- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1559-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- J. D., L. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.3.2.2Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,81 promilių neblaivumas), konflikto metu su sugyventine J. D., paėmęs keptuvę, tyčia vieną kartą trenkė jai į kairį antakį, taip sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. D..
A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. P., panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pasikėsino apiplėšti žmogų:
jis, 2023 m. kovo 10 d. apie 14:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas parduotuvėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, nukreipęs į pardavėjos L. K. pusę pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm skersmens rutulio formos (BBS tipo) kulkomis, skirtą pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 ginklams nepriskiriamas (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų energija yra 1 – 1,4J) (2023 m. kovo 27 d. specialisto išvada IBPS-V-85061-3), reikalavo pinigų ir alaus, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji L. K. trenkė jam per galvą pagaliu, po to jis pasišalino iš įvykio vietos, taip, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pasikėsino apiplėši žmogų.
A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
A. P. taip pat kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2021 m. vasaros pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, Gariūnų g. 70, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo nešaunamuosius ginklus, kurie, remiantis 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvada (IBPS-V-85061-3), yra pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B3-3 modelio pneumatinis šautuvas Kandar Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, ir pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro, PM 49 modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų kinetinė energija yra iki 3J), kurie buvo rasti ir paimti 2023 m. kovo 10 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino ir parodė, kad ginklas yra šaltasis, jis buvo pirktas iš parduotuvės. Pardavėjas jam aiškino, kad tai leistini džiauliai ir neviršija kalibro. Jei būtų žinojęs, kad tam reikia leidimo, būtų jų nepirkęs. Ginklų reikėjo pramogai, norėjo nuvažiuoti pas draugą į šaudyklą, kadangi jis mėgsta pašaudyti. Rugpjūčio 27 d. vakare tarp jo su sugyventine įvyko konfliktas, vienas kitam ne taip pasakė žodžius, todėl taip išėjo. Įvykio metu jis vartojo alkoholį, gėrė alų. Kaltinamojo teigimu, sudavė sugyventinei keptuve, bet daugiau jokių veiksmų prieš ją neatliko. Neatsimena, kur pataikė, galimai – į galvą, bet nenorėjo į ją pataikyti. Įvykis įvyko virtuvėje, keptuvė pasitaikė po ranka. Kai yra neblaivus, nesielgia agresyviai. Po įvykio sugyventinė iškvietė policiją. Pasak kaltinamojo, savo veiksmus vertina labai blogai, labai gailisi, nori atsiprašyti sugyventinės, su kuria kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Anksčiau tokių įvykių nebuvo, po šio įvykio konfliktų su ja taip pat nebuvo. Dėl kito įvykio gali paaiškinti, kad įvykis parduotuvėje nutiko šiais metais. Jis šiaip užėjo vakare į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) ir ištraukė ginklą, bet nenorėjo nieko plėšti, tai buvo alaus baras. Tą dieną jau gėrė alų, įvykio metu buvo neblaivus. Nežino, kodėl ėmė ginklą, bet jį ištraukė prieš pardavėją. Po to gavo su lazda per galvą ir išėjo, jam stipriai pradėjo bėgti kraujas bėgti. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 100–103), kaltinamasis A. P. parodė, kad norėjo išgerti alaus, todėl užėjo į parduotuvę, bet joje alaus nenusipirko. Negali pasakyti, kodėl ištraukė ginklą. Nebuvo toks neblaivus, tiesiog ištraukė ginklą. Jis pažįsta L. K. apie 4 metus. Jei L. K. sakė, kad jis reikalavo pinigų, tai gal ji teisi, nežino. Pripažįsta, kad galėjo reikalauti pinigų. Kaltinamojo teigimu, jis neturi problemų su alkoholiu, vartoja saikingai. Būna, kad kartą per porą savaičių vartoja alkoholį. Šiuo metu jam reikia daryti rankos operaciją, nes nutrūkę raiščiai. Tiek įvykių buvo, negali pasakyti, kad viską prisimena. Neatsimena dėl girtumo ir dėl to, kad nori sušvelninti savo padėtį.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu A. P., bendrą ūkį veda (duomenys neskelbtini) metus. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 21 val. kartu su savo sugyventiniu grįžus namo, sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, nepamena. Žodinio konflikto metu A. P. pasakė jai, kad ji uždarytų burną, o ji jam pasakė, kad neuždarys, todėl A. P. paėmė virtuvėje ant viryklės buvusią keptuvę ir trenkė jai į kairės pusės antakį. Pasak nukentėjusios, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio pasakė A. P., kad iškvies policiją ir kad jis išeitų. Ji paskambino Bendruoju pagalbos numeriu, o A. P. išėjo iš buto, kur tiksliai ji nežino. Pretenzijų A. P. neturi (1 t., b. l. 50–51).
Apklausiama papildomai nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vėliau, kaip suprato, sugyventinį sulaikė policija. Įvykio metu buvo suduotas tik vienas smūgis keptuve jai į kairės pusės antakį, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą. Prašo keptuvę grąžinti, nes ji reikalinga buityje. Sugyventinis nėra įrašytas į jokias įskaitas, nėra priklausomas nuo alkoholio, jam gydytis nuo jo priklausomybės nereikia. Civilinio ieškinio savo sugyventiniui nereikš, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, jokių pretenzijų neturi, nori, kad jis grįžtų į šeimą ir gyventų kartu. Mano, kad sugyventiniui tai bus gera pamoka ir jis daugiau nenusikals (1 t., b. l. 59–60).
Apklausiama papildomai nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai 2022 m. vasaros pabaigoje įvyko konfliktas tarp jų namuose su A. P., tyrimas buvo nutrauktas, nes jie susitaikė. Dėl įvykio, kai pas juos namuose buvo atliekama krata ir paimti A. P. ginklai, gali paaiškinti, kad jai pasakė pareigūnai, jog jis grasino pardavėjai ginklu bare adresu (duomenys neskelbtini) g., kur yra alkoholinių gėrimų parduotuvė. Matė, kad A. P. buvo praskelta galva iš priekio ir jis jai pasakė, kad jį pagaliu sužalojo pardavėja, tačiau apie patį įvykį jis jai nieko daugiau nepasakojo, nei su kokiu ginklu, nei kodėl jis jai grasino. Vėliau tik pasakė, kad buvo kvailas ir pridarė, bet į smulkmenas nesileido. A. P. namuose turėjo tris ginklus, tai vieną ilgu vamzdžiu „vintofka“, kurią laikė už spintos dėkle ir du trumpi ginklai, kuriuos laikė krepšyje virtuvėje už mikrobangų krosnelės. Kada ir kur jis įsigijo šiuos ginklus, ji nežino. Pirmą kartą juos pamatė maždaug prieš metus valydama namuose. Paklausė jo, kas tai per ginklai ir iš kur, jis pasakė, kad guli, tegul ir guli. A. P. parodė kažkokį mažą leidimą su antspaudais, kad jis gali turėti tokius ginklus, tačiau ji nesigilino. A. P. jį nešiojosi piniginėje, o kur leidimas yra dabar, ji nežino. Suprato, kad tai galimai netikri ginklai, kai matė prie jų baltos spalvos plastikinius šratukus. Kam ginklai buvo reikalingi A. P., ji nežino, jis jai nesakė. Niekada nėra mačiusi, kad jis juos kur neštųsi ar iš jų šaudytų. A. P. niekada nebuvo medžiotojas (1 t., b. l. 69–71).
Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 13.45 val., dirbdama alaus bare adresu (duomenys neskelbtini), aptarnavo klientus, buvo prie kasos ir pamatė, kad iš kitos pusės kasos priėjo iš matymo pažįstamas vyras, buvo be kaukės, ant galvos buvo kepurė, su akiniais, tamsiai mėlyna striuke, iškart atpažino A.. Tada pastebėjo, kad vienas iš klientų stovi išsigandęs. Atsisuko ir pamatė, kad A. stovi su juodos spalvos pistoletu, ginklu. Ginklas buvo nukreiptas į ją ir A. pasakė jai: ,,s...a pilk alaus ir duok babkių“. Ji priėjo arčiau prie kasos paimti kitam klientui degtinės ir paėmė pagalį, kuris gulėjo apačioje prie kasos, norėjo iš A. rankų atmušti ginklą, pradėjo gintis. Prisimena, kad 2 kartus jam sudavė pagaliu, kur pataikė, neprisimena, nes buvo šoko būsenos, ir tada A. pabėgo. Pastebėjo, kad jis buvo girtas, nusprendė pagal tai, kaip jis kalbėjo. Tada iškart iškvietė policijos pareigūnus. Ji labai išsigando. Ar tai buvo tikras ginklas, nežino, bet pamatė, kad ginklas tikrai nežaislinis. A. pažįsta iš senesnio įvykio, kuris buvo prieš porą metų. Tada A. taip pat atėjo į barą su medžiokliniu šautuvu, buvo ištraukęs ginklą ir grasino kitiems klientams, bet policijos nekvietė. Nuo to laiko stengėsi A. neįleisti į barą, bet baras yra sujungtas su parduotuve, kur jis dažnai ateidavo. A. labai piktybiškas, konfliktinis, nemalonus žmogus. Bare yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 100–102).
Apklausiama papildomai nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu neatpažintų ginklo. Pamena, kad tai buvo juodos spalvos pistoletas, matė vamzdį, kažkokias lyg ir skyles ant jo, bet tiksliau apibūdinti negali. Jai padaryta moralinė žala, civilinio ieškinio nereikš. Antrojo vyro, kuris buvo parduotuvėje, atpažinti negali. Lazdą, kuria sudavė A. norėdama išmušti jam iš rankų ginklą, gali pateikti tyrimui. Tai medinis kočėlas, kurį anksčiau naudojo paremti duris. Kai sakė, kad A. prieš porą metų buvo atėjęs į barą su medžiokliniu šautuvu, tai kada tiksliai tai buvo, ji negali pasakyti, nepamena, regis buvo vasara. Tada jai asmeniškai jis negrasino, pasigyrė, kad jis yra medžiotojas, kiek pamena, iš pažiūros taip pat buvo neblaivus. Tą kartą bare buvo dar du nepažįstami vyrai ir jis kažkodėl juos puolė, nukreipė į juos ginklą. Tada ji pasakė A. išeiti, nes iškvies policiją, ir jis išėjo. Dėl įvykio A. jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 104–106).
Liudytojas A. D. (A. D.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 13.35 val. jis atėjo į barą, (duomenys neskelbtini). Apie 13.40 val. nusipirko cigarečių ir bokalą alaus, matė, kad bare prie kasos stovėjo jam pažįstamas A., kuris ankščiau su juo dirbo. Girdėjo, kad A. prašė baro darbuotojos, kad ji įpiltų alaus, o baro darbuotoja paaiškino, kad nieko nepils ir kad A. eitų namo. Vėliau pamatė, kad A. įkišo dešinę ranką į striukės vidinę kišenę ir, ištraukęs daiktą, panašų į ginklą, užtraukė ginklo spyną. A. minėtą ginklą nukreipė į baro darbuotoją, ji išsigando. A., laikydamas ginklą, aiškino L. (baro darbuotojai) rėkdamas rusiškai ,,s...a, įpilk alaus“. Kas vyko toliau, neprisimena, nes buvo šoko būsenos, tik matė, kad L. iš kažkur ištraukė medinį pagalį ir pradėjo gintis, o A. pabėgo link prekybos centro ,,Maxima“. Matė, kad L. buvo labai išsigandusi ir šoko būsenoje, ji paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis palaukė policijos, paaiškino, kad pažįsta A., parodė, kur galimai jis gyvena (1 t., b. l. 126–128).
Apklausiamas papildomai liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai apie 13.40 val. baro darbuotoja paaiškino, kad nieko nepils ir kad A. eitų namo, jis (A. D.) buvo visiškai blaivus, o A. buvo neblaivus, buvo matyti iš jo judesių, kad girtas. Kai pardavėja liepė A. eiti namo, jis savo dešinę ranką įsikišo į striukės vidinę kairiąją kišenę ir išsitraukė pistoletą. Tai buvo pistoletas, o ne revolveris. Juodai pilko metalo, viršus kampuotas. Pasirodė, kad A. ginklo spynos užraktas yra kampuotas, lyg kovinio ginklo, tačiau vamzdis pasirodė kiek per mažas. Buvo baisu, jis labai išsigando. A. nei jam, nei tam nepažįstamam vyrui ginklu negrasino, jis ginklą nukreipė į L. ir liepė, kad ji jam piltų alaus. Ar dar ko reikalavo, negali pasakyti. A. buvo labai piktas, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. L. iš pradžių nepamatė ginklo, tik po akimirkos, kai pamatė jo išsigandusias akis, pasuko galvą ir pamatė ginklą, ji atrodė gana drąsi, gal iš šoko būsenos. L. vaikščiojo už baro, A. vis laikė ginklą nukreipęs į ją, ten, kur ji ėjo. Po to L. iš kažkur išsitraukė pagalį, kuriuo paremdavo duris, juo pradėjo mušti A.. Ar ji jam kur pataikė, pasakyti negali, regis, taikė suduoti per pistoletą. Sudavė kelis kartus. Tada A. susikeikė ir išėjo. L. jam dar pasakė „varyk“. A. vilkėjo tamsiai mėlyna striuke, buvo su kepure, tamsios spalvos, vienspalve. Kai A. išėjo, matė, kad L. šokas, ji visa drebėjo, paskambino policijai ir šeimininkui. Mano, kad ginklą galėtų atpažinti, nes gerai įsidėmėjo. Nors įvykis jam tuo metu buvo labai netikėtas ir išsigando, bet jam niekas negrasino, ginklas į jį nukreiptas nebuvo, taigi nukentėjusiuoju nesijaučia (1 t., b. l. 132–134).
Liudytojas P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie pietus, galimai 14 val., jis buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena. Tuo metu buvo išgėręs tris alaus ir apsipirkinėjo parduotuvėje, kuri yra sujungta su baru ir parduotuvės kasa. Jis buvo parduotuvėje ir girdėjo, kaip pardavėja su kažkuo bare barasi, sakė „eik iš čia, kad ji tai nieko nepils“. Parduotuvėje buvo dar vienas klientas, kuris buvo prie kasos, šalia jo, jis tuo metu atsiskaitinėjo už prekes. Staiga pamatė ranką, kurioje buvo ginklas. Ginklas buvo nukreiptas į pardavėją. Žmogaus jis nematė ir jo apibūdinti, atpažinti negalėtų, nes tarp jų buvo siena. Ginklas buvo juodos spalvos, tai buvo pistoletas, gana didelis. Matė, kad ginklo gaidukas atlaužtas ir ginklas paruoštas šūviui, tačiau negirdėjo, ar jis buvo užtaisomas. Ginklą tikrai atpažintų. Jam pasirodė, kad tai yra tikras ginklas, ir išsigando, nors jam nebuvo grasinama. Anksčiau niekada nėra susidūręs su ginklais ir buvo tikrai baisu, tačiau dėl įvykio niekam pretenzijų neturi. Nepamena, kad tas žmogus, kuris laikė ginklą, ką nors sakytų ir pardavėjai. Gal dėl patirto šoko. Pagal rankos dydį suprato, kad ginklą laikė vyras. Pardavėja iš karto ginklo nepastebėjo, ginklą pirmas pamatė jis, po to ji. Tas kitas klientas taip pat turėjo matyti ginklą. Kaip tiksliai viskas vyko negali pasakyti, nepamena, galimai iš šoko, bet pamena kaip pardavėja iš po baro paėmė kažkokį pagalį ir juo trenkė į tą pusę, kur buvo tas žmogus su ginklu. Ar ji jam, kur pataikė nematė, tačiau po to išgirdo užsidarant baro duris, tai suprato, kad tas žmogus pabėgo (1 t., b. l. 149–151).
2023 m. balandžio 5 d. vyriausiosios tyrėjos I. Š. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2023 m. kovo 10 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), iš A. P. paimtas pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B3-3 modelio pneumatinis šautuvas Kandar Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams (2023 m. kovo 27 d. specialisto išvada IBPS-V-850611-23), kurį A. P. įgijo ir laikė neturėdamas tam leidimo (1 t., b. l. 9–10).
2022 m. rugpjūčio 27 d. vyriausiojo patrulio E. K. (E. K.) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad nukentėjusiajai J. D. ties antakiu užfiksuota kraujuojanti žaizda, taip pat nukentėjusiosios būsena – akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi, smurtu įtariamas asmuo yra nukentėjusiosios sugyventinis A. P. (1 t., b. l. 37–40).
2022 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte iš (duomenys neskelbtini). Be kita ko, užfiksuota, kad virtuvėje ant viryklės yra padėta keptuvė juodos spalvos, reikšminga ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 42–46).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 14.05 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas iš matymo asmuo pranešėjai grasino su ginklu, reikalavo pinigų, alkoholio. Asmuo nuėjo link parduotuvės „Maxima“, žinoma pranešėjai, kad asmuo gyvena netoliese, vardu A. (1 t., b. l. 76).
2023 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta alaus baras (duomenys neskelbtini). Link pagrindinių baro durų veda takas kairiau nuo baro pastato. Priešais baro duris nuo kairės takelio pusės turėklų iki dešinės takelio pusės turėklų pririšta „STOP“ juosta. Baro durys plastikinės, iš dalies stiklinės, šalia durų iš dešinės yra plastikinis langas, kur virš durų ir lango yra užrašas „Pilstomas alus išsinešimui“, ant durų užklijuota „8-22“, lange iš vidaus šviečia kabantis užrašas „Baras“. Toliau iš dešinės yra sekančios parduotuvės durys, kur yra įėjimas į alkoholio parduotuvę. Atidarius pirmas baro duris, patenkama į baro vidų, kur iš jo kairės pusės prie sienos yra sėdimos vietos, šalia kurių stovi trys sustumti mediniai stalai, priešais įėjimo duris yra baro stalas nuo kairės sienos pusės iki dešinės sienos pusės iki durų, ant kurių užrašyta „TUALETAS MOKAMAS 1.50“. Šalia baro stalo, per jo vidurį stovi dvi baro kėdės. Už baro stalo iš jo vidinės pusės įrengtos 3 alaus pilstymo įrangos, tarp kurių stovi gėlės. Už baro iš kairės, ant sienos kaba kondicionierius, virš kurio ant lubų yra vaizdo stebėjimo kamera, toliau prie sienos kampe stovi gėrimų šaldytuvas su užrašu „PEPSI“, šalia kurio yra pailgas stalas palei sieną, ant kurio šalia minėto šaldytuvo stovi mikrobangų krosnelė, šalia kurios yra rankų popierius. Virš stalo yra lentyna, ant kurios sudėti puodeliai, lėkštutės, alaus bokalai, riešutai. Virš lentynos ant sienos kaba televizorius. Ant stalo iš dešinės stovi lentyna su alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, iš dešinės yra praėjimas į parduotuvės patalpas kur palei sienas yra lentynos su alkoholiniais gėrimais, atidarius baro patalpos duris, ant kurių užrašyta „TUALETAS MOKAMAS 1.50“, patenkama į tas pačia parduotuvės patalpas, kur šalia durų iš kairės stovi kasos aparatas, o iš dešinės – įėjimo durys. Nuo baro įėjimo durų iš dešinės yra paminkštintos sėdimos vietos, kur per jų vidurį stovi apvalus ir kvadratinis stalas, šalia kurių stovi kėdė. Tyrimui reikšmingų daiktų, objektų, pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 81–89).
2023 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris paimtas pagal 2023 m. kovo 10 d. reikalavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimas vaizdo kameros, kuri yra įrengta parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), archyvo įrašas pavadinimu „CH2-1678448771“. Vaizdo įrašo viršutiniame kampe matomas užrašas „2023-03-10 17:18:34“. Matoma, kad kamera filmuoja parduotuvės vidines patalpas, parduotuvėje yra 4 asmenys, 1 moteris (pardavėja, kuri sėdi už prekystalio) ir 3 vyrai, kurie stovi prie prekystalio. Priešais pardavėją stovi vyras, kuris ant galvos yra užsidėjęs kepurę su snapeliu, apsirengęs tamsiais drabužiais (toliau – ir įtariamasis) ir dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į pistoletą. Matoma, kaip vyras nukreipia pistoletą į pardavėją. 17:19:02 val. pardavėja atsistoja ir 17:19:07 val. iš po prekystalio paima lazdą, kuria suduoda kelis smūgius įtariamajam. Po suduotų smūgių įtariamasis pasišalina iš parduotuvės. 17:19:32 val. įrašo pabaiga (1 t., b. l. 93–97).
2023 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji L. K. pateikė medinę lazdą (1 t., b. l. 113–114).
2023 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima lazda yra apvali, medinė, 45 cm ilgio, forma kaip virtuvinio grūstuvo, vienas lazdos galas plačiausioje vietoje 7 cm skersmens, antras lazdos galas plačiausioje vietoje yra 4 cm skersmens. Lazdos paviršius lakuotas, vietomis pažeista danga (1 t., b. l. 116–120).
2023 m. kovo 29 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas A. D. atpažino ginklą, esantį Nr. 2 (pneumatinis pistoletas SDG CZ 75 P-070 Duty Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ginklą, pagal požymius, tamsiai pilkos spalvos, kampuotas, ir vamzdžio plotis tikrai tas pats, kuriuo A. P. grasino pardavėjai L. bare (1 t., b. l. 136–141).
2023 m. kovo 29 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas A. D. iš pateiktų daiktų – Nr. 3 yra PM 49 modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2023 m. kovo 10 d. kratos metu pas A. P., kiti du ginklai yra nereikšmingi, nieko neatpažino (1 t., b. l. 142–146).
2023 m. balandžio 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas P. N. iš pateiktų daiktų – Nr. 3 yra pneumatinis pistoletas ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2023 m. kovo 10 d. kratos metu pas A. P., kiti du ginklai yra nereikšmingi, nieko neatpažino (1 t., b. l. 153–157).
2023 m. balandžio 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas P. N. iš pateiktų daiktų – Nr. 3 yra PM 49 modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2023 m. kovo 10 d. kratos metu pas A. P., kiti du ginklai yra nereikšmingi, nieko neatpažino (1 t., b. l. 158–162).
2023 m. kovo 10 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos metu pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateikė kamufliažinį margintą dėklą ,,SPORT fish 120 cm“, kurio viduje lygiavamzdis ginklas. Taip pat kratos metu rasta ir paimta: daiktas panašus į ginklą su dėtuve, daiktas panašus į ginklą su daiktu panašiu į optiką, juodos spalvos kepurė su snapeliu ir vyriška striukė, vyriška rankinė (1 t., b. l. 170–199).
2023 m. kovo 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pareikalavus A. P. pateikė baltos spalvos sportinius batelius „Hi-Tec“, 47 dydžio (2 t., b. l. 7–9).
2023 m. kovo 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kamufliažinis margintas dėklas ,,SPORT fish 120 cm“, pateiktas A. P. 2023 m. kovo 10 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra iš trijų skyrių užsegamų užtrauktukais, su dviem diržais, skirtais nešti dėklą rankoje ir dviem diržais, skirtais nešti dėklą ant peties. Išorėje yra dvi užsegamos užtrauktukais kišenės. Ant mažesnės kišenės, esančios priekinėje dalyje, yra užrašas „120 cm“, ant didesnės kišenės, esančios dėklo galinėje dalyje, yra užrašas „SPORT fish“. Dėklo viduje yra lygiavamzdis ginklas ant kurio yra Nr. (duomenys neskelbtini), bei užrašas „Designed Germany KANDAR Model:B3-3 CAL.:5,5mm“. Taip pat dėklo viduje yra antras kamufliažinis dėklas ginklas, kuris yra iš trijų skyrių, užsegamų užtrauktukais. Viename iš skyrių yra baltas popieriaus lapas su atspausdinti taikiniu. Dėklas su dviem diržais, skirtais nešti dėklą rankoje ir dviem diržais, skirtais nešti dėklą ant peties. Išorėje yra dvi kišenės, užsegamos užtrauktukais. Ant mažesnės kišenės, esančios priekinėje dalyje, yra užrašas „100 cm“, kišenėje yra maži, baltos spalvos šratai, kurie išimami ir sudėdami į paketą 456009. Ant didesnės kišenės, esančios dėklo galinėje dalyje, yra užrašas „MIRACLE FISH“ (2 t., b. l. 12–27).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:
1-5) tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B3-3 modelio pneumatinis šautuvas Kandar Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas šautuvas yra priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams.
Tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm skersmens rutulio formos (BBS tipo) kulkomis. Pateiktas pistoletas yra skirtas pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, ginklams nepriskiriamas (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų energija yra 1 – 1,4J).
Tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro, PM 49 modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis pistoletas priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų kinetinė energija yra iki 3J). Pistoletas pateiktas be kriaunų;
6-9) tirti pateiktos baltos spalvos kulkos yra šaudyti tinkamos pramoninės gamybos 6 mm skersmens plastikinės rutulio formos (BB tipo) kulkos, kurios yra skirtos įvairiems pneumatiniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios kulkos prie šaudmenų nepriskiriamos. Tirti pateiktos kulkos nėra skirtos tirti pateiktam šautuvui ir dviem pistoletams (2 t., b. l. 35–45).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.38 val. J. D. nustatytas 1,40 promilės neblaivumas, o tą pačią dieną 22.15 val. A. P. – 1,81 promilės neblaivumas, taip pat 2023 m. kovo 10 d. 16.33 val. A. P. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 58, 59, 90).
Licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenyse užfiksuota, kad A. P. neturi leidimų turėti ginklą (2 t., b. l. 161–162).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku A. P. ir J. D. buvo sugyventiniai, tokias aplinkybes nurodė tiek kaltinamasis A. P., tiek nukentėjusioji J. D., kad jie yra sugyventiniai, jau daug metų veda bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, kartą sudavęs nukentėjusiajai J. D. keptuve į kairįjį antakį, sukėlė jai fizinį skausmą.
Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis A. P. padarė kaltinime inkriminuojamą veiksmą ir kad sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis A. P., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 27 d. vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiajai J. D. ties antakiu užfiksuota kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 37–40), 2022 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėjus butą, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad virtuvėje ant viryklės yra padėta juodos spalvos keptuvė, reikšminga ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 42–46), kurios sustiprina pagrindą manyti, kad išties nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Be to, byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu A. P. buvo neblaivus. Sugretinus šias aplinkybes su 2022 m. rugpjūčio 27 d. vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 37–40), nėra abejonių, kad A. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. P. nusikalto tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo prieš sugyventinę J. D. fizinį smurtą, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,81 promilių girtumas), konflikto metu su sugyventine J. D., paėmęs keptuvę, tyčia vieną kartą trenkė jai į kairį antakį, taip sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasikėsino apiplėšti panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, kartais vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Be to, panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2005). Šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi, sprendžiant klausimą, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir/ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P., panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pasikėsino apiplėšti žmogų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.
A. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis paaiškino, kad vakare atėjo į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) ir, būdamas neblaivus, ištraukė ginklą prieš pardavėją. Po to gavo lazda per galvą ir išėjo, jam stipriai pradėjo bėgti kraujas. Pasak kaltinamojo, užėjo, nes norėjo išgerti alaus, bet joje alaus nenusipirko. Pripažįsta, kad galėjo reikalauti pinigų. Tai, kad A. P. pasikėsino apiplėšti panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, patvirtina nukentėjusiosios L. K. ir liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje atėjęs A. su ginklu, nukreiptu į L. K. reikalavo įpilti alaus ir duoti pinigų. O ji, priėjusi prie kasos, paėmė pagalį, kuriuo pradėjo gintis. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais. Tokius šių asmenų parodymus patvirtina ir liudytojo P. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, kad jis matė ranką, kurioje buvo ginklas, kuris buvo nukreiptas į pardavėją. Nors minėtas liudytojas P. N. ir nematė asmens, tačiau patvirtino, kad buvo vyriška ranka. Kaip tiksliai viskas vyko negali pasakyti, nepamena, bet pamena kaip pardavėja iš po baro paėmė kažkokį pagalį ir juo trenkė į tą pusę, kur buvo tas žmogus su ginklu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: policijos įvykių registro išrašas, kuriame registruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas iš matymo asmuo pranešėjai grasino su ginklu, reikalavo pinigų, alkoholio. Asmuo nuėjo link parduotuvės „Maxima“, žinoma pranešėjai, kad asmuo gyvena netoliese, vardu A.; 2023 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros, 2023 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės apžiūrėjus įvykio vietą ir aptariamo įvykio vaizdo įrašus užfiksuotus parduotuvėje įrengtos vaizdo kameros; 2023 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir 2023 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys; taip pat 2023 m. kovo 29 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. D. atpažino ginklą, esantį Nr. 2 (pneumatinis pistoletas SDG CZ 75 P-070 Duty Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ginklą, pagal požymius, tamsiai pilkos spalvos, kampuotas, ir vamzdžio plotis tikrai tas pats, kuriuo A. P. grasino pardavėjai bare. Be to, byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu A. P. buvo neblaivus (2 t., b. l. 90). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm skersmens rutulio formos (BBS tipo) kulkomis, jis yra skirtas pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti ir ginklams nepriskiriamas, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šis ginklas atitinka sąvoką specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (pažymėtina, kad nukentėjusioji manė, kad A. P. panaudotas ginklas buvo pavojingas jos gyvybei ir sveikatai), todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia.
Visų byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia abejoti, kad A. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, nukreipęs į pardavėjos L. K. pusę pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm skersmens rutulio formos (BBS tipo) kulkomis, skirtą pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 ginklams nepriskiriamas (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų energija yra 1 – 1,4J) (2023 m. kovo 27 d. specialisto išvada IBPS-V-85061-3), reikalavo pinigų ir alaus, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji L. K. trenkė jam per galvą pagaliu, po to jis pasišalino iš įvykio vietos, taip, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pasikėsino apiplėši žmogų.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog A. P., nukreipęs į nukentėjusiosios pusę pneumatinį pistoletą reikalavo pinigų ir alaus, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji trenkė jam per galvą pagaliu, po to jis pasišalino iš įvykio vietos, t. y. įvertinus tai, kad veika turi kvalifikuojantį požymį, darytina išvada, jog veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas apiplėšti, panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t. y. nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.
Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.
Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto: 1) neteisėtą įgijimą ar 2) neteisėtą nešiojimą. Nusikalstamos veikos dalyko, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, įgijimu laikytini veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo sąvokos turinį, taip pat vadovaujasi minėto įstatymo nuostata (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą (pavyzdžiui, gyvenamojoje vietoje). Įstatymų leidėjas nenustatė, kad aptariamo nusikalstamos veikos dalyko laikymas savaime yra tokio pavojingumo, dėl kurio būtų pagrindas užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę.
A. P. šioje byloje kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2021 m. vasaros pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, Gariūnų g. 70, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo nešaunamuosius ginklus, kurie, remiantis 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvada (IBPS-V-85061-3), yra pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B3-3 modelio pneumatinis šautuvas Kandar Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, ir pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro, PM 49 modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų kinetinė energija yra iki 3J), kurie buvo rasti ir paimti 2023 m. kovo 10 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini).
Taigi, analizuojant A. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, matyti, kad jam inkriminuotas veiksmas – neteisėtas pneumatinių nešaunamųjų ginklų įgijimas. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku A. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasti du pneumatiniai nešaunamieji ginklai – pramoninės gamybos pneumatinis šautuvas Kandar ir pneumatinis pistoletas Borner. Kaip minėta, BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą. Pripažintina, kad vien A. P. gyvenamojoje vietoje dviejų pneumatinių nešaunamųjų ginklų radimo nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Tokių daiktų laikymo gyvenamojoje vietoje negalima prilyginti jų nešiojimui pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, juolab nešaunamųjų ginklų nešiojimas, kaip veika, A. P. nebuvo inkriminuojamas.
Teismas taip pat pažymi, kad kiekviena iš BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kur, iš ko A. P. įgijo pneumatinius nešaunamuosius ginklus. A. P. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo nešaunamųjų ginklų įgijimo aplinkybes, kad pirko juos iš parduotuvės. Pardavėjas jam aiškino, kad ginklai turi leistinus džiaulius ir neviršija kalibro. Jei būtų žinojęs, kad tam reikia leidimo, būtų jų nepirkęs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė kiek kitokias ginklų įgijimo aplinkybes, kad juos įgijo turgavietėje, kiosko numerio nepamena (2 t., b. l. 108–110). Išskyrus minėtus nekonkrečius A. P. parodymus, byloje nesurinkta kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias neteisėto nešaunamųjų ginklų įgijimo aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtų abstrakčių kaltinamojo parodymų, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai, nepakanka pripažinti, kad jis padarė veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – neteisėtai įgijo nešaunamuosius ginklus. Vien nešaunamųjų ginklų radimas (laikymas) A. P. gyvenamojoje vietoje savaime negali nulemti kaip įrodytą veiką – tokių ginklų neteisėtą įgijimą konkrečiomis aplinkybėmis. Valstybės kaltintojas daro tik prielaidą, kad aptariami ginklai galėjo būti neteisėtai įgyti 2021 m. vasaros pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, Gariūnų g. 70, kuri nepagrįsta jokiais patikimais byloje surinktais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad A. P. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. P. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė dvi tiesiogine tyčia nusikalstamas veikas, vieną iš jų baigtą – žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis; 11 straipsnio 3 dalis), kitą – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis; 11 straipsnio 5 dalis).
A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. nors anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (plėšimą), tačiau aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, jo teistumas išnykęs. Be to, kaltinamasis 2017 m. lapkričio 22 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja J. D. (BK 38 straipsnis) (2 t., b. l. 155–160). A. P. per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto), tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 146–152). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, bylos duomenimis, A. P. negydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 165, 166).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus:
1) BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 10 mėnesių (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) su atitinkamais įpareigojimais ir draudimu;
2) BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai ir 6 mėnesiai.
Kaltinamojo gynėjo baigiamosios kalbos metu akcentuotos aplinkybės kaip turimos A. P. sveikatos problemos (turi ligų, laukia operacija), nuoširdus gailėjimasis, kitos aplinkybės (nenustatyta, kad dėl A. P. yra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar jis po šioje byloje įrodytos paskutinės nusikalstamos veikos vėl nusikalto) nėra išskirtinės ir pakankamos taikyti A. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taikyti jam švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. A. P. turimos sveikatos problemos nėra tokios, kurios sudaryti pagrindą teigti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad, 2020 m. balandžio 28 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto panaudojimo prieš sugyventinę) ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, A. P. nepraėjus vieniems metams vėl nusikalto pasikėsindamas padaryti plėšimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis). Taigi kaltinamasis nepadarė tinkamų išvadų, jis nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų. Todėl nėra pagrindo taikyti A. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei laisvės atėmimo, bausmę už pasikėsinimą padaryti plėšimą.
Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė A. P. paskirti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. A. P. bylai reikšmingu laiku buvo neteistas (jo teistumas išnykęs). Byloje nenustatyta, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. A. P. baustas administracine tvarka, daugiausia už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto), kurie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje padarytomis nusikalstamomis veikomis, visos paskirtos baudos sumokėtos. Teismas nenustatė aplinkybių, kad už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. P. būtų pagrindas skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Tokia išvada taip pat darytina įvertinus šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. P. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 10 mėnesių laisvės apribojimo – bausmę, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, nes A. P. padarytos nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir pasikėsinimas padaryti sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, be to, padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti iš dalies A. P. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą (plėšimą). Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas nei baigta nusikalstama veika. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į paties nustatytas pasikėsinimo padaryti plėšimą aplinkybes. Be to, nuosprendžio paskelbimo metu A. P. laikomas neteistu, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar kitų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Kaltinamasis yra vyresnio amžiaus, jis atsiprašė savo sugyventinės, su kuria kaltinamasis toliau gyvena kartu, taip pat ir kita nukentėjusioji L. K. neturi jam pretenzijų. Tai rodo, kad A. P. iš esmės kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Vien tik tai, kad A. P. praeityje buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs, ir kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, kitų jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. negali būti iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.
Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. P. ir iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, A. P. paskirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti, kad A. P. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atlikus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
V. Kiti klausimai
A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 124–127, 135–138). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
A. P. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22 val. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. 14.11 val., nuo 2023 m. kovo 10 d. 15.15 val. iki 2023 m. kovo 11 d. 14.58 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 119–123, 128–134). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis A. P. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B3-3 modelio pneumatinį šautuvą Kandar Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis; pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro, PM 49 modelio pneumatinį pistoletą Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių pagal 2023 m. balandžio 7 d. kvitą B, serija BBB, Nr. OVS005990, konfiskuoti ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;
2) pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm skersmens rutulio formos (BBS tipo) kulkomis, 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių pagal 2023 m. balandžio 7 d. kvitą B, serija BBB, Nr. OVS005990, konfiskuoti ir sunaikinti;
3) prie 2 tomo bylos viršelio prisegtą voką, su jame esančia CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 43,33 Eur už A. P. gynusio teisme advokato R. Vanago darbo užmokestį (3 t., b. l. 5–8). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje viena iš nusikalstamų veikų, kurios padarymu kaltinamas A. P., yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), už kurią baudžiamasis įstatymas nustato griežtą bausmę – tik laisvės atėmimą, kurios maksimalus dydis iki 7 metų, sprendė, kad be gynėjo A. P. teisės ir teisėti interesai ginant negali būti užtikrinti efektyviai baudžiamojoje byloje (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimu visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. P. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 10 mėnesių laisvės apribojimo – bausmę, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 4 dalimis, A. P. paskirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti, kad A. P. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atlikus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant A. P.:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo A. P. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22 val. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. 14.11 val., nuo 2023 m. kovo 10 d. 15.15 val. iki 2023 m. kovo 11 d. 14.58 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. P. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. P. taikomas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Iš A. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B3-3 modelio pneumatinį šautuvą Kandar Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis; pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro, PM 49 modelio pneumatinį pistoletą Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių pagal 2023 m. balandžio 7 d. kvitą B, serija BBB, Nr. OVS005990, konfiskuoti ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;
2) pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą ASG CZ 75 P-07 Duty Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm skersmens rutulio formos (BBS tipo) kulkomis, 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių pagal 2023 m. balandžio 7 d. kvitą B, serija BBB, Nr. OVS005990, konfiskuoti ir sunaikinti;
3) prie 2 tomo bylos viršelio prisegtą voką, su jame esančia CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.