Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privaloma Kvietimo 3 priede patvirtintos Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – Forma) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis.

Pareiškėjos įsitikinimu, ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ ketvirtajam elementui „Partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėjas turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veiklas“ ekspertas (ekspertai) turėjo skirti maksimslų 5 balus, o ne 1,5 balo. Pažymi, kad Paraiškoje aiškiai aprašomi pareiškėjos finansiniai, administraciniai ištekliai bei organizaciniai gebėjimai tęsti Projekte pradėtas veiklas. Be to, ir Pakartotinio vertinimo lape yra pripažįstama, kad pareiškėjas nurodo, kaip bus ieškoma finansavimo šaltinių veikloms tęsti. Ekspertas, skyręs 1,5 balo, savo įvertinimo nemotyvavo, nepaaiškino Pakartotinio vertinimo lape. Teigia, kad analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų sporto projektų vertinimo gairių, yra padaryti Pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus. Mano, kad pakartotinis vertinimas yra atliktas neišsamiai ir subjektyviai bei neįsigilinus tiek į Paraiškoje atskleistą Projektą tikslą, tiek ir į visą Paraiškos ir Projekto turinį.

Nurodo, kad Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Paraiška pagal septintąjį specialųjų vertinimo kriterijų „sporto projekto veiklas įtraukiami sporto lyderiai (pvz., esami ir buvę aukšto sportinio meistriškumo sportininkai, bendruomenėje ar visuomenėje žinomi asmenys, žurnalistai ir kt.) kaip lektoriai, švietėjai, fizinio aktyvumo veiklų vedėjai; paraiškoje pagrindžiamas jų pasirinkimas“ yra įvertinta 3 balais iš 4 galimų. Pareiškėjos įsitikinimu, pagal aptariamą specialųjį kriterijų, pareiškėjai turėjo būti skirti maksimalūs 4 balai, kadangi ir Pakartotinio vertinimo lape yra pripažįsta, jog „pareiškėja pasirenka ir tinkamai paraiškos turiniu pagrindžia šiuos spec. kriterijus: 1, 3, 7, 8, 9“. Mano, kad šiuo atveju ekspertai pripažįsta, kad septintasis specialusis kriterijus išsamiai pagrįstas Paraiškoje, tačiau vistiek neskiria maksimalios 4 balų reikšmės. Pakartotinio vertinimo lape, yra visiškai nepagrįsti, prieštaringi ir prieštarauja Formoje įtvirtintoms specialių sporto projektų vertinimo kriterijų vertinimo gairėms.

Nurodo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes skundžiamame įsakyme nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos, Paraiška įvertinta nepateikiant aiškių, konkrečių, motyvuotų, pagrįstų ir vienas kitam neprieštaraujančių komentarų.

Pareiškėja turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 p. nustatytų reikalavimų.

Pažymi, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėja prašė iš Sporto rėmimo fondo – 212 349,69 Eur. Paprėžia, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos negautų pajamų forma: jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėja žalos nebūtų patyrusi.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja siekia prisiteisti žalą negautos paramos suma, t. y. reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos. Toks pareiškėjos reikalavimas yra ydingas savo esme, kadangi pareiškėja siekia gauti paramos lėšas išvengdamas įsipareigojimo vykdyti projekto finansuojamą veiklą. Mano, kad toks pareiškėjos reikalavimas prieštarauja paramos esmei, nes paramos skyrimas yra viešas interesas, kuris savo esme reiškia, kad paramą gauna tik tie subjektai, kurie atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus ir įgyvendina veiksmus, už kuriuos skiriama parama. Ministerijos įsitikinimu, sprendimas neskirti finansavimo Projektui yra pagrįstas, kadangi Paraiška buvo nekokybiška ir neatitiko nustatytų kriterijų.

Pažymi, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 m. sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Įstatymas), Aprašu, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – Taisyklės) ir Kvietimu.

Pagal Aprašo 40 ir Taisyklių 53 punktą Paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui. Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Pažymi, kad Švietimo mainų paramos fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko net dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Ministerija, įvertinusi išvadas, priėmė Skundžiamą įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjos projektui „Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas per kovos menų sportą Trakų rajone“. Mano, kad pareiškėjos Paraiška dėl Projekto „Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas per kovos menų sportą Trakų rajone“ buvo įvertinta, laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo.

Pažymi, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Paraiškos vertintojo nurodytais motyvais nereiškia, kad vertintojo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Ministerijos įsitikinimu, vertintojo sprendimas pareiškėjos Paraiškai skirti 1,5 balo yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo pastabų dėl finansinių, administracinių išteklių ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veiklas, t. y. vertintojas iš Paraiškoje pateiktos informacijos padarė išvadą, kad pareiškėja neketina finansiškai prisidėti prie Projekto vykdymo. Ministerija mano, kad vertintojo sprendimas skirti 1,5 balo yra labai aiškiai motyvuotas. Esant šioms pastaboms dėl finansinių išteklių, tikėtis maksimalaus balo yra neįmanoma.

Ministerijai yra nesuprantama, kodėl pareiškėja kelia klausimą dėl specialiųjų vertinimo kriterijų, kai specialiųjų kriterijų vertinimas nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas skundžiamas įsakymas nefinansuoti pareiškėjos Projekto. Kitaip tariant, tarp proceso šalių nėra ginčo dėl specialiųjų kriterijų vertinimo. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas yra kilęs dėl trečiojo ir ketvirtojo bendrojo kriterijaus, dėl kurių pareiškėja nesurinko pereinamojo balo ir atitinkamai, vadovaujantis Aprašo 41 punkto ir Taisyklių 47 punktu, Paraiška buvo atmesta.

Mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymi, kad Paraiškos vertinimo etape Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Vertintojui nėra keliamas tikslas improvizuoti ir jeigu Paraiškoje yra neaiškiai išdėstytas aprašymas, vertintojas negali peržengti savo įgaliojimų ir prikurti ar sugalvoti, ką Pareiškėja turėjo omenyje. Pareiškėja, teikdama Paraišką, turėjo aiškiai ir motyvuotai pagrįsti gebėjimą ir galimybes išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui. Ministerija, įvertinusi skundžiamo įsakymo bei Vertinamojo lapo, kuris yra sudedamoji Skundžiamo įsakymo dalis, turinį, mano, kad šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjos Projektą.

Pažymi, kad Švietimo mainų paramos fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Kitaip tariant, atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą, pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėja neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos, veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Pažymi, kad pareiškėjos nurodoma žala buvo patirta išimtinai dėl pačios pareiškėjos veiksmų. Pareiškėjos pateikta Paraiška buvo nekokybiška. Pareiškėjos nurodomos negautos pajamos – finansavimo suma – yra nepagrįstos. Pažymi, kad finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą, jis turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėja net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką, kurios atžvilgiu buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėja net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjos reikalavimas dėl 293 139,54 Eur žalos atlyginimo mano, kad yra nepagrįstas bei neįrodytas būtent tokios žalos dydis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas atsiliepimo argumentais palaikė atsakovės poziciją. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos Paraišką vertino dvi trečiojo suinteresuoto asmens sporto programų skyriaus darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios paraišką darbuotojos skyrė 60 ir 62 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 61 balas (konsoliduotas vertinimas). Pareiškėjos Paraiška buvo atmesta dėl net dviejų bendrųjų vertinimo kriterijų minimalaus balų nesurinkimo (Sporto projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo bei sporto projekto valdymo).

Nurodo, kad specialiųjų kriterijų vertinimas nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos paraišką kaip nekokybišką.

Pažymi, kad Aprašo 42 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, yra skirtas ekspertams – trečiojo asmens viešųjų pirkimų būdu įsigytas paslaugas teikiantiems asmenims. Šie reikalavimai nėra taikomi institucijos darbuotojams. Atitinkamai, nesant paskirtų ekspertų, trečiasis suinteresuotas asmuo neturi galimybės pateikti reikalavimų apie ekspertus, patvirtinančių ekspertų atitiktį Aprašo 42 punkto reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju nėra paskirta ekspertų.

Nurodo, kad Paraiška buvo vertinta tinkamai – nebuvo neteisėtų veiksmų, atitinkamai, pareiškėjai negalėjo kilti ir nekilo žalos. Be to, pareiškėja reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju pareiškėjai būtų skirta dalimis pareiškėjai tinkamai įgyvendinant projektą. Pareiškėja reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti sporto projektą.

Byla nagrinėjama pareikšto skundo reikalavimo ir suformuluoto faktinio skundo pagrindo ribose.

Byloje ginčas keliamas dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Nr. V-1685 įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos paraiškai Nr. SRF-FAV-2021-1-0956, teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

Pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0956.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 52 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. V-1464 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 pakeitimo“ ir Trakų rajono sporto asociacijos sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-0956 pakartotinio vertinimo atlikimo, pagrindu atliktą paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, - neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 61 balo.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė (2 dalis). Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose <…> nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas (5 dalis). To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – komisija) (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Paraiškų turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atsakinga institucija atlieka pagal Aprašo ir Taisyklėse nustatytas sąlygas (Aprašo 38 p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123, detalizuoja Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (53 punktas). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 punktas). Paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus. Vertintojams paraiškos priskiriamos atsitiktine tvarka. Gavę vertinamų paraiškų sąrašus ir pastebėję galimą interesų konfliktą, kaip nurodyta Aprašo 42 punkte, vertintojai nedelsdami informuoja Atsakingą instituciją. Tokiu atveju paraiška, dėl kurios vertintojas deklaruoja galimą interesų konfliktą, pakeičiama kita atsitiktine paraiška (Taisyklių 58 punktas). Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą atlieka vienas vertintojas (Taisyklių 59 punktas). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 eurų (60.1 p.); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 eurų. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi. (Taisyklių 60.2 punktas).

Pareiškėjos teikta Paraiška surinko 61 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Pareiškėjo paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi VšĮ Švietimo mainų paramos fondo darbuotojos (projektų koordinatorės). Abi vertintojos, savarankiškai atlikusios vertinimą, paraišką įvertino kaip netinkamą finansuoti. Pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą; susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, ES teisės aktais, reglamentuojančiais ES ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą; turintis projektų valdymo patirties.

2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1866 patvirtintos 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priede vertinimo gairės.

Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: už sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimą surinkti 8 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); už sporto projekto valdymą surinkta 9 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų). Dėl minimalaus balų skaičiaus pagal šiuos bendruosius kriterijus nesurinkimas ir buvo teisinis ir faktinis pagrindas paraišką atmesti.

Pareiškėja skunde teigia, jog Paraiška užpildyta tinkamai, motyvuota, pagrįsta, o vertintojai, vertinę Paraišką, ją netinkamai įvertino ir motyvavo.

Pareiškėja, nors ir nurodė, kad jai abejones sukėlė vertintojų, vertinusių Paraišką, turima kvalifikacija, tačiau šių abejonių jokiais įrodymais nepagrindė. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pagarsino paraišką vertinusių darbuotojų turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs už paraiškų vertinimą atsakingas Švietimo mainų paramos fondas. Darbuotojos buvo priimtos į projektų koordinatorių pareigybes, kurioms keliami atitinkami reikalavimai, paskirtos Paraiškos vertintojomis ir savo funkcijas atlikto pagal aukščiau aprašytų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, turinčių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, todėl teismas neturi pagrindo šių pareiškėjos abejonių vertinti kaip pagrįstų. Tuo labiau, kad abejonės dėl darbuotojų kvalifikacijos grindžiamos daugiau abstrakčiais pagrindais. Argumentai, kad paraiškos vertintojoms keltini Apraše ir Taisyklėse nurodyti ekspertams keltini minimalūs reikalavimai, yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju paraiškos vertinimą atliko paskirti atsakingi darbuotojai pagal Taisyklių 58 punktą, o ne ekspertai, nusamdyti pagal viešųjų pirkimų procedūras pagal Taisyklių 62 punktą. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus (58 punkto antras sakinys), tačiau neprivalo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo priteisti atsakovės naudai iš pareiškėjos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į skundą parengimą (1 452 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje (363 Eur) Teismui pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. PVFM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 21-0931, 2022 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 22-0116 ir jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus.