Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. Ž.-B., jos įgaliotam atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovui G. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž.-B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys byloje: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio socialinių paslaugų centras, Omega Invest Ou, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, R. M., D. D., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“, UAB „Lateko lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. Ž.-B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo G. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 109, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant laikotarpio susitaikymui; nustatyti, kad nutraukiant santuoką, šalių pavardės bus Ž. ir B.; taip pat ieškovės asmeninėmis prievolėmis pripažinti prievoles išvardintas ieškinyje.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. Ž.-B. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susituokė būdami įkalinimo įstaigose. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio jie nebendrauja ir nemano, kad toliau bendraus. Paaiškino, kad ji 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, visos prievolės nurodytos ieškinyje yra jos asmeninės, nes prievolės atsirado prieš santuokos sudarymą. Bendro turto ir vaikų neturi. Bendro gyvenimo taip pat nevedė, nes abu buvo įkalinimo įstaigose. Nutraukus santuoką norėtų pasilikti vieną pavardę – Ž.. Mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, kadangi nutrūko bendravimas ir nebeturi bendrų interesų.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. B. pareiškė, kad visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ir nieko pridurti nebeturi. Paaiškino, kad papildomų kreditorinių įsipareigojimų jis neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu santuoką sudarė atlikinėdami laisvės atėmimo bausmes ir pirmaisiais santuokos metais bendraudavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kadangi abiem esant įkalintiems įkalinimo įstaigose glaudus ir gyvas bendravimas nebuvo įmanomas. Vis tik, laikui bėgant, t. y. kaip nurodo ieškovė, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio sutuoktinių nuotoliniai santykiai nutrūko, nuo tada jie nebendrauja ir nemano, kad toliau bendraus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tuo tarpu atsakovas yra įkalintas iki gyvos galvos, todėl akivaizdu, kad šalims sudėtinga palaikyti santuokinius ryšius, taip pat išspręsti kilusius nesutarimus dėl kurių jų bendravimas nutrūko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abu sutuoktiniai gyvena atskirai, kartu gyventi neplanuoja, neveda bendro ūkio bei nesiekia palaikyti vienas kito morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, santuokinio gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, o atsakovas tam neprieštarauja, teismas šalims po santuokos nutraukimo palieka iki santuokos sudarymo turėtas pavardes, ieškovei – „Ž.“, o atsakovui – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad visos ieškovės prievolės, t. y. turimos prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio socialinių paslaugų centrui, Omega Invest Ou, AB „Telia Lietuva“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, R. M., D. D., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Gelvora“, UAB „Lateko lizingas“, kilo dar iki santuokos sudarymo, todėl minėtos prievolės lieka nepakitusios ir pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-433-1573, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškinio pateikimo teismui dieną sudarė 75 Eur, todėl ši suma priteisiama iš atsakovo valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. Ž.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 109, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei A. Ž.-B. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „Ž.“, atsakovui G. B. palikti turimą pavardę – „B.“.

Pripažinti asmeninėmis ieškovės A. Ž.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimas prievoles: 364,06 Eur skola, išieškotojas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (buvęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius) (vykdomoji byla Nr. 0089/19/01512); 5758,83 Eur skola, išieškotoja – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (vykdomoji byla Nr. 0113/19/01415); 65 Eur skola, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0102/19/01308); 75 Eur skola, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0113/19/01319); 8 Eur skola, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0102/19/01216); 1471,03 Eur skola, išieškotojas – Panevėžio socialinių paslaugų centras (vykdomoji byla Nr. 0181/19/00422); 27,07 Eur skola, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0025/18/00967); 793,22 Eur skola, išieškotoja – Omega Invest Ou (vykdomoji byla Nr. 0025/17/02090); 225,02 Eur skola, išieškotoja – AB „Telia Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0113/17/00092); 114,32 Eur skola, išieškotojas – Panevėžio miesto savivaldybės administracija (vykdomoji byla Nr. 0025/16/02781); 77,20 Eur skola, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0102/16/02201); 1544 Eur skola, išieškotojas – R. M. (vykdomoji byla Nr. 0113/16/01599); 6176 Eur skola, išieškotoja – D. D. (buvusi išieškotoja J. M.) (vykdomoji byla Nr. 0113/16/01601); 5133,66 Eur skola, išieškotoja – D. D. (vykdomoji byla Nr. 0113/16/01600); 2442,29 Eur skola, išieškotoja – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0102/16/01430); 677,01 Eur skola, išieškotoja – UAB „Gelvora“ (vykdomoji byla Nr. 0025/16/00437); 524,03 Eur skola, išieškotoja – UAB „Lateko lizingas“ (vykdomoji byla Nr. 0113/16/00081).

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.