnesio algą, laiko, kad prašoma 200 eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir tinkama ginčo vaiko išlaikymui.

Atsakovė, atstovaujama advokatės Tatjanos Benetės (CPK 404 str. 4d.) per savo atstovą advokatę Tatjaną Benetę nurodė, kad Atsakovė su ieškiniu sutinka pilnai dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo, tačiau sutinka mokėti Atsakovė išlaikymą vaikui tik po 100 eur į mėnesį atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį.

Trečiojo asmens atstovas ieškovo galutinį patikslintą ieškinio reikalavimą dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio po 200 eur iš atsakovės priteisimo ginčo vaiko atžvilgiu palaikė, prašė tenkinti, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes laikė, kad išlaikymo dydis po 200 eur iš atsakovės yra pagrįstas. Nurodė, kad ginčo vaiko santykis su atsakove yra įtemptas dėl atsakovės alkoholio vartojimo

Remiantis ieškovo pateiktu ginčo vaiko nuomonės išklausymo aktu, ginčo vaikas nurodęs į tokias faktines aplinkybes, kad ginčo vaikas gyvena pas tretyjį asmenį, kad ginčo vaikas atsakove- savo motina yra nusivylęs, nes atsakovė išgėrinėja, ginčo vaikui patinka gyventi pas tretyjįį asmenį.

Ieškinys tenkintinas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio po 200 eur iš iš atsakovės priteisimo ginčo vaiko atžvilgiu.

VI. Ieškovo atstovo pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, atsakovės per atstovą pozicija pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, kur atsakovė per atstovą advokatą sutinka su ieškovo patikslintu ieškinio reikalavimu dėl terminuoto atsakovės motinos valdžios ginčo vaiko atžvilgiu apribojimo, trečiojo asmens išdėstytomis aplinkybėmis ir palaikymu pilna apimtimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškinio turinio apimtimi, kuri teismų Liteko sistemos duomenimis patvirtina ieškovo ieškinio faktines aplinkybes (CPK 179 str.), ginčo vaiko nuomone nustatyta, kad atsakovė, remiantis ieškovo reikalavimu ir nurodomomis aplinkybėmis ieškiniu, tinkamai neįgyvendina savo, kaip motinos, teisių ir pareigų ginčo vaiko atžvilgiu, nepakankamai dalyvauja vaiko auklėjime, bet, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovės bei jos ginčo nepilnamečio vaiko ryšys nėra visiškai nutrūkęs, atsižvelgiant į Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl terminuoto atsakovės motinos valdžios ginčo vaiko apribojimo, nes santykiai taro Atsakovės yra įtempti, motina ir dukra nenori kartu gyventi, konstatuotina, kad yra pagrindas Atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią ginčo vaiko atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui (daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpinama) ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą aukščiau nurodytų aptartų įrodymų pagrindu.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribotina atsakovės R. P., kaip motinos, valdžia nepilnamečiam vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos/rūpybos nepilnamečiam vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo/rūpintojo jai paskyrimo.

Laikinai apribojus atsakovės R. P., kaip motinos valdžią, nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina atitinkamai pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-12-07 įsakymą Nr. A27(I)-3544 vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), BĮ (duomenys neskelbtini), budinčios globotojos N. R., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

LR CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).

Kadangi atsakovei R. P. laikinai apribota tėvų valdžia, Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), kadangi atsakovė R. P. šios savo įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį ginčo vaiką M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdo, todėl iš atsakovės R. P. jos ginčo nepilnamečiam vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis iš atsakovės R. P. po 200 eurų kas mėnesį ginčo vaikui, pradedant nuo 2023-08-09 (t.y. nuo ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.202 str. 1 d.).

Teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, atsižvelgia į atsakovės R. P. materialinę padėtį, t.y. į tai, kad atsakovė niekur nedirba, kad išlaikymą privalo teikti keturiems nepilnamečiams vaikams, yra darbingo amžiaus, todėl gali ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad įsidarbintų ir materialiai išlaikytų savo nepilnametį vaiką M. P.; taip pat į vaiko M. P. poreikius; atsižvelgiant į šalyje vyraujančius infliacijos rodiklius, į tai, kad ginčo vaikui iš atsakovės tenkantis išlaikymas sudarytų ženkliai mažesnę pinigų sumą nei šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje viena antroji dalis (Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. gaunamos minimalios mėnesinės algos dydis – 840,00 Eur (bruto) arba apie 608,00 Eur (neto)) , teismo nuomone 200,00 Eur išlaikymas vaikui iš Atsakovės gali tenkinti tik būtinuosius ginčo vaiko poreikius ir yra proporcingas atsakovės turtinei padėčiai, todėl aukščiau nurodyto pagrindais atmestinas atsakovės prašymas dėl 100 eur kas mėnesį išlaikymo priteisimo ginčo vaikui (CK 3.192 str. 2 d., 3.198 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė R. P. 100 procentų yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės R. P. tokios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), globos/rūpybos nustatymo ir nuolatinio globėjo/rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-12-07 įsakymą Nr. A27(I)-3544 vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, BĮ (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos N. R., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur vaikui (du šimtus) nuo 2023-08-09 iki vaiko M. P. pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos/rūpybos nustatymo ir nuolatinio globėjo/rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.