- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-207-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13782-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (atsakovo) R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) E. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo suinteresuotam asmeniui (atsakovui) R. V., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (ieškovė) E. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo - iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš suinteresuoto asmens (atsakovo) R. V. (toliau – suinteresuotas asmuo) nepilnametei dukrai E. V. priteisti materialinį išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją.
Šalies argumentai
2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo, tačiau ieškinio negali paduoti dėl privalomos mediacijos taikymo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo prie dukters išlaikymo neprisideda, todėl pareiškėjai tenka vienai išlaikyti vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš suinteresuoto asmens nepilnamečiui vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir pareiškėją paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai, nutarties vykdymą pavedė pareiškėjos pasirinktam antstoliui; kitos prašymo dalies netenkino; įpareigojo pareiškėją per 14 dienų pasibaigus privalomai teisminei mediacijai pateikti ieškinį.
4. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo galima suprasti, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nors tokį išlaikymą privalo teikti. Kadangi materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi pareigą abu tėvai, todėl teismas suinteresuotą asmenį įpareigojo mokėti savo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą. Teismas priteisė iš suinteresuoto asmens mažesnį 220 Eur/mėn. laikiną išlaikymą, motyvuodamas tuo, kad neturi jokių duomenų apie šalių materialinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (toliau ir apeliantas) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo – taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Pareiškėja melagingai nurodė, kad nepilnametė dukra gyvena tik su pareiškėja ir kad tik ji išimtinai rūpinasi dukters materialinių poreikių tenkinimu. Dukra iki šiol gyvena kartu su abiem tėvais, todėl ir apeliantas taip pat rūpinasi dukters materialių poreikių tenkinimu. Apie tai, kad pareiškėja gyvena kartu su apeliantu, galima spręsti iš pačios pareiškėjos prašyme nurodytos jos ir apelianto gyvenamosios vietos;
1.2. Apelianto pridedami įrodymai patvirtina, kad jis pirkdamas maistą šeimai, mokėdamas už komunalinius patarnavimus, grąžindamas bankui kreditą, skirtą gyvenamojo namo, kuriame gyvena pareiškėjos ir apelianto šeima, įsigijimui ir mokėdamas palūkanas, prisideda prie vaiko materialių poreikių tenkinimo;
1.3. Pareiškėja niekada nereiškė pretenzijų apeliantui, kad šis per mažai prisideda prie šeimos, įskaitant vaiko, poreikių tenkinimo. Iš pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad ji šeimos poreikių tenkinimui neskiria nė tiek, kiek skiria apeliantas. Iš pareiškėjos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad tiek pareiškėja apeliantui, tiek apeliantas pareiškėjai pervedinėja pinigus į vienas kito sąskaitas banke, kas rodo, kad abu nepilnametės tėvai rūpinasi vienas kitu ir šeima;
1.4. Nėra jokio pagrindo priteisti iš apelianto laikiną išlaikymą. Ar pareiškėja ir apeliantas prisideda prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo tiek, kiek yra būtina, sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės, vertinant aktualius įrodymus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdama į atskirojo skundo motyvus, pareiškėja nurodė tokius argumentus:
2.1. Iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra akivaizdu, kad apeliantas neteikia išlaikymo dukrai, nors išlaikymą privalo teikti;
2.2. Tai, kad pareiškėja ir apeliantas gyvena kartu, dar savaime nesuponuoja, kad apeliantas tinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti vaiką. Kadangi tarp pareiškėjos ir apelianto šiuo metu vyksta mediacija, tai sutuoktiniai faktiškai neveda bendro ūkio;
2.3. Vaikas gyvena su pareiškėja, todėl ji išimtinai rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu. Apelianto paminėti pinigų pervedimai pagal banko sąskaitų išrašus nepatvirtina, kad abu tėvai rūpinasi vaiku. Prasidėjus skyrybų procesui, pareiškėja didžiąja dalimi atlikdavo pinigų grąžinimus apeliantui. Pareiškėja taip pat prisideda prie bendro turto išlaikymo, ką patvirtina jos banko sąskaitos išrašo duomenys;
2.4. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantui atsiranda galimybė fiksuota pinigų suma prisidėti prie dukters išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: Namo pirkimo-pardavimo sutartį, Kredito sutartį, banko sąskaitos ir kredito grąžinimo sąskaitos išrašus, maisto pirkimo, komunalinių išlaidų mokėjimo dokumentus. Atskirajame skunde nurodoma, kad pridedamais įrodymais įrodinėjama aplinkybė apie apelianto prisidėjimą prie dukters poreikių tenkinimo.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto pateikti įrodymai priimtini ir vertintini tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl laikino išlaikymo priteisimo išspręsti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iki ieškinio padavimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš apelianto priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja ir apeliantas yra nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teisme yra priimtas pareiškėjos (ieškovės) ieškinys apeliantui (atsakovui), kuriame be kitų reikalavimų yra pareikšti reikalavimai dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo iš apelianto (atsakovo).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas iš apelianto priteisti laikiną išlaikymą, kadangi iš pareiškėjos prašymo galima suprasti, jog apeliantas neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nors tokį išlaikymą privalo teikti. Atskirajame skunde iš esmės nesutinkama su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas neprisideda prie dukters poreikių tenkinimo.
17. Pažymėtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai (CPK 178 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja prašyme pagrindu laikinam išlaikymui iš apelianto priteisti nurodė šias aplinkybes: šalių dukra gyvena kartu su pareiškėja, kuri išimtinai rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu. Prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė dukters gimimo įrašą, dukters poreikių lentelę ir pareiškėjos banko sąskaitos išrašą.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad dukra gyvena kartu su abiem tėvais ir apeliantas taip pat rūpinasi dukters materialių poreikių tenkinimu.
19. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
20. Pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepime į atskirąjį skundą, suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyta tas pats procesinių dokumentų įteikimo adresas - (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu yra pareiškėjai ir apeliantui nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Byloje nesant pateiktų duomenų apie kitą pareiškėjos ar apelianto gyvenamosios vietos adresą, laikoma įrodyta, kad vaikas ir jo abu tėvai gyvena kartu. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja pripažino, jog abu vaiko tėvai gyvena kartu.
21. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nutarties 19 punkte nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, jog pareiškėja ir apeliantas neveda bendro ūkio ir kad apeliantas neprisideda prie dukters poreikių tenkinimo, o dukrą išlaiko išimtinai tik pareiškėja, tenka pareiškėjai, o ne apeliantui.
22. Iš pareiškėjos pateikto banko sąskaitos išrašo duomenų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėja apeliantui sumokėjo iš viso 389 Eur, iš kurių 132 Eur sumokėta už komunalinius patarnavimus, o apeliantas pareiškėjai pervedė iš viso 1 040,96 Eur. Taigi, iš apelianto pareiškėja gavo 651,76 Eur daugiau nei sumokėjo jam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjos banko išraše nei prie vienos iš apelianto gautų sumų nėra nurodyta mokėjimo paskirties ir pats faktas, jog sutuoktiniai vienas kitam pinigines lėšas bendram turtui išlaikyti ar atsiskaityti su abiejų sutuoktinių kreditoriais, kaip yra teigiama atskirajame skunde, moka ne tiesiogiai, o perveda per banką, patvirtina esant labiau tikėtina, nei ne, jog sutuoktiniai neveda bendro ūkio. Apelianto pareiškėjai 651,76 Eur per aštuonis mėnesius sumokėta piniginių lėšų suma (81,47 Eur /mėn.) yra nepakankama būtiniems dukros poreikiams patenkinti.
23. Apelianto pateikti įrodymai apie jo mokamas būsto kredito įmokas vertintini bylos nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, priteistinos vienam iš sutuoktinių už kitam sutuoktiniui tenkantį nekilnojamą turtą. Apelianto argumentai apie tai, kad jis vienas moka mokesčius už šeimos būstui suteiktus komunalinius patarnavimus, yra paneigti pareiškėjos banko sąskaitos išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad ir pareiškėja prisideda prie bendro šeimos būsto išlaikymo.
24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir apelianto nepilnamečiui vaikui yra tikslinga užtikrinti nuolatinį pastovaus dydžio išlaikymo teikimą. Apelianto atžvilgiu laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta pagristai, ji yra skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, per kurį vaiko interesai turi būti apsaugoti.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą yra pateiktas prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, pareiškėja nepateikė. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.