Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokatui K. K., atsakovui G. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui G. R., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaikui sueis pilnametystė, atsižvelgiant į infliaciją priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant išlaikymo lėšų tvarkymą (administravimą) uzufrukto teise ieškovei; nustatyti sūnaus R. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas sudarę santuokos nebuvo, tačiau palaikė labai artimus santykius, gyveno gyvenimą faktinėje šeimoje ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus R. R.. Be R. ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką - keturiolikos metų sūnų V.. Bendras gyvenimas su atsakovu nesusiklostė ir nuo 2014 m. sausio mėn. atsakovas išėjo gyventi atskirai, šiuo metu jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su sūnumi R. ir kitu (ne atsakovo) nepilnamečiu sūnumi V. K., gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei tenka visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Ieškovė dirba Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, jos pajamas sudaro vidutinio dydžio darbo užmokestis. Sūnus R. R. lanko vaikų darželį. Ieškovė yra finansiškai nepajėgi išlaikyti vaiko R. viena, jam yra reikalinga tėvo (atsakovo) materialinė parama. Sūnus R. šiuo metu gyvena su ieškove, tarp jų yra susiformavęs emocinis ryšys, jie yra labai artimi, todėl sūnus R. turėtų nuolatos gyventi su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas, derinant su ieškove, ir toliau turėtų galimybę bendrauti su R., aktyviai dalyvauti jo priežiūroje, lavinime, ugdyme.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad su ieškove bendrą nesantuokinį gyvenimą gyveno nuo 2011 metų vasaros iki 2016 metų pavasario. Kadangi ieškovė, būdama santuokoje su kitu vyru, jau bendravo su atsakovu, o praėjus nedaug laiko po išsiskyrimo pastojo, gimus sūnui teko daryti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo ir teisminiu keliu nustatyti tėvystę. Sūnui R. atsakovas suteikė savo pavardę ir priregistravo jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su ieškove; kartu gyveno ieškovės sūnus V. iš pirmos santuokos. Atsakovas iš savo darbo užmokesčio mokėjo buto komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą visai šeimai. Ieškovė savo uždirbtas lėšas panaudodavo savo reikmėms, prie bendros šeimos gerovės neprisidėjo. Šalys penkerius metus gyveno patenkinamai, kol ieškovo finansinė padėtis buvo nebloga (turėjo santaupų, darbą). Kai atsakovo materialinė padėtis suprastėjo, prasidėjo nesutarimai, ieškovė reikalavo, kad atsakovas parduotų butą ir pinigus panaudotų šeimos išlaikymui. Tokie ieškovės reikalavimai atsakovui nebuvo priimtini. Tada atsakovas pakeitė darbą ir paėmė kreditą iš banko. Toks atsakovo elgesys ieškovei nepatiko, todėl ji nutraukė santykius su atsakovu ir su vaikais išėjo gyventi į jai nuosavybės teisę priklausantį dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas neturi jokių galimybių mokėti po 200,00 eurų išlaikymą vaikui. Atsakovas turi dukrą iš pirmos santuokos - G. R. gim. (duomenys neskelbtini), kuriai moka išlaikymą. Atsakovo darbines pajamas sudaro apie 77,00 Eur per mėnesį. Be to, jis turi bankinių įsiskolinimų. Ateityje planuoja įsidarbinti valstybės tarnyboje. Sutinka mokėti sūnaus R. išlaikymui po 80,00 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Atsakovas su sūnumi R. nori bendrauti bei dalyvauti jo ugdyme.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai paaiškino, kad per mėnesį sūnaus R. išlaikymui reikia apie 390,00 Eur - vaikas dažnai serga, daug pinigų išleidžia vaistams. Ieškovės pajamas sudaro 480,00 Eur per mėnesį. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką visam savaitgaliui. Palaiko reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą su ieškove. Prašo, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka su vaiku – kas antrą penktadienį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., iš anksto ieškovę perspėjant trumpąja žinute, ir pristatant vaiką tos pačios savaitės sekmadienio vakarą į jo gyvenamąją vietą.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškina, kad gali teikti išlaikymą savo sūnui R. po 80,00 Eur per mėnesį. Turi dukrą iš pirmos santuokos, kuriai teikia išlaikymą. Nurodo, kad šiuo metu dirba, tačiau bando susirasti geriau apmokamą darbą, turi nuosavybės teise jam priklausantį butą, moka kreditą bankui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. R.. Ieškovė dirba Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, jos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 480,00 Eur, atskaičius privalomuosius mokėjimus. Ieškovė turi dar vieną sūnų (iš santuokos su E. K.) – V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo metu dirba UAB ,,Kingstonas LT“, jo mėnesinės pajamos yra apie 80,00 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Byloje esanti kredito sutartis patvirtina, kad atsakovas yra paėmęs kreditą iš AB ,,Swedbank“ vartojimo reikmėms. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimu iš atsakovo G. R. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai G. R., gim. (duomenys neskelbtini) – ne mažiau kaip ½ LR Vyriausybės numatytos MMA dydžio išmoką kas mėnesį. Šalių nepilnametis vaikas R. R. lanko Klaipėdos lopšelį - darželį ,,V.“, 2016-06-02 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad vaikui nuo 2013 m. dažnai kartojasi bronchitas, nuo 2014 m. rugsėjo sirgo kas mėnesį, 2015 m. sirgo 9 kartus per metus, 2016 m. – 4 kartus per metus, paskutinį kartą sirgo 2016 m. gegužės mėnesį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5, 3.3 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės ir atsakovo vaikas yra ikimokyklinio amžiaus – sūnui R. R. yra ketveri metai. Ieškovė pateikia į bylą duomenis apie išlaidas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia po 390,00 Eur (maitinimui – 150,00 Eur, aprangai – 60,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 30,00 Eur, darželio išlaidos – 60,00 Eur, ugdymo priemonėms – 30,00 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, buities išlaidos – 30,00 Eur).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar bedarbyste. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra sunkesnė už ieškovės turtinę padėtį, todėl ieškovė proporcingai savo turtinei padėčiai turi daugiau prisidėti prie vaikui teikiamo išlaikymo. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovo turima viešojo administravimo specialybė, pakankamai jaunas (45 m.) amžius netrukdo atsakovui gauti didesnes pajamas. Nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti geriau apmokamą ar papildomą darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi ir gali dėti didesnes pastangas pakankamam išlaikymui teikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko R. R. išlaikymui po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016-03-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

LR CK 3.169 str. įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus R. R. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos nėra. Teismo vertinimu, vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio R. R. gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu šalys teigia, jog ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: kas antrą penktadienį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., iš anksto perspėjant ieškovę trumpąja žinute, ir pristatant vaiką tos pačios savaitės sekmadienio vakarą į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas tokiai bendravimo su vaiku tvarkai neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas kenktų vaiko interesams, kad atsakovas netinkamai elgtųsi vaiko akivaizdoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovės pasiūlytas variantas bendravimo su vaiku nustatymas atitinka šalių galimybes ir vaiko teises. Nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas kas antrą penktadienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., iš anksto perspėjant ieškovę trumpąja žinute ir pristato vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Išaiškintina, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta apie 78 proc. reikalavimų), o laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, 2016 m. kovo 15 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 179,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos; 2016-02-18 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-322-2392 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 154,00 Eur (72,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui; 41,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą; 41,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškinio reikalavimų patenkinta apie 78 procentai. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 140,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 120,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 260,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. R., gim. (duomenys neskelbtini) 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-03-14 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas kas antrą penktadienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., iš anksto perspėjant ieškovę trumpąja žinute, ir pristato vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.