Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1959-1118/2021 pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admituras“, UAB „Saurida“, UAB „Mažeikių butų ūkis“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas ir antstolis S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi su skundu dėl antstolio S. D. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo, atšaukti pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti priverstinius išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo paskutinio gyvenamojo būsto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas . (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad apie buto pardavimą iš varžytynių sužinojo tik iš www.evarzytines.lt puslapio, turtas pardavinėjamas už 9600 Eur, tačiau antstolis nepateikė nei Turto rinkos vertės nustatymo patvarkymo, nei Turto arešto akto, nei patvarkymo dėl turto varžytynių paskelbimo. Antstolis neveikė taip, kaip iš jo reikalauja teisės aktai ir teismų praktika. Iš skolininkui priklausančio būsto galima išieškoti tik tada, jei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4000 Eur, pareiškėjo skolos ir vykdymo išlaidos sudaro tik 1445,67 Eur, o tai nesudaro daugiau nei 4000 Eur. Antstolis periodiškai nurašo nuo pareiškėjo banko sąskaitos 50 Eur, tad skola vis mažėja. Pareiškėjas kito turto neturi, jo vienintelio turimo būsto vertė yra 12000 Eur, o tai yra beveik 10 kartų daugiau nei skolų suma, todėl jo susidariusi skola (pinigų išieškojimas) negali būti nukreiptas į jo paskutinį gyvenamąjį būstą. Antstolis turėtų nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas bei transporto priemonę.

2. Antstolis S. D. 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog bendra išieškojimo suma yra 5740,17 Eur, skolininkas turi 18 vykdomųjų bylų pas visus Mažeikių teritorijoje veikiančius antstolius. Skolininkas žino apie jam taikomus priverstinio vykdymo veiksmus, 2020 m. balandžio 3 d. jam buvo asmeniškai įteiktas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo. Skolininkas turto vertės neginčijo. Antstolis siunčia skolininkui registruotas pašto siuntas, tačiau skolininkas piktnaudžiauja ir neima siuntų, kurios yra siunčiamos jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Skolininkas prašo nukreipti išieškojimą į 1987 m. transporto priemonę, kuri yra išregistruota iš eismo, skolininkas nenurodė, kur yra automobilis, neaišku, ar automobilis yra likvidus, nes 34 metų automobilis neturi jokios vertės. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, skolų dydis neleidžia nutraukti išieškojimo iš paskutinio būsto, K. P. mažamečių vaikų neturi, nedirba, į teismą dėl uždraudimo išieškoti iš paskutinio būsto nesikreipė, skolos yra ne vien už komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo K. P. skundas dėl antstolio S. D. veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta.

13. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

14. Nors apelianto K. P. teigimu antstolio S. D. kontoroje išieškoma skolų suma sudaro tik 1445,67 Eur, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog antstolio S. D. kontoroje 2021 m. vasario 17 d. dienai buvo likę išieškoti 2760,34 Eur skolų kreditoriams, 1,44 Eur atlygio antstoliui, 322,59 Eur vykdymo išlaidų (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 14-15 l.). 2021 m. kovo 26 d. antstolė E. M. pateikė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo septyniose vykdomosiose bylose, bendra išieškomų skolų suma yra virš 2000 Eur. Antstolė G. Ž. taip pat atsiuntė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo keturiose vykdomosiose bylose, skolų suma viršija 1600 Eur. 2021 m. kovo 31 d. patvarkyme antstolis S. D. nurodė, jog bendra išieškojimo suma 5740,17 Eur, taigi akivaizdu, jog K. P. skolų suma yra didesnė nei 4000 Eur, o apeliantas, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, nepateikė jokių duomenų, jog jo turimą skolą galima padengti per 18 mėnesių. Taigi išieškoma suma viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytą ribą, todėl apelianto teiginiai, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į jam priklausantį būstą, yra nepagrįsti. Be to, CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus. Taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungia prie išieškojimo, išieškomas sumas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

15. CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Apeliantas nei antstoliui, nei pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kad skolą galima išieškoti per įstatyme numatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto K. P. teiginiai, jog antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš paskutinio jam priklausančio būsto, yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas K. P. būtų pateikęs teismui CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą – dėl uždraudimo išieškoti iš paskutinio būsto, ir kad teismo nutartimi būtų uždrausta išieškoti iš skolininko turimo buto. Prie skundo skolininkas nėra pridėjęs jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis yra neįgalus, socialiai remtinas ar yra kitų aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą gyventi šiame būste.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Be to, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-202-1075/2020).

17. Byloje nustatyta, kad atliekant priverstinio skolų išieškojimo veiksmus 2008 m. lapkričio 27 d. buvo areštuotas skolininkui K. P. priklausantis turtas – vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S0303056 buvo nustatyta 12000 Eur buto vertė; patvarkymas įteiktas skolininkui 2020 m. balandžio 3 d. asmeniškai (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 l.). 2021 m. vasario 25 d. buvo paskelbtos pirmosios buto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina 9600 Eur, šis raštas skolininkui neįteiktas, nes skolininkas neatsiėmė jo pašte (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 8-9 l.).

18. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Šiuo atveju skolininkas privalėjo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Apeliantas neteikė jokių prieštaravimų dėl varžytynėse parduodamo turto vertės nustatymo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ginčo varžytynėse pardavinėjamas butas antstolio buvo įvertintas neteisingai ir neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo buto kaina nustatyta teisėtai ir pagrįstai.

19. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, antstolis, skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).

20. Byloje nustatyta, kad visi apeliantui skirti procesiniai dokumentai CPK 604–605 straipsniuose nustatyta tvarka buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį. Tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantui buvo siunčiama visa informacija apie vykdymo eigą, be to, pareiškėjas pats turėjo būti suinteresuotas bendradarbiauti, teikti duomenis, naudotis jam suteiktomis teisėmis ir pan., o ne ignoruoti antstolio siunčiamus procesinius dokumentus. Tokį pareiškėjo procesinį elgesį apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nesąžiningą siekį užvilkinti turto realizavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai dėl neinformavimo vykdymo procese, atmetami kaip nepagrįsti.

21. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius proceso teisės normas. Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista, pareiškėjo K. P. atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.