- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1065-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00125-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maviga“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maviga“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo atsakovė nustatė pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto skulptūrų parko sutvarkymo darbai“ (toliau – ir pirkimas) laimėtoju pripažino trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytame pirkime, kuriame naudingiausias pasiūlymas turėjo būti išrinktas pagal kainos ir kokybės santykį. Kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų pirkimo sąlygose buvo nustatytas pagrindinio personalo patirties kriterijus (T2), pagal kurį turėjo būti vertinama vieno siūlomo statinio statybos vadovo patirtis per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Už kiekvieną objektą, kurio statybai vadovavo siūlomas statybos vadovas, skiriamas 1 balas, o maksimalus balų skaičius – 5. Atsakovės 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymas.
3. Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą, kadangi trečiojo asmens nurodytos statinio statybos vadovės patirtis yra nepagrįstai įvertinta 4 balais. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad jo pasitelkta specialistė ėjo statinio statybos vadovo pareigas 4 objektuose, tačiau, teikiant pasiūlymą, 2 iš nurodytų objektų nebuvo baigti. Nors atsakovė teigia, kad pirkimo sąlygose statinio statybos vadovo patirtis nėra siejama tik su baigtais objektais, ieškovės vertinimu, atsakovei turėtų būti aktualu, kad specialistas, paskirtas vadovauti rangos darbams, turėtų vadovavimo patirties visuose statybos proceso etapuose nuo statybvietės priėmimo iki statybos užbaigimo. Todėl balai už statybos vadovo patirtį turėjo būti skiriami tik už baigtus objektus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų ir nesikreipė į atsakovę dėl jų išaiškinimo iki tol, kol atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą. Todėl šioje byloje yra aktualu įvertinti ne pirkimo sąlygų teisėtumą, o tai, ar jos buvo tinkamai pritaikytos vertinant trečiojo asmens pasiūlymą.
6. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad pirkimo sąlygų 83 punkte, kuriame apibrėžtas pagrindinio personalo patirties kriterijus, vartojamas būtasis kartinis laikas („vadovavo“) rodo, jog balai už statinio statybos vadovo patirtį turi būti skiriami, jeigu objektai, kuriuose statybos vadovas ėjo pareigas, yra užbaigti. Sistemiškai įvertinęs teisės aktų ir pirkimo sąlygų 83 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pirkimo sąlygų 83 punkte nurodyta sąvoka „vadovavo“ reiškia bet kurios iš statinio statybos vadovo funkcijų atlikimą, todėl asmuo gali būti laikomas vadovavusiu objekto statybai, jeigu jis atliko bent vieną iš teisės aktuose nustatytų statinio statybos vadovo funkcijų. Pirkimo sąlygų 83 punkte nėra nurodyta, kad pagrindinio personalo patirties kriterijus yra siejamas su statinio statybos vadovo patirtimi nuo statybos pradžios iki užbaigimo. Aplinkybę, kad balai pagal minėtą kriterijų gali būti skiriami neatsižvelgiant į vadovavimo baigtumą, patvirtina ir pateikta specialisto išvada.
7. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovei yra aktualu, kad statinio statybos vadovas turėtų patirties užbaigiant vykdyti rangos sutartį, nes rangos sutarties projekte yra nustatyta rangovo pareiga atlikti statybos užbaigimo procedūras, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad statinio statybos vadovo patirtis siejama tik su baigtais objektais. Jeigu atsakovei būtų svarbi statinio statybos vadovo patirtis konkrečiame statybų etape, ji aiškiai tai nurodytų pirkimo sąlygose, tačiau pirkimo sąlygų 83 punkte nėra reikalavimo, kad statinio statybos vadovo patirtis apimtų konkrečius statybų etapus. Aiškinant pirkimo sąlygų 83 punktą ieškovės pageidaujamu būdu, pasikeistų jo esmė – šiuo metu balai pagal aptariamą kriterijų yra skiriami už siūlomo statinio statybos vadovo patirtį bet kuriame statybos etape, o ieškovė nurodo, kad jie turi būti skirti tik tada, jei objektas, kuriame tiekėjo siūlomas asmuo ėjo statinio statybos vadovo pareigas, yra užbaigtas.
8. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas pirkimo sąlygų 83 punkto aiškinimas pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Pagal ieškovės pateiktą šios nuostatos aiškinimą, balai galėtų būti skiriami už patirtį objektuose, kuriuose siūlomas statinio statybos vadovas ėjo pareigas statybos užbaigimo etape, bet šių pareigų nėjo statybos pradžioje, tačiau priešingoje situacijoje balai tiekėjui negalėtų būti skiriami. Siekiant nepažeisti minėtų principų, pirkimo sąlygų 83 punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad balai tiekėjams pagal ginčo kriterijų būtų skiriami, kai jų siūlomas asmuo statinio statybos vadovo pareigas per paskutinius 5 metus ėjo nuo statybos pradžios iki užbaigimo, tačiau toks šių nuostatų aiškinimas pakeistų pirkimo sąlygų esmę. Be to, aiškinant pirkimo sąlygų nuostatas tokiu būdu būtų nepagrįstai apsunkinta pirkime dalyvaujančių tiekėjų, kurie vykdo daugiau nei 5 metus trunkančius statybos darbus, padėtis, kadangi tuo atveju, jeigu minėti tiekėjai būtų užbaigę darbus tokiuose objektuose, šių darbų pradžia būtų įvykusi daugiau nei prieš 5 metus.
9. Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad tiekėjams yra sudarytos galimybės piktnaudžiauti pasiūlymų vertinimo tvarka, kadangi statinio statybos vadovu galėtų būti siūlomas asmuo, paskirtas statinio statybos vadovu objekte, kuriame nėra pradėti vykdyti jokie rangos darbai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl atsakovė neturi pagrindo iš anksto laikyti potencialių tiekėjų piktnaudžiaujančiais teise. Byloje nenustatyta, kad pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlyta statinio statybos vadovė šias pareigas eina objektuose, kuriuose nėra pradėti vykdyti jokie rangos darbai.
10. Teismo vertinimu, ieškovės pozicijos nepatvirtina jos pacituotos Viešųjų pirkimų tarnybos parengtų Statybos darbų pirkimų gairių nuostatos, nes jos apibrėžia klausimus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija, o ne pasiūlymų vertinimu, be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios rekomendacijos – tai ne norminio pobūdžio teisės aktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Perkančioji organizacija pati renkasi, kokius kriterijus nustatyti ir kokį lyginamąjį svorį jiems suteikti, tačiau nustatytas kokybės vertinimo kriterijus turi suteikti jai realią naudą, nes, nustatydama konkrečią kokybinę savybę, perkančioji organizacija yra pasirengusi už ją sumokėti daugiau nei už pirkimo objektą be tokios savybės. Sprendime pateiktas pirkimo sąlygų 83 punkto turinio aiškinimas reiškia, kad pagal ginčui aktualų vertinimo kriterijų balus gaus visi tiekėjai, net jeigu jų siūlomi statybos vadovai nekokybiškai ar aplaidžiai vykdė savo funkcijas. Sėkmingas objekto statybos užbaigimas ir darbų pagal rangos sutartį galutinis perdavimas yra laikomi statybos vadovo atliktų pareigų vykdant rangos sutartį kokybės matu – įvykdžius šį statybų proceso etapą, konstatuojama, kad objektas atitinka statinio projektą ir statinio normatyvinę kokybę, už tokią statybą siūlomas asmuo yra prisiėmęs atsakomybę. Būtent tokia patirtis turi reikšmingos įtakos pirkimo sutarties vykdymo kokybei, todėl už tinkamą vadovavimą statybos proceso metu iki užbaigimo gali būti suteikiami balai. Statybos vadovo paskyrimo vadovauti objektui faktas ar epizodinis funkcijų vykdymas, nežinant rangos darbų rezultato, nesuteikia reikšmingos įtakos pirkimo sutarties vykdymo kokybei.
11.2. Rangos sutarties projekto 15.28 papunktyje nustatyta, kad rangovas turės atlikti statybos užbaigimo procedūras. Todėl yra akivaizdu, kad realią naudą atsakovei suteikia tik ta specialisto patirtis, kai objektas buvo užbaigtas (darbai įvykdyti nustatytais terminais, ištaisyti defektai, atliktas galutinis darbų perdavimas, statybos užbaigimo procedūra).
11.3. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad statinio statybos vadovui balai gali būti skiriami už objektus, kuriems pasiūlymo pateikimo termino dieną jis vis dar vadovauja. Pirkimo sąlygų 83 punkte naudojama veiksmažodžio forma „vadovavo“ rodo, kad veiksmas buvo atliktas praeityje. Taigi, pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas, kad statinio statybos vadovui balai būtų skiriami už objektus, kuriems jis vadovavo praeityje – pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dieną tokie objektai jau turi būti užbaigti. Tai, kad atsakovė pasiūlymuose prašė tiekėjų nurodyti rangos sutarties pradžios ir pabaigos datas, taip pat rodo, jog ji reikalauja sutarties baigtumo. Priešingu atveju atsakovė būtų nurodžiusi, kad turi būti pateikta „sutarties vykdymo data“ arba „sutarties vykdymo laikotarpis“, aiškiai nepažymėdama, jog turi būti nurodyta ir sutarties vykdymo pabaiga. Jei atsakovė turėjo tikslą suteikti balus už statybos vadovo patirtį nebaigtuose objektuose, ji privalėjo tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti tokią sąlygą. Iš pirkimo sąlygų tiekėjai negalėjo suprasti, kad galima siūlyti statybos vadovą, kuris epizodiškai vykdo savo funkcijas, vadovauja nebaigtuose objektuose. Atsakovė pirkimo dokumentuose nepaaiškino, ką konkrečiai reiškia jos vartojama sąvoka „vadovavo“. Tinkamai neišviešinusi reikalavimų, atsakovė negali jų taikyti vertindama tiekėjų pasiūlymus.
11.4. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad aiškinant ginčui aktualų kriterijų atsakovės nurodytu būdu, susidarytų ydinga situacija, kai yra skiriami papildomi balai už statybų vadovo, kuris, pavyzdžiui, vos kelias savaites yra paskirtas vadovauti 4 objektams, iš kurių nė vienas nėra užbaigtas, patirtį, nors tokia situacija realiai neatspindi jo patirties. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad vertinti ir skirti balus yra racionalu tik už faktinę statybų vadovo patirtį, kuri siejama tik su tinkamu objekto užbaigimu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytais argumentais ir neanalizavo, kokią ekonominę naudą pasieks atsakovė, pagal pirkimo sąlygų 83 punktą suteikdama balus specialistui už jo patirtį nebaigtuose objektuose.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Lingvistine prasme veiksmažodžio būtojo kartinio laiko panaudojimas nėra siejamas su veiksmažodžio turiniu, o tik su laiku, todėl žodžio „vadovavo“ turinio negalima nustatyti pagal tai, koks veiksmažodžio laikas panaudotas sakinio konstrukcijoje. Kitokios laiko formos panaudojimas yra neįmanomas, kadangi pasiūlymų vertinimas yra atliekamas jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir statybos vadovo patirtis laikotarpiu nuo pasiūlymo pateikimo termino pabaigos iki pasiūlymų vertinimo nėra analizuojama. Jeigu atsakovė būtų siekusi vertinti statybos vadovo patirtį tik užbaigtuose projektuose, suteikti balus tik už tinkamai užbaigtus objektus ar užbaigtas objektų perdavimo procedūras, tai atsispindėtų pirkimo sąlygose. Tikroji atsakovės valia buvo suteikti balus už statybos vadovo patirtį, įgytą vadovaujant objekto statybai, nepriklausomai nuo jo baigtumo.
12.2. Statybos vadovo darbo kokybė ir jo patirtis atsispindi nebūtinai tik atlikus statybos užbaigimo procedūrą, todėl ir balai nebūtinai turi būti skiriami tik už tą patirtį, kuri apima statybos užbaigimo stadiją. Aiškinant pirkimo sąlygas ieškovės nurodytu būdu, statybos vadovo patirtis būtų tinkama tik tada, jei objektas, kurio statybai jis vadovavo, buvo ir pradėtas, ir užbaigtas per 5 metus iki pasiūlymo pateikimo. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos ignoruoti patirtį, kurią vadovas įgijo statybos darbų pradžioje, nors ši stadija taip pat yra reikšminga. Statybų procese be statybos vadovo dalyvauja ir kiti subjektai, kurie gali atlikti dalį rangos sutartyje nurodytų veiksmų.
12.3. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja patį pirkimo sąlygų kriterijų T2, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl pirkimo sąlygos teisėtumo, o dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo įvertinimo ir pirkimo sąlygos pritaikymo.
12.4. Byloje yra pateiktos dvi skirtingo turinio Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, o ieškovė nenurodė, kuria iš jų remiasi. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl pirkimo sąlygos teisinio įvertinimo yra tik subjektyvi institucijos nuomonė. Šias išvadas paneigia specialių žinių turinčio specialisto išvada.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Ieškovė ginčija atsakovės sprendimą paskelbti trečiąjį asmenį pirkimo laimėtoju iš esmės remdamasi tuo, kad, jos vertinimu, pagal pirkimo sąlygų 83 punktą, balai tiekėjams galėjo būti skirti atsižvelgiant tik į statybos vadovų patirtį jau užbaigtuose objektuose, kadangi, priešingu atveju, ši sąlyga nesuteikia atsakovei ekonominio naudingumo ir yra netikslinga. Tačiau ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų iki tol, kai atsakovė priėmė sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją. Klausimą dėl tariamo pirkimo sąlygų neteisėtumo (netikslingumo) ieškovė iškėlė tik teismui pateiktame dublike. Ieškovė praleido terminą ginčyti pirkimo sąlygas.
13.2. Pirkimo sąlygose nėra jokių nuorodų, apibūdinančių objektą (jo baigtumo stadiją), kuriame vadovavimo patirtį įgijo tiekėjų siūlomi statybos darbų vadovai. Būtasis laikas pirkimo sąlygose pavartotas, kadangi patirtis turėjo būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo momento, o tai pasiūlymų vertinimo atžvilgiu yra praeitis. Atsakovė nevertino, ar statybos vadovas tas pačias pareigas ėjo ir pasiūlymų vertinimo momentu ir tai neturėjo įtakos jos skirtiems balams. Aiškinant pirkimo sąlygų 83 punktą ieškovės pageidaujamu būdu, būtų akivaizdžiai pakeistas jo turinys, jį susiaurinant, o teismo pateiktas aiškinimas tiesiogiai atitinka jo lingvistinę prasmę. Teismo pateiktą sąlygų aiškinimą patvirtina ir tai, kad pasiūlymo formoje aprašant, kokius duomenis ir dokumentus reikia pateikti, pagrindžiant atitiktį T2 kriterijui, nėra reikalaujama pateikti statybos darbų užbaigimo dokumentų ar užsakovų patvirtinimų apie sėkmingai įvykdytas sutartis ir užbaigtus darbus. Pasiūlymo formoje nurodyta informacija apie sutarties vykdymo laikotarpį reikalinga siekiant patikrinti, ar patirtis nebuvo įgyta anksčiau nei prieš 5 metus.
13.3. Atsakovė, pasirinkdama atitinkamą T2 vertinimo kriterijaus reikšmę, nepažeidė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų ir neapribojo tiekėjų teisės teikti pasiūlymus. Priešingai, pagal tokias sąlygas daugiau tiekėjų turėjo galimybę teikti pasiūlymus ir surinkti aukštesnius įvertinimo balus nei tuo atveju, jei sąlygos būtų aiškinamos ieškovės nurodytu būdu. Ieškovė be pagrindo teigia, kad būtent vadovavimas statybos užbaigimo procedūroms turėtų esminės reikšmės sutarties įvykdymui.
13.4. Teismo nesaisto Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktas teisinis vertinimas. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje daug dėmesio skyrė ginčo pirkimo sąlygos tikslingumo vertinimui, tačiau tai nėra šios bylos ginčo objektas. Viešųjų pirkimų tarnyba nepaneigė byloje esančios lingvistikos eksperto išvados, kad aptariama sąlyga yra aiški ir nedviprasmiška, joje nėra nuorodų į objektų baigtumą. Pirkimo sąlygos aiškumą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tai reiškia, kad teismo ir Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos yra suderinamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 5 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dalyvauti viešajame pirkime „Klaipėdos miesto skulptūrų parko sutvarkymo darbai“. Šiame pirkime dalyvavo keturi tiekėjai, tarp jų ieškovė UAB „Maviga“ ir trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę, o pirkimą laimėjusiu pripažino trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ pateiktą pasiūlymą. Ieškovės pasiūlymas liko antroje vietoje.
16. Ieškovė, susipažinusi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pranešimu apie eilės nustatymą ir laimėjusį pasiūlymą, taip pat laimėjusio pasiūlymo turiniu, perkančiajai organizacijai 2021 m. balandžio 29 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti pranešimą apie eilės nustatymą ir laimėjusį pasiūlymą bei perskaičiuoti laimėjusio pasiūlymo pagrindinio personalo patirties vertinimo balus. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad tik du iš keturių trečiojo asmens nurodytų statybos vadovo patirtį pagrindžiančių objektų atitinka pirkimo sąlygose nurodytą pagrindinio personalo patirties vertinimo kriterijų, nes trečiu ir ketvirtu numeriu pažymėti objektai pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo užbaigti.
17. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą ieškovės pretenziją atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad pirkimo sąlygos nenustatė, jog statinio statybos vadovo patirtis bus tinkama tik tuomet, jei vadovaujami objektai bus užbaigti. Sprendime atmesti pretenziją atsakovė nurodė, kad nepriklausomai nuo objekto baigtumo, jeigu siūlomas statybos vadovas vadovavo objektui, tai reiškia, jog jis turi patirtį ir už tai gauna balą, o patirtis, kaip paslaugos kokybės išraiška, atsiranda, net jei objektas yra nebaigtas.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo atsakovė nustatė pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymą iš esmės remdamasi pretenzijoje nurodytais argumentais. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, nurodęs, kad balai pagal pagrindinio personalo patirties vertinimo kriterijų yra skiriami už siūlomo statinio statybos vadovo patirtį bet kuriame statybos etape, o ieškovės nurodytą pirkimo sąlygų 83 punkto aiškinimą pripažino pažeidžiančiu sąžiningumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu nesutinka, akcentuodama, kad statybos vadovo paskyrimo vadovauti objektui faktas ar epizodinis funkcijų vykdymas, nežinant rangos darbų rezultato, nesuteikia reikšmingos įtakos pirkimo sutarties vykdymo kokybei. Ieškovė nurodo, kad pagal pirkimo sąlygas rangovas turės atlikti statybos užbaigimo procedūras, todėl realią naudą atsakovei suteikia tik ta specialisto patirtis, kai objektas buvo užbaigtas. Be to, ieškovė teigia, kad pirkimo sąlygose nėra nustatyta, jog statinio statybos vadovui balai gali būti skiriami už objektus, kuriems pasiūlymo pateikimo termino dieną jis vis dar vadovauja. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais ieškovės argumentais.
Dėl pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė (VPĮ 55 straipsnio 6 dalis).
20. Pirkimo sąlygų 77 punkte įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas renkamas pagal kainos ir kokybės santykį, laimėjusiu pripažįstamas tas pasiūlymas, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų. Pirkimo sąlygų 79 punkte nustatyti šie pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai: 1) pasiūlymo kaina (kriterijaus lyginamasis svoris 70); 2) sutartį vykdysiančių asmenų darbo užmokestis (kriterijaus lyginamasis svoris 15); 3) pagrindinio personalo patirtis (kriterijaus lyginamasis svoris 10); 4) papildoma statinio garantinio termino trukmė metais (kriterijaus lyginamasis svoris 5). Vertinant pagrindinio personalo patirtį ir skaičiuojant bendrą ekonominio naudingumo balą, vertinama vieno siūlomo statinio statybos vadovo (atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus pagal pirkimo sąlygų 13.2.3 papunktį) patirtis per ankstesnius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o už kiekvieną siūlomo statinio statybos vadovo objektą, kurio statybai jis vadovavo (statinių kategorija: ypatingi ir (ar) neypatingi statiniai, statinių grupė – susiekimo komunikacijos: keliai ir (ar) gatvės; taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje) skiriamas 1 balas. Maksimalus balų skaičius 5. Tiekėjui pasiūlius daugiau kaip vieną statinio statybos vadovą, objektų skaičius nesumuojamas ir vertinami tik to statinio statybos vadovo duomenys, kurio atitinkamų objektų skaičius didesnis (pirkimo sąlygų 83 punktas).
21. Iš aptartų pirkimo sąlygų turinio matyti, kad perkančioji organizacija vienu iš pasiūlymų vertinimo kriterijų pasirinko pagrindinio personalo patirties reikalavimą, kurio skirtingas aiškinimas sukėlė ginčą tarp šalių.
22. Pagal VPĮ 35 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Tuo tarpu VPĮ 55 straipsnio 1 dalis yra sistemiškai aiškinama kartu su 35 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinis reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas; kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).
23. Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad tiek sisteminis, tiek lingvistinis pirkimo sąlygų bei specialiųjų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimas lemia išvadą, jog balai už pagrindinio personalo patirties kriterijų tiekėjui galėjo būti skiriami tik už tokią statinio statybos vadovo (atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus pagal pirkimo sąlygų 13.2.3 papunktį) patirtį per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jeigu objektai, kuriuose jis ėjo šias pareigas, buvo pradėti statyti ne anksčiau nei 5 metai ir užbaigti statyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. jeigu pasiūlymo A dalyje „Techninė specifikacija“ nurodytos sutartys, kuriose tiekėjo siūlomas statinio statybos vadovas ėjo šias pareigas, buvo pradėtos ir užbaigtos vykdyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
24. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis ar formalus. VPĮ yra įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), nuostatos. Direktyvos 67 straipsnio 2 dalies b papunktyje įtvirtinta, kad, be kita ko, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą galima atsižvelgti į sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui. Pagal anksčiau nurodytą VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, vertinant pasiūlymą, atsižvelgtina į patirties kriterijų, kai jis susijęs su pirkimo objektu ir kai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad komandos (tiksliau – konkrečių jos narių (asmenų)), kuri vykdytų pirkimo sutartį, kompetencija ir patirtis skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose gali būti nurodyti kaip sutarties sudarymo kriterijai, nes viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybė gali labai priklausyti nuo asmenų, kuriems pavesta ją vykdyti, profesinių gebėjimų, kuriuos sudaro profesinė patirtis ir išsilavinimas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Ambisig, C/601/13). Taigi, šiuo atveju ginčo pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl pagrindinio personalo patirties buvo įtvirtintas dėl to, kad, perkančiosios organizacijos vertinimu, jis turi reikšmingos įtakos pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
25. Pagal pirkimo sąlygų 9 punktą, pirkimo objektas – Klaipėdos miesto skulptūrų parko sutvarkymo darbai, kurie apima: 1) inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų (takų), kitos paskirties inžinerinių statinių (tvorų, aikštelių) ir inžinerinių tinklų statybos darbus; 2) specialiosios paskirties pastato – gynybinio rūsio S. Daukanto g. 40c, Klaipėdoje, remonto darbus su darbo projekto parengimu pagal techninį projektą. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.3 papunktyje „Bendrieji reikalavimai“, be kita ko, numatyta, kad perkami rangos darbai ir susijusios paslaugos apima: visos reikiamos dokumentacijos pagal Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10 priedą sukomplektavimą ir pateikimą statytojui; visos rangos metu pažeistos infrastruktūros, inžinerinių rinklų, želdinių ir kitų elementų atstatymą į buvusią padėtį; visos reikalingos išpildomosios dokumentacijos objekto pridavimui įteisinti parengimą; žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų parengimą (ar jų patikslinimą, papildymą); apmokėjimą už statybos užbaigimo akto ar deklaracijos išdavimą. Pirkimo sąlygų 7 priede pateiktos rangos sutarties projekto 15.28 papunktyje nurodyta, kad rangovas įsipareigoja užsakovo vardu (pagal suteiktą įgaliojimą) atlikti statybos užbaigimo procedūras.
26. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti pagrindinio personalo patirties, kaip pirkimo sąlygose numatyto kokybę lemiančio kriterijaus, reikšmę, aktuali yra statinio statybos vadovo samprata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 punktą, statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.
27. Taigi, pagal aptartų nuostatų turinį matyti, kad statybos vadovui priskirta pareiga įgyvendinti statinio projektą ir vadovauti statybos darbams nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo momento bei atsakyti už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Kadangi pirkimą laimėjęs tiekėjas įsipareigos atlikti statybos rangos darbus nuo jų pradžios iki užbaigimo, be kita ko, darbai apims ir statybos užbaigimo procedūras, reikiamos dokumentacijos pateikimą, teisėjų kolegijos vertinimu, tik tiekėjo, kurio siūlomas statinio statybos vadovas yra įgyvendinęs statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, pasiūlymas, pagal šio ekonominio naudingumo kriterijaus nustatymo tikslą atitiks pagrindinio personalo patirties kriterijų (turės reikšmingos įtakos pirkimo sutarties vykdymo kokybei) ir tokiam pasiūlymui galės būti skiriami papildomi balai.
28. Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje taip pat atkreipė dėmesį, kad vien pirkimo sąlygų 83 punkto pasirinkimas rodo, kad perkančiajai organizacijai yra svarbi statybų vadovo patirtis ir tai gali daryti reikšmingą įtaką pirkimo sutarties vykdymo kokybei, o racionalu skirti papildomus balus (taigi ir mokėti daugiau) už faktinę statybų vadovo patirtį, kuri siejama tik su tinkamu objekto, kuriam vadovauta, užbaigimu.
29. Tokią teisėjų kolegijos išvadą iš esmės patvirtina ir suformuluotas pirkimo sąlygų turinys, jas aiškinant lingvistiškai bei sistemiškai. Kaip teisingai nurodo ieškovė, pirkimo sąlygų 83 punkte vartojamas ne esamasis, tačiau būtasis kartinis laikas – „vadovavo“. Žodžio „vadovauti“ vartojimas būtojo kartinio laiko vienaskaitos forma sudaro pagrindą teigti, kad statinio statybos vadovo patirtį, skiriant papildomą balą, numatyta vertinti retrospektyviai, t. y. papildomą balą skirti už tiekėjo pasiūlyme siūlomo statinio statybos vadovo objektą, kurio statybai jis vadovavo per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos ir kuriai jis nebevadovauja pasiūlymo pateikimo metu, nes objektas yra užbaigtas. Trečiojo asmens pateikta specialisto išvada dėl teksto suvokimo tokio teismo vertinimo nepaneigia, kadangi pirkimo sąlygų turinio aiškinimą ir teisinį įvertinimą atlieka teismas, spręsdamas konkretų ginčą.
30. Aptartą pirkimo sąlygų 83 punkto aiškinimo teisingumą papildomai patvirtina ir pirkimo sąlygų 1 priedo lentelėje nurodyti duomenys, kuriuos turi pateikti tiekėjai pasiūlyme, siekdami gauti papildomus balus. Iš pirkimo sąlygų 1 priedo lentelės matyti, kad atsakovė reikalauja, jog tiekėjai pasiūlyme nurodytų statinio statybos vadovo vardą, pavardę, sutarties objekto pavadinimą, specialisto pareigas vykdant sutartį, statinio kategoriją, užsakovą, sutartį vykdžiusio tiekėjo pavadinimą ir sutarties pradžią bei pabaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas pasiūlymo formoje nurodyti sutarties pradžios ir pabaigos datas sudaro pagrindą teigti, kad statinio statybos vadovo patirtis, už kurią numatyta skirti papildomų balų, siejama ne su sutarties vykdymu, tačiau praeityje iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pradėta bei įvykdyta sutartimi, kurios pagrindu tiekėjo statinio statybos vadovas jau yra įgijęs pirkimo sąlygų 83 punkte nurodytą patirtį. Pirkimo sąlygų 83 punktą aiškinant pagal atsakovės bei trečiojo asmens pateiktus argumentus, kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad pagrindinio personalo patirties reikalavimas reiškia bet kokiame objekto statybos etape įgytą patirtį, pirkimo sąlygų 1 priede nebūtų nurodytas reikalavimas pasiūlyme įrašyti sutarties pabaigos datą.
31. Nors atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tikroji jos valia buvo suteikti balą už statinio statybos vadovo vadovavimą objektui, nepriklausomai nuo to, ar pasiūlymo pateikimo dieną objektas yra baigtas, tokius atsakovės teiginius paneigia aptarta pirkimo sąlygų turinio analizė. Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Perkančiosios organizacijos argumentai dėl ginčo pirkimo sąlygos nustatymo ir jos paaiškinimo tikslų laikytini neaktualiais, jeigu nėra tinkamai išviešinti pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).
32. Trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“ 2021 m. vasario 17 d. pasiūlymo techninėje informacijoje statinio statybos vadove nurodė R. Š. ir jos vadovaujamų objektų sąrašu grindė pagrindinio personalo patirtį. Pasiūlyme detalizuota, kad R. Š. vadovavo keturiems objektams. Objektai, dėl kurių vertinimo kilo ginčas, yra pažymėti trečiu ir ketvirtu numeriu, t. y. Taikos prospekto kairės pusės priklausinių nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g., Klaipėdoje rekonstravimo ir automobilių stovėjimo aikštelių statybos darbai (sutartis sudaryta 2020 m. sausio 30 d.) ir J. Simpsono gatvės Palangoje rekonstravimo darbų pirkimas (sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 9 d.). Šie du pirkimo laimėtojo nurodyti objektai paskutinę pasiūlymo pateikimo termino dieną nebuvo užbaigti. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens pasiūlyme įrašytos sutarčių pabaigos datos. Taigi, atsakovė nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymui skyrė balus už pagrindinio personalo patirtį šiuose objektuose, nes jie nebuvo baigti statyti. Tai lėmė, kad atsakovė pirkimo laimėtoju nepagrįstai pasirinko trečiąjį asmenį, nes trečiojo asmens pasiūlymui neskyrus balų už paminėtus objektus ir įvertinus pagrindinio personalo patirties kriterijaus lyginamąjį svorį (10 proc.) bendrame pasiūlymų vertinime, trečiojo asmens pasiūlymo bendras ekonominio naudingumo vertinimas tampa mažesniu už ieškovės.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai išaiškino pirkimo sąlygų nuostatas, neatsižvelgė į tai, kokia statinio statybos vadovo patirtis lemia pirkimo sutarties vykdymo kokybę, todėl priėjo teisiškai nepagrįstos išvados, jog atsakovė teisingai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkinamas ir atsakovės 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas panaikinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Teismo sprendimu pripažinus perkančiųjų organizacijų veiksmų neteisėtumą, jos įpareigotinos (net to konkrečiai nenurodžius teismui) toliau tęsti pirkimo procedūras, jose atlikti pakartotinius veiksmus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-468/2018). Konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y., pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų. Tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).
35. Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimas reiškia pirkimo procedūrų grąžinimą į pasiūlymų vertinimo stadiją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
36. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys yra patekintas visa apimtimi, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlygintinos, o atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
38. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 818,35 Eur bylinėjimosi išlaidų: už ieškinį sumokėjo 1 537,50 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 101,10 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant ieškinį bei 1 179,75 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant dubliką. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei priteistina bendra 3 818,35 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad įrodymus, patvirtinančius jos išlaidas advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 537,50 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei priteistina ši bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma. Taigi, iš viso ieškovei UAB „Maviga“ priteistina 5 355,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.
40. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 51 punktą; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 201 punktą). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė savo interesus gynė prieš atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir trečiąjį asmenį UAB „Plungės lagūna“, abu šie asmenys procesiniuose dokumentuose teikė argumentus, kuriuos teismas nagrinėjamoje byloje atmetė kaip nepagrįstus, iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteistinas ieškovės UAB „Maviga“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų 5 355,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga“ ieškinį patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė ir viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto skulptūrų parko sutvarkymo darbai“ laimėtoju pripažintas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ pasiūlymas.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Maviga“ (juridinio asmens kodas 304051550) iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) 2 677,93 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Maviga“ (juridinio asmens kodas 304051550) iš uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ (juridinio asmens kodas 169901489) 2 677,93 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.